عن الملكية الفكرية التدريب في مجال الملكية الفكرية إذكاء الاحترام للملكية الفكرية التوعية بالملكية الفكرية الملكية الفكرية لفائدة… الملكية الفكرية و… الملكية الفكرية في… معلومات البراءات والتكنولوجيا معلومات العلامات التجارية معلومات التصاميم الصناعية معلومات المؤشرات الجغرافية معلومات الأصناف النباتية (الأوبوف) القوانين والمعاهدات والأحكام القضائية المتعلقة بالملكية الفكرية مراجع الملكية الفكرية تقارير الملكية الفكرية حماية البراءات حماية العلامات التجارية حماية التصاميم الصناعية حماية المؤشرات الجغرافية حماية الأصناف النباتية (الأوبوف) تسوية المنازعات المتعلقة بالملكية الفكرية حلول الأعمال التجارية لمكاتب الملكية الفكرية دفع ثمن خدمات الملكية الفكرية هيئات صنع القرار والتفاوض التعاون التنموي دعم الابتكار الشراكات بين القطاعين العام والخاص أدوات وخدمات الذكاء الاصطناعي المنظمة العمل مع الويبو المساءلة البراءات العلامات التجارية التصاميم الصناعية المؤشرات الجغرافية حق المؤلف الأسرار التجارية أكاديمية الويبو الندوات وحلقات العمل إنفاذ الملكية الفكرية WIPO ALERT إذكاء الوعي اليوم العالمي للملكية الفكرية مجلة الويبو دراسات حالة وقصص ناجحة في مجال الملكية الفكرية أخبار الملكية الفكرية جوائز الويبو الأعمال الجامعات الشعوب الأصلية الأجهزة القضائية الموارد الوراثية والمعارف التقليدية وأشكال التعبير الثقافي التقليدي الاقتصاد التمويل الأصول غير الملموسة المساواة بين الجنسين الصحة العالمية تغير المناخ سياسة المنافسة أهداف التنمية المستدامة التكنولوجيات الحدودية التطبيقات المحمولة الرياضة السياحة ركن البراءات تحليلات البراءات التصنيف الدولي للبراءات أَردي – البحث لأغراض الابتكار أَردي – البحث لأغراض الابتكار قاعدة البيانات العالمية للعلامات مرصد مدريد قاعدة بيانات المادة 6(ثالثاً) تصنيف نيس تصنيف فيينا قاعدة البيانات العالمية للتصاميم نشرة التصاميم الدولية قاعدة بيانات Hague Express تصنيف لوكارنو قاعدة بيانات Lisbon Express قاعدة البيانات العالمية للعلامات الخاصة بالمؤشرات الجغرافية قاعدة بيانات الأصناف النباتية (PLUTO) قاعدة بيانات الأجناس والأنواع (GENIE) المعاهدات التي تديرها الويبو ويبو لكس - القوانين والمعاهدات والأحكام القضائية المتعلقة بالملكية الفكرية معايير الويبو إحصاءات الملكية الفكرية ويبو بورل (المصطلحات) منشورات الويبو البيانات القطرية الخاصة بالملكية الفكرية مركز الويبو للمعارف الاتجاهات التكنولوجية للويبو مؤشر الابتكار العالمي التقرير العالمي للملكية الفكرية معاهدة التعاون بشأن البراءات – نظام البراءات الدولي ePCT بودابست – نظام الإيداع الدولي للكائنات الدقيقة مدريد – النظام الدولي للعلامات التجارية eMadrid الحماية بموجب المادة 6(ثالثاً) (الشعارات الشرفية، الأعلام، شعارات الدول) لاهاي – النظام الدولي للتصاميم eHague لشبونة – النظام الدولي لتسميات المنشأ والمؤشرات الجغرافية eLisbon UPOV PRISMA UPOV e-PVP Administration UPOV e-PVP DUS Exchange الوساطة التحكيم قرارات الخبراء المنازعات المتعلقة بأسماء الحقول نظام النفاذ المركزي إلى نتائج البحث والفحص (CASE) خدمة النفاذ الرقمي (DAS) WIPO Pay الحساب الجاري لدى الويبو جمعيات الويبو اللجان الدائمة الجدول الزمني للاجتماعات WIPO Webcast وثائق الويبو الرسمية أجندة التنمية المساعدة التقنية مؤسسات التدريب في مجال الملكية الفكرية الدعم المتعلق بكوفيد-19 الاستراتيجيات الوطنية للملكية الفكرية المساعدة في مجالي السياسة والتشريع محور التعاون مراكز دعم التكنولوجيا والابتكار نقل التكنولوجيا برنامج مساعدة المخترعين WIPO GREEN WIPO's PAT-INFORMED اتحاد الكتب الميسّرة اتحاد الويبو للمبدعين WIPO Translate أداة تحويل الكلام إلى نص مساعد التصنيف الدول الأعضاء المراقبون المدير العام الأنشطة بحسب كل وحدة المكاتب الخارجية المناصب الشاغرة المشتريات النتائج والميزانية التقارير المالية الرقابة
Arabic English Spanish French Russian Chinese
القوانين المعاهدات الأحكام التصفح بحسب الاختصاص القضائي

القانون رقم VIII-1968 المؤرخ في 26 سبتمبر 2000 بشأن الموافقة على القانون الجنائي؛ بصيغته المعدلة في 2 يوليو 2010، ليتوانيا

عودة للخلف
أحدث إصدار في ويبو لِكس
التفاصيل التفاصيل سنة الإصدار 2011 تواريخ بدء النفاذ : 1 مايو 2003 الاعتماد : 26 سبتمبر 2000 نوع النص القوانين الإطارية الموضوع إنفاذ قوانين الملكية الفكرية والقوانين ذات الصلة ملاحظات الفصل XXIX - الجرائم ضد الملكية الفكرية والصناعية. المواد من 191 إلى 195.

المواد المتاحة

النصوص الرئيسية النصوص ذات الصلة
النصوص الرئيسية النصوص الرئيسية بالليتوانية Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350)         بالإنكليزية Law No. VIII-1968 of September 26, 2000, on Approval of the Criminal Code (as amended on July 02, 2010)        

REPUBLIC OF LITHUANIA

LAW

ON THE APPROVAL AND ENTRY INTO FORCE OF THE CRIMINAL CODE

26 September 2000 No VIII-1968

(As last amended on 11 February 2010 – No XI-677)

Vilnius

Article 1. Approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania

The Seimas hereby approves the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

Article 2. Entry into Force of the Criminal Code of the Republic of Lithuania

1. The Criminal Code of the Republic of Lithuania shall enter into force concurrently and solely upon co-ordination with the new Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania and the Penal Code of the Republic of Lithuania.

2. A specific date of the entry into force of all the codes as indicated in paragraph 1 of this Article shall be set by a separate law.

Article 3. Procedure for Implementing the Criminal Code of the Republic of Lithuania

A procedure for implementing the Criminal Code of the Republic of Lithuania shall be laid down by a separate law.

I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.

PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS

APPROVED BY

Law No VIII-1968 of 26 September 2000

REPUBLIC OF LITHUANIA

CRIMINAL CODE

GENERAL PROVISIONS

CHAPTER I

GENERAL PROVISIONS

Article 1. Purpose of the Criminal Code of the Republic of Lithuania

1. The Criminal Code of the Republic of Lithuania shall be a uniform criminal law having the purpose of defending human and citizen’s rights and freedoms, public and the state’s interests against criminal acts by criminal law means.

2. This Code shall:

1) define which acts are crimes and misdemeanours and prohibit them;

2) establish penalties, penal and reformative sanctions for the acts provided for by this Code as well as compulsory medical treatment;

3) establish grounds for and conditions of criminal liability as well as the grounds for and conditions of releasing the persons who have committed criminal acts may be released from criminal liability or a penalty.

3. The provisions of this Code have been harmonised with provisions of the legal acts of the European Union specified in Annex to this Code.

Article 2. Basic Provisions of Criminal Liability

1. A person shall be held liable under this Code only when the act committed by him is forbidden by a criminal law in force at the time of commission of the criminal act.

2. Ignorance of the law shall not release a person from criminal liability.

3. A person shall be held liable under a criminal law only when he is guilty of commission of a criminal act and only if at the time of commission of the act the conduct of the person could have been reasonably expected to conform to the requirements of law.

4. Only a person whose act as committed corresponds to a definition of a body of a crime or misdemeanour provided for by a criminal law shall be liable under the criminal law.

5. Penalties, penal or reformative sanctions and compulsory medical treatment shall be imposed only in accordance with the law.

6. No one may be punished for the same criminal act twice.

CHAPTER II

VALIDITY OF A CRIMINAL LAW

Article 3. Term of Validity of a Criminal Law

1. The criminality of an act and punishability of a person shall be determined by a criminal law in force at the time of the commission of that act. The time of the commission of a criminal act shall be the time of an act (or omission) or the time of occurrence of the consequences provided for by the criminal law, where the occurrence of those consequences was desired at a different time.

2. A criminal law nullifying the criminality of an act, commuting a penalty or in otherwise mitigating legal circumstances for the person who committed the criminal act shall have a retroactive effect, i.e., it shall apply to the persons who committed the criminal act prior to the coming into force of such a law, also to the persons serving a sentence and those with previous convictions.

3. A criminal law establishing the criminality of an act, imposing a more severe penalty upon or otherwise aggravating legal circumstances of the person who has committed the criminal act shall have no retroactive effect. The provisions of this Code establishing liability for genocide (Article 99), treatment of persons prohibited under international law (Article 100), killing of persons protected under international humanitarian law (Article 101), deportation of the civil population of an occupied state (Article 102), causing bodily harm to, torture or other inhuman treatment of persons protected under international humanitarian law (Article 103), forcible use of civilians or prisoners of war in the armed forces of the enemy (Article 105) and prohibited military attack (Article 111) shall constitute an exception.

4. Only the penal or reformative sanctions as well as medical treatment measures provided for by a criminal law in force at the time of passing of a court judgement shall be imposed.

Article 4. Validity of a Criminal Law in Respect of the Persons who have Committed Criminal Acts within the Territory of the State of Lithuania or Onboard the Ships or Aircrafts Flying the Flag or Displaying Marks of Registry of the State of Lithuania

1. The persons who have committed criminal acts within the territory of the state of Lithuania or onboard the ships or aircrafts flying the flag or displaying marks of registry of the State of Lithuania shall be held liable under this Code.

2. The place of commission of a criminal act shall be the place in which a person acted or ought to have acted or could have acted or the place in which the consequences provided for by a criminal law occurred. The place of commission of a criminal act by accomplices shall be the place in which the criminal act was committed or, if one of the accomplices acted elsewhere, the place where he acted.

3. A single criminal act committed both in the territory of the State of Lithuania and abroad shall be considered to have been committed in the territory of the Republic of Lithuania if it was commenced or completed or discontinued in this territory.

4. The issue of criminal liability of the persons who enjoy immunity from criminal jurisdiction under international legal norms and commit a criminal act in the territory of the Republic of Lithuania shall be decided in accordance with treaties of the Republic of Lithuania and this Code.

Article 5. Criminal Liability of Citizens of the Republic of Lithuania and Other Permanent Residents of Lithuania for the Crimes Committed Abroad

Citizens of the Republic of Lithuania and other permanent residents of Lithuania shall be held liable for the crimes committed abroad under this Code.

Article 6. Criminal Liability of Aliens for the Crimes Committed Abroad against the State of Lithuania

The aliens who do not have a permanent residence in the Republic of Lithuania shall be liable under a criminal law where they commit crimes abroad against the State of Lithuania as provided for in Articles 114-128 of this Code.

Article 7. Criminal Liability for the Crimes Provided for in Treaties

Persons shall be liable under this Code regardless of their citizenship and place of residence, also of the place of commission of a crime and whether the act committed is subject to punishment under laws of the place of commission of the crime where they commit the following crimes subject to liability under treaties:

1) crimes against humanity and war crimes (Articles 99-113);

2) trafficking in human beings (Article 147);

3) purchase or sale of a child (Article 157);

4) production, storage or handling of counterfeit currency or securities (Article 213);

5) money or property laundering (Article 216);

6) act of terrorism (Article 250);

7) hijacking of an aircraft, ship or fixed platform on a continental shelf (Article 251);

8) hostage taking (Article 252);

9) unlawful handling of nuclear or radioactive materials or other sources of ionising radiation (Articles 256, 256(1) and 257);

10) the crimes related to possession of narcotic or psychotropic, toxic or highly active substances (Articles 259-269);

11) crimes against the environment (Articles 270, 270(1), 271, 272, 274).

Article 8. Criminal Liability for the Crimes Committed Abroad

1. A person who has committed abroad the crimes provided for in Articles 5 and 6 of this Code shall be held criminally liable only where the committed act is recognised as a crime and is punishable under the criminal code of the state of the place of commission of the crime and the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Where a person who has committed a crime abroad is prosecuted in the Republic of Lithuania, but a different penalty is provided for this crime in each country, the person shall be subject to a penalty according to laws of the Republic of Lithuania, however it may not exceed the maximum limit of penalty specified in the criminal laws of the state of the place of commission of the crime.

2. A person who has committed the crimes provided for in Articles 5, 6, and 7 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania shall not be held liable under this Code where he:

1) has served the sentence imposed by a foreign court;

2) has been released from serving the entire or a part of the sentence imposed by a foreign court;

3) has been acquitted or released from criminal liability or punishment by a foreign court’s judgement, or no penalty has been imposed by reason of the statute of limitation or on other legal grounds provided for in that state.

Article 9. Extradition

1. A citizen of the Republic of Lithuania who has committed a criminal act in the Republic of Lithuania or in the territory of another state may be extradited to the foreign state or surrendered to the International Criminal Court solely in accordance with a treaty to which the Republic of Lithuania is party or a resolution of the United Nations Security Council.

2. An alien who has committed a criminal act in the Republic of Lithuania or in the territory of another state shall be extradited to the respective state or surrendered to the International Criminal Court solely in accordance with a treaty to which the Republic of Lithuania is party or a resolution of the United Nations Security Council.

3. It shall be allowed not to extradite a citizen of the Republic of Lithuania or an alien where:

1) the committed act is not regarded as a crime or misdemeanour under this Code;

2) the criminal act has been committed in the territory of the State of Lithuania;

3) the person is being prosecuted for a crime of political nature;

4) the person has been convicted of the criminal act committed, acquitted or released from criminal liability or penalty;

5) the person may be subject to capital punishment for the committed crime in another state;

6) the statute of limitations for the passing or execution of a judgement of conviction has expired;

7) the person is released from penalty under an act of amnesty or by granting clemency;

8) there exist other grounds provided for by treaties to which the Republic of Lithuania is party.

4. The persons who have been granted asylum in accordance with laws of the Republic of Lithuania shall not be punishable under a criminal law of the Republic of Lithuania for the criminal acts for which they were prosecuted abroad and shall not be extradited to foreign states, except in the cases provided for by Article 7 of this Code.

Article 9(1). Surrender of a Person under the European Arrest Warrant

1. On the basis of the European arrest warrant, a citizen of the Republic of Lithuania or an alien who is suspected of commission of a criminal act in the issuing Member State or who has been imposed a custodial sentence, but has not served it shall be surrendered to the issuing Member State.

2. A citizen of the Republic of Lithuania or an alien shall be surrendered under the European arrest warrant only where the criminal act committed by him is punishable, according to laws of the issuing Member State, by a custodial sentence of at least one year and where the European arrest warrant has been issued in connection with the execution of a custodial sentence which has already been imposed, only where the duration of the sentence imposed is at least four months.

3. A citizen of the Republic of Lithuania or an alien shall not be surrendered to the issuing Member State where:

1) surrender of the person under the European arrest warrant would violate fundamental human rights and/or freedoms;

2) the person has been released in the Republic of Lithuania from penalty for the act which has been committed by him and on which the European arrest warrant is based under an act of amnesty or by granting clemency.

3) the person was convicted in the Republic of Lithuania or another state for the criminal act which he had committed and on which the European arrest warrant is based, and the sentence imposed has been served, is currently being served or may no longer be executed under the law of the sentencing Member State;

4) at the time of commission of a criminal act, the person was not of the age at which the act committed by him becomes subject to criminal liability according to criminal laws of the Republic of Lithuania;

5) the act committed does not constitute a crime or misdemeanour under this Code, within the exception of the cases when the European arrest warrant has been issued for the criminal act provided for in paragraph 2 of Article 2 of Council Framework Decision 2002/584/JHA of 13 June 2002 on the European arrest warrant and the surrender procedures between Member States, and the criminal laws of the issuing Member State provide for a custodial sentence of at least three years for this criminal act;

6) the person has been acquitted or released from criminal liability or punishment in the Republic of Lithuania or another Member State of the European Union for the criminal act which he has committed and on which the European arrest warrant is based;

7) the European arrest warrant has been issued for a criminal act which falls within the jurisdiction of the Republic of Lithuania under its own criminal law, and the statute of limitation for the passing of a judgement of conviction as provided for in Article 95 of this Code and the statute of limitations for the execution of the judgement of conviction as provided for in Article 96 of this Code have expired;

8) the criminal act has been committed outside the territory of the issuing Member State, and criminal law of the Republic of Lithuania could not apply to the same act where it would have been committed outside the territory of the State of Lithuania or not onboard a ship or aircraft flying the flag or displaying marks of registry of the State of Lithuania.

4. A citizen of the Republic of Lithuania or an alien may, taking into consideration facts of a case and interests of justice, be surrendered to the issuing Member State where:

1) criminal proceedings have been initiated in the Republic of Lithuania in respect of the criminal act which the person has committed and on which the European arrest warrant is based;

2) initiation of criminal proceedings in the Republic of Lithuania in respect of the criminal act committed by the person has been refused, or the criminal proceedings initiated have been terminated;

3) the European arrest warrant has been issued for the purposes of execution of a custodial sentence imposed on a citizen of the Republic of Lithuania or a person permanently residing in the Republic of Lithuania, and the Republic of Lithuania undertakes execution of this sentence;

4) the criminal act has been committed in the territory of the State of Lithuania or onboard a ship or aircraft flying the flag or displaying marks of registry of the State of Lithuania;

5) the European arrest warrant lacks the information required for the taking of a decision on the person’s surrender, and the issuing Member State fails to provide it within the time limit laid down.

5. Where the European arrest warrant has been issued for the purposes of execution of a custodial sentence imposed upon a citizen of the Republic of Lithuania or an alien, and this sentence has been imposed in absentia and where the person concerned has not been informed of the place and date of the hearing, the citizen of the Republic of Lithuania or the alien may be surrendered subject to the condition that the issuing Member State will ensure a retrial of the case at the person’s request, and the person will be present at the judgement.

6. Where the European arrest warrant has been issued for a criminal act which, under the laws of the issuing Member State, is punishable by custodial life sentence, a citizen of the Republic of Lithuania or an alien shall be surrendered subject to the condition that the laws of the issuing Member State provide for a possibility for the convict to apply for release from such penalty or mitigation thereof not later than upon serving twenty years of the custodial sentence.

7. Where the European arrest warrant has been issued for the purposes of prosecution, a citizen of the Republic of Lithuania or a permanent resident of the Republic of Lithuania may be surrendered subject to the condition that the person against whom the issuing Member State has passed a judgement will be returned to the Republic of Lithuania in order to serve the custodial sentence imposed on him at the request of the person surrendered or where the Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania requires so.

CHAPTER III

CRIME AND MISDEMEANOUR

Article 10. Types of Criminal Acts

Criminal acts shall be divided into crimes and misdemeanours.

Article 11. Crime

1. A crime shall be a dangerous act (act or omission) forbidden under this Code and punishable with a custodial sentence.

2. Crimes shall be committed with intent and through negligence. Premeditated crimes are divided into minor, less serious, serious and grave crimes.

3. A minor crime is a premeditated crime punishable, under the criminal law, by a custodial sentence of the maximum duration of three years.

4. A less serious crime is a premeditated crime punishable, under the criminal law, by a custodial sentence of the maximum duration in excess of three years, but not exceeding six years of imprisonment.

5. A serious crime is a premeditated crime punishable, under the criminal law, by a custodial sentence of the duration in excess of three years, but not exceeding ten years of imprisonment.

6. A grave crime is a premeditated crime punishable, under the criminal law, by a custodial sentence of the maximum duration in excess of ten years.

Article 12. Misdemeanour

A misdemeanour shall be a dangerous act (act or omission) forbidden under this Code which is punishable by a non-custodial sentence, with the exception of arrest.

Article 13. Age at which a Person Becomes Liable under the Criminal Law

1. A person who, prior to the time of commission of a crime or misdemeanour, had attained the age of sixteen years or, in the cases provided for in paragraph 2 of this Law, fourteen years shall be considered liable under this Code.

2. A person who, prior to the time of commission of a crime or misdemeanour, had attained the age of fourteen shall be held liable for murder (Article 129), serious impairment to health (Article 135), rape (Article 149), sexual harassment (Article 150), theft (Article 178), robbery (Article 180), extortion of property (Article 181), destruction of or damage to property (paragraph 2 of Article 187), seizure of a firearm, ammunition, explosives or explosive materials (Article 254), theft, racketeering or other illicit seizure of narcotic or psychotropic substances (Article 263), damage to vehicles or roads and facilities thereof (Article 280).

3. A person who, prior to the time of commission of the dangerous act provided for by this Code, had not attained the age of fourteen years may be subject to reformative sanctions or other measures in accordance with the procedure laid down by laws of the Republic of Lithuania.

Article 14. Forms of Guilt

A person shall be found guilty of commission of a crime or misdemeanour where he has committed this act with intent or through negligence.

Article 15. Premeditated Crime and Misdemeanour

1. A crime or misdemeanour shall be premeditated where it has been committed with a specific or general intent.

2. A crime or misdemeanour shall be committed with a specific intent where:

1) when committing it, the person was aware of the dangerous nature of the criminal act and desired to engage therein;

2) when committing it, the person was aware of the dangerous nature of the criminal act, anticipated that his act or omission might cause the consequences provided for by this Code and desired that they arise.

3. A crime or a misdemeanour shall be committed with a general intent where, when committing it, the person was aware of the dangerous nature of the criminal act, anticipated that his act or omission might cause the consequences provided for by this Code and, though he did not desire that they arise, consciously allowed the consequences to arise.

Article 16. Commission of a Crime and Misdemeanour through Negligence

1. A crime or misdemeanour shall be committed through negligence where it has been committed through a criminally false assumption or criminal negligence.

2. A crime or a misdemeanour shall be committed through a criminally false assumption if the person who committed the act had anticipated that his act or omission may cause the consequences provided for by this Code, but recklessly expected to avoid them.

3. A crime or a misdemeanour shall be committed through criminal negligence if the person who committed it had not anticipated that his act or omission might cause the consequences provided for by this Code, although the person could and ought to have anticipated such a result based the circumstances of the act and his personal traits.

4. A person shall be punishable for commission of a crime or misdemeanour through negligence solely in the cases provided for separately in the Special Part of this Code.

Article 17. Legal Incapacity

1. A person shall be considered legally incapacitated where, at the time of commission of an act forbidden under this Code, he was unable to appreciate the dangerous nature of the act or to control his behaviour as a result of a mental disorder.

2. A person found legally incapacitated by a court shall not be held liable under this Code for a committed dangerous act. The court may apply to him the compulsory medical treatment provided for in Article 98 of this Code.

Article 18. Diminished Capacity

1. A court shall find a person to be of diminished capacity where, at the time of commission of an act forbidden under this Code, he lacked a capacity sufficient to fully appreciate the dangerous nature of the criminal act or to control his behaviour as a result of a mental disorder, even though the disorder is not a sufficient ground for finding him legally incapacitated.

2. A person who has committed a misdemeanour, a negligent or minor or less serious premeditated crime and whom a court finds to be of diminished capacity shall be liable under a criminal law, however, a penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code, or he may be released from criminal liability and be subject to the penal sanctions provided for in Article 67 of this Code or the compulsory medical treatment provided for in Article 98 of this Code.

3. A person who has committed a serious or a grave crime and is found by a court to be of diminished capacity shall be held liable under a criminal law, however a penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code.

Article 19. Person’s Liability for a Criminal Act Committed under the Influence of Alcohol, Narcotic, Psychotropic or Other Psychoactive Substances

1. A person who has committed a criminal act under the influence of alcohol, narcotic, psychotropic or other psychoactive substances shall not be released from criminal liability.

2. A person who committed a misdemeanour, a negligent or minor or less serious premeditated crime as a result of intoxication against his will and hence lacked a capacity sufficient to fully appreciate the dangerous nature of the criminal act or to control his behaviour at the time of his conduct shall be released from criminal liability.

3. A person who has committed a serious or a grave crime under the conditions indicated in paragraph 2 of this Article shall be held liable under a criminal law, however the penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code.

Article 20. Criminal Liability of a Legal Entity

1. A legal entity shall be held liable solely for the criminal acts the commission whereof is subject to liability of a legal entity as provided for in the Special Part of this Code.

2. A legal entity shall be held liable for the criminal acts committed by a natural person solely where a criminal act was committed for the benefit or in the interests of the legal entity by a natural person acting independently or on behalf of the legal entity, provided that he, while occupying an executive position in the legal entity, was entitled:

1) to represent the legal entity, or

2) to take decisions on behalf of the legal entity, or

3) to control activities of the legal entity.

3. A legal entity may be held liable for criminal acts also where they have been committed by an employee or authorised representative of the legal entity as a result of insufficient supervision or control by the person indicated in paragraph 2 of this Article.

4. Criminal liability of a legal entity shall not release from criminal liability a natural person who has committed, organised, instigated or assisted in commission of the criminal act.

5. The State, a municipality, a state and municipal institution and agency as well as international public organisation shall not be held liable under this Code.

CHAPTER IV

STAGES AND FORMS OF A CRIMINAL ACT

Article 21. Preparation for Commission of a Crime

1. Preparation for the commission of a crime shall be a search for or adaptation of means and instruments, development of an action plan, engagement of accomplices or other intentional creation of the conditions facilitating the commission of the crime. A person shall be held liable solely for preparation to commit a serious or grave crime.

2. A person shall be held liable for preparation to commit a crime according to paragraph 1 of this Article and an article of this Code providing for an appropriate completed crime. A penalty imposed upon such a person may be commuted under Article 62 of this Code.

Article 22. Attempt to Commit a Criminal Act

1. An attempt to commit a criminal act shall be an intentional act or omission which marks the direct commencement of a crime or misdemeanour where the act has not been completed by reason of the circumstances beyond the control the offender.

2. An attempt to commit a criminal act shall also occur when the offender is not aware that his act cannot be completed, because his attempt is directed at an inappropriate target or he is applying improper means.

3. A person shall be held liable for an attempt to commit a criminal act according to paragraph 1 or 2 of this Article and an article of this Code providing for an appropriate completed crime. A penalty imposed upon such a person may be commuted under Article 62 of this Code.

Article 23. Voluntary Renunciation of Completion of a Criminal Act

1. A person shall voluntarily renounce completion of a crime or a misdemeanour when he voluntarily terminates an initiated criminal act while being aware that it can be completed.

2. A person who voluntarily renounces completion of a crime or misdemeanour shall be held liable under this Code solely in cases where the committed act constitutes the body of another crime or misdemeanour.

3. When several persons participate in the commission of a criminal act, the organiser or abettor who voluntarily renounces completion of the act shall not be liable under this Code if he has made every effort within his reasonable power to prevent commission by his accomplices of the criminal act which he had organised or instigated, and this act has not been committed or has not caused any consequences. Moreover, an accessory shall not be held liable under this Code if he voluntarily refused to participate in a criminal act, informed thereof other accomplices or law enforcement institutions and that act has not been committed or it has been committed without his assistance.

4. A person who attempted to voluntarily renounce completion of a crime or misdemeanour, but failed to avoid the criminal act or its consequences shall be held liable under a criminal law, however, a penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code.

Article 24. Complicity and Types of Accomplices

1. Complicity shall be the intentional joint participation in the commission of a criminal act of two or more conspiring legally capable persons who have attained the age specified in Article 13 of this Code.

2. Accomplices in a criminal act shall include a perpetrator, an organiser, an abettor and an accessory.

3. A perpetrator shall be a person who has committed a criminal act either by himself or by involving legally incapacitated person or the persons who have not yet attained the age specified in Article 13 of this Code or other persons who are not guilty of that act. If the criminal act has been committed by several persons acting together, each of them shall be considered a perpetrator/co-perpetrator.

4. An organiser shall a person who has formed an organised group or a criminal association, has been in charge thereof or has co-ordinated the activities of its members or has prepared a criminal act or has been in charge of commission thereof.

5. An abettor shall be a person who has incited another person to commit a criminal act.

6. The accessory shall be a person who has aided in the commission of a criminal act through counselling, issuing instructions, providing means or removing obstacles, protecting or shielding other accomplices, who has promised in advance to conceal the offender, hide the instruments or means of commission of the criminal act, the traces of the act or the items acquired by criminal means, also a person who has promised in advance to handle the items acquired or produced in the course of the criminal act.

Article 25. Forms of Complicity

1. Forms of complicity shall be a group of accomplices, an organised group or a criminal association.

2. A group of accomplices shall be one in which two or more persons agree, at any stage of the commission of a criminal act, on the commission, continuation or completion of the criminal act, where at least two of them are perpetrators.

3. An organised group shall be one in which two or more persons agree, at any stage of the commission of a criminal act, on the commission of several crimes or of one serious or grave crime, and in committing the crime each member of the group performs a certain task or is given a different role.

4. A criminal association shall be one in which three or more persons linked by permanent mutual relations and division of roles or tasks join together for the commission of a joint criminal act – one or several serious and grave crimes. An anti-state group or organisation and a terrorist group shall be considered equivalent to a criminal association.

Article 26. Criminal Liability of Accomplices

1. Accomplices shall be held liable solely for the criminal acts as committed by the perpetrator which are covered by their intent.

2. Where a perpetrator’s criminal act was discontinued at the stage of preparation for commission of or an attempt to commit it, an organiser, an abettor and an accessory shall be held liable for complicity in preparation or attempt to commit the criminal act.

3. Where there are the circumstances eliminating, mitigating or aggravating the liability of one of accomplices, they shall not be taken into account when determining the criminal liability of other accomplices

4. An organiser, an abettor or an accessory shall be held liable under an article of the Code which provides for liability for an act committed by a perpetrator and under paragraph 4, 5 or 6 of Article 24 of this Code.

5. Members of a criminal association shall be held liable under Article 249 of this Code as perpetrators regardless of their roles in the commission of a criminal act which is covered by their intent.

Article 27. Repeat Offence

1. Repeat offence shall mean a situation when a person already convicted for the commission of a premeditated crime, where his prior conviction has not expired yet or has not been expunged in accordance with the procedure laid down by laws, repeatedly commits one or several premeditated crimes. Such a person shall be considered a repeat offender.

2. Repeat offence shall be considered dangerous, and the offender may be recognised as a dangerous repeat offender by a court where this person:

1) commits a new grave crime while having an unexpired conviction for the commission of a grave crime;

2) already being a repeat offender, commits a new grave crime;

3) already being a repeat offender, where at least one of the crimes constituting a repeat offence is a grave crime, commits a new serious crime;

4) commits a new serious crime while having three prior convictions for the commission of serious crimes.

3. When passing a judgement of conviction for the most recent crime committed, a court may recognise a person as a dangerous repeat offender having regard to the offender's personality, the extent to which criminal intentions have been accomplished, the nature of participation in the commission of the crimes and other circumstances of the case.

4. When deciding on the recognition of a person as a dangerous repeat offender, a court shall have no regard to prior convictions for the crimes committed by the person before the age of 18 years, the crimes committed through negligence, the crimes for which conviction has expired or has been expunged, also the crimes committed abroad for which no liability is provided under criminal laws of the Republic of Lithuania.

5. The recognition of a person as a dangerous repeat offender shall no longer be valid if his prior convictions expire or are expunged.

CHAPTER V

CIRCUMSTANCES ELIMINATING CRIMINAL LIABILITY

Article 28. Self-Defence

1. A person shall have the right to self-defence. He may exercise this right regardless of whether he had the possibility of avoiding the attempt or applying for assistance to other persons or authorities.

2. A person shall not be held liable under this Code where he, while acting within the limits permitted by self-defence, committed an act formally having the features of a crime or misdemeanour provided for in a criminal law when defending himself or another person, property, inviolability of a dwelling, other rights, interests of society or the State against an initiated or imminent dangerous attempt.

3. The limits of self-defence shall be exceeded when a murder is committed or a serious health impairment is caused with a specific intent, where defence has been clearly disproportionate to the nature and dangerousness of an attempt. The limits of self-defence shall not be considered to have been exceeded by reason of extreme confusion or fright caused by the dangerous attempt or an act committed in the course of defence against breaking into a dwelling.

4. A person who has exceeded the limits of self-defence shall be held criminally liable, however a penalty imposed upon him may be commuted under Article 62 of this Code.

Article 29. Arrest of a Person Who has Committed a Criminal Act

1. A person shall not be held liable under this Code for his actions when he causes property damage, a minor health impairment or a serious health impairment through negligence to a person who is actively attempting to escape the arrest by chasing, attempting to stop, preventing the escape or by other actions, and a serious health impairment when arresting on the spot of a crime a person who has committed or attempted to commit a premeditated murder, provided it was not otherwise possible to arrest the person who has committed the criminal act.

2. Actions of a person restraining the resistance of a person who has committed a criminal act shall be subject to the rules for self-defence as stipulated in Article 28 of this Code.

Article 30. Discharge of Professional Duty

1. A person shall not be held liable under this Code for the damage caused in charge of professional duty, provided he has not exceeded the authority granted to him by laws or other legal acts.

2. A person shall be held liable under this Code for the damage caused in charge of professional duty where he has exceeded the authority granted to him by laws or other legal acts, however a penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code.

Article 31. Immediate Necessity

1. A person shall not be held liable under the criminal law for an act committed in an attempt to avert the danger which threatens him, other persons or their rights, public or state interests, where this danger could not have been averted by other means and where the damage caused is less than the damage attempted to be averted.

2. A person who creates a dangerous situation by his actions may invoke the provisions of immediate necessity only when the dangerous situation arose through negligence.

3. A person may not justify a failure to perform a duty by invoking the provisions of immediate necessity, where he is under the obligation to act under the conditions of an increased degree of danger according to his profession, the position held or due to other circumstances.

Article 32. Performance of an Assignment of a Law Enforcement Institution

1. A person acting lawfully according to the mode of conduct imitating a criminal act shall not be held liable under this Code.

2. A person shall not be held criminally liable where he participated in the activities of a criminal association or an organised group and in the criminal acts committed by it while performing another lawful assignment of a law enforcement institution and did not exceed the limits of this assignment.

3. A person shall be held criminally liable where, while acting according to the mode of conduct imitating a criminal act or performing another assignment of a law enforcement institution, he exceeded the limits of this assignment, however a penalty imposed upon him may be commuted under Article 59 of this Code.

4. Law enforcement institutions shall be the police, other bodies of pre-trial investigation and the prosecutor’s office, also entities of operational activities.

Article 33. Execution of an Order

1. A person shall not be held criminally liable for an act which he committed while executing a lawful order, ordinance or instruction.

2. A person shall be held criminally liable where he executed an order, ordinance or instruction known to be unlawful.

3. A person who refuses to execute an order, ordinance or instruction which is unlawful shall not be held criminally liable. Such a person may be held liable under this Code only if the act committed by him constitutes the body of another criminal act.

Article 34. Justifiable Professional or Economic Risk

1. A person shall not be held liable under this Code for the actions which, although they incur the consequences provided for by a criminal law, have been carried out with a justifiable professional or economic risk and for a publicly beneficial purpose.

2. The risk shall be deemed justifiable where the committed act is in line with the contemporary science and technology, and it was not possible to attain the specified objective by carrying out the actions not involving risk, and where the person taking the risk has taken the necessary precautions to prevent damage to the interests protected by the law.

Article 35. Scientific Experiment

1. A person who incurs damage while conducting a lawful scientific experiment shall not be held liable under this Code where the experiment was conducted in compliance with scientifically approved methods, the problem under investigation is of an exceptional scientific significance and the researcher has taken the necessary precautions to prevent damage to the interests protected by the law.

2. No scientific experiment shall be permitted without the voluntary consent of the person participating in the experiment, who must be informed of the possible consequences.

3. A pregnant woman, her foetus, young child, a mentally ill person and a person in confinement may not be subjected to scientific experiments, with the except of the cases provided for by the law.

CHAPTER VI

RELEASE FROM CRIMINAL LIABILITY

Article 36. Release from Criminal Liability When a Person or Criminal Act Loses Its Dangerousness

A person who commits a criminal act shall be released from criminal liability where a court acknowledges that before opening of the hearing of the case in the court this person or the act committed thereby had lost its dangerous character due to a change in circumstances.

Article 37. Release from Criminal Liability due to Minor Relevance of a Crime

A person who commits a crime may be released from criminal liability by a court where the act is recognised as being of minor relevance due to the extent of the damage incurred, the object of the crime or other peculiarities of the crime.

Article 38. Release from Criminal Liability upon Reconciliation between the Offender and the Victim

1. A person who commits a misdemeanour, a negligent crime or a minor or less serious premeditated crime may be released by a court from criminal liability where:

1) he has confessed to commission of the criminal act, and

2) voluntarily compensated for or eliminated the damage incurred to a natural or legal person or agreed on the compensation for or elimination of this damage, and

3) reconciles with the victim or a representative of a legal person or a state institution, and

4) there is a basis for believing that he will not commit new criminal acts.

2. A repeat offender, a dangerous repeat offender, also a person who had already been released from criminal liability on the basis of reconciliation with the victim, where less than four years had lapsed from the day of reconciliation until the commission of a new act, may not be released from criminal liability on the grounds provided for in paragraph 1 of this Article.

3. If a person released from criminal liability under paragraph 1 of this Article commits a misdemeanour or a negligent crime within the period of one year or fails, without valid reasons, to comply an agreement approved by a court on the terms and conditions of and procedure for compensating for the damage, the court may revoke its decision on the release from criminal liability and decide to prosecute the person for all the criminal acts committed.

4. If a person released from criminal liability under paragraph 1 of this Article commits a new premeditated crime within the period of one year, the previous decision releasing him from criminal liability shall become invalid and a decision shall be adopted on the prosecution of the person for all the criminal acts committed.

Article 39. Release from Criminal Liability on the Basis of Mitigating Circumstances

A person who commits a misdemeanour or a negligent crime may be released from criminal liability by a reasoned decision of a court where:

1) he commits the criminal act for the first time, and

2) there are at least two mitigating circumstances provided for in paragraph 1 of Article 59 of this Code, and

3) there are no aggravating circumstances.

Article 39(1). Release from Criminal Liability When a Person Actively Assisted in Detecting the Criminal Acts Committed by Members of an Organised Group or a Criminal Association

1. A person who is suspected of participation in the commission of criminal acts by an organised group or a criminal association or belonging to a criminal association may be released from criminal liability where he confesses his participation in the commission of such a criminal act or his membership of the criminal association and where he actively assists in detecting the criminal acts committed by members of the organised group or the criminal association.

2. Paragraph 1 of this Article shall not apply to a person who participated in the commission of a premeditated murder or who had already been released from criminal liability on such grounds, also to the organiser or leader of an organised group or a criminal association.

Article 40. Release from Criminal Liability on Bail

1. A person who commits a misdemeanour, a negligent crime or a minor or less serious intentional crime may be released by a court from criminal liability subject to a request by a person worthy of a court’s trust to transfer the offender into his responsibility on bail. Bail may be set with or without a surety.

2. A person may be released from criminal liability by a court on bail where:

1) he commits the criminal act for the first time, and

2) he fully confesses his guilt and regrets having committed the criminal act, and

3) at least partly compensates for or eliminates the damage incurred or undertakes to compensate for such where it has been incurred, and

4) there is a basis for believing that he will fully compensate for or eliminate the damage incurred, will comply with laws and will not commit new criminal acts.

3. A bailsman may be parents of the offender, close relatives or other persons worthy of a court’s trust. When taking a decision, the court shall take account of the bailsman’s personal traits or nature of activities and a possibility of exerting a positive influence on the offender.

4. The term of bail shall be set from one year up to three years.

5. When requesting to release a person on bail with a surety, a bailsman shall undertake to pay a surety in the amount specified by a court. Taking account of a bailsman’s personal traits and his financial situation, the court shall specify the amount of the surety or decide on release from criminal liability on bail without a surety. The bail bond shall be returned upon the expiry of the term of bail where a person subject to bail does not commit a new criminal act within the term of bail as laid down by the court.

6. A bailsman shall have the right to withdraw from bail. In this case, a court shall, taking account of the reasons for a withdrawal from bail, decide on the return of a surety, also on a person’s criminal liability for the committed criminal act, appointment of another bailsman or the person’s release from criminal liability.

7. If a person released from criminal liability on bail commits a new misdemeanour or negligent crime during the term of bail, a court may revoke its decision on the release from criminal liability and shall decide to prosecute the person for all the criminal acts committed.

8. If a person released from criminal liability on bail commits a new premeditated crime during the term of bail, the previous decision releasing him from criminal liability shall become invalid and the court shall decide to prosecute the person for all the criminal acts committed.

CHAPTER VII

PENALTY

Article 41. Penalty and Purpose Thereof

1. A penalty shall be a measure of compulsion applied by the State, which is imposed by a court’s judgement upon a person who has committed a crime or misdemeanour.

2. The purpose of a penalty shall be:

1) to prevent persons from committing criminal acts;

2) to punish a person who has committed a criminal act;

3) to deprive the convicted person of the possibility to commit new criminal acts or to restrict such a possibility;

4) to exert an influence on the persons who have served their sentence to ensure that they comply with laws and do not relapse into crime;

5) ensure implementation of the principle of justice.

Article 42. Types of Penalties

1. The following penalties may be imposed on a person who commits a crime:

1) deprivation of public rights;

2) deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities;

3) community service;

4) a fine;

5) restriction of liberty;

6) arrest;

7) fixed-term imprisonment;

8) life imprisonment.

2. The following penalties may be imposed on a person who commits a misdemeanour:

1) deprivation of public rights;

2) deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities;

3) community service;

4) a fine;

5) restriction of liberty;

6) arrest.

3. Only one penalty may be imposed on a person for the commission of one crime or misdemeanour.

4. In the cases provided for in Articles 63 and 64 of this Code, two penalties may be imposed.

5. If more than two penalties of a different type are imposed for several committed crimes, a court shall, when imposing a final combined sentence, select two penalties from those imposed: one of them being the most severe penalty, and the other one selected at the discretion of the court.

6. In addition to a penalty and on the basis of Articles 67, 68, 72, 721 and 722 of this Code, one or more of the following penal sanctions may be imposed upon a person who commits a criminal act – a prohibition to exercise a specific right, confiscation of property, prohibition to approach the victim, participation in the programmes addressing violent behaviour.

7. The types of penalties in respect of legal entities and peculiarities of imposition of penalties upon minors shall be stipulated by Articles 43 and 90 of this Code.

Article 43. Types of Penalties in Respect of Legal Entities

1. The following penalties may be imposed upon a legal entity for the commission of a criminal act:

1) a fine;

2) restriction of operation of the legal entity;

3) liquidation of the legal entity.

2. Having imposed a penalty upon a legal entity, a court may also decide to announce this judgement in the media.

3. Only one penalty may be imposed upon a legal entity for one criminal act.

4. The sanctions of articles of the Special Part of this Code shall not specify the penalties to which legal entities are subject. In imposing a penalty upon a legal entity, a court shall refer the list of penalties specified in paragraph 1 of this Article.

Article 44. Deprivation of Public Rights

1. Deprivation of public rights shall be deprivation of the right to be elected or appointed to an elected or appointed position at state or municipal institutions and agencies, undertakings or non-state organisations.

2. Deprivation of public rights shall not be specified in the sanction of an article. A court shall impose this penalty when the sanction of the article provides for the penalty of deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities and a criminal act has been committed in abuse of public rights.

3. When imposing the penalty of deprivation of public rights, a court shall indicate which right is to be deprived. Public rights may be deprived for a period from one year up to five years. The term of this penalty shall be counted in years and months.

Article 45. Deprivation of the Right to be Employed in a Certain Position or to Engage in a Certain Type of Activities

1. A court shall order deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities in the cases provided for in the Special Part of this Code, where the offender commits a criminal act in the field of his occupational or professional activities or where, considering the nature of the criminal act committed, the court comes to the conclusion that the convicted person may not preserve the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities.

2. The right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities may be deprived for a period from one year up to five years. The term of this penalty shall not be specified the sanction of an article. It shall be specified by a court when imposing the penalty. The term of the penalty shall be counted in years and months.

3. Where the penalty of deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities is imposed in conjunction with imprisonment or arrest, it shall be imposed for the entire term of imprisonment or arrest and for a period ordered by a court to commence after the term of imprisonment or arrest has been served.

Article 46. Community Service

1. Community service shall be ordered by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code. The penalty of community service may be imposed only with the consent of the convict.

2. Community service may be imposed for a period from one month up to one year. The term of the penalty shall be counted in months. A person sentenced to perform community service shall be under the obligation to work for the community without remuneration from 10 to 40 hours per month during the time period set by the court.

3. The sanction of an article shall not indicate the time of performance and number of hours of community service. This shall be determined by a court when imposing the penalty, however this time may not exceed 480 hours for a crime and 240 hours for a misdemeanour.

4. The service to be performed by the convict shall be selected by the institution executing the penalty assisted by executive bodies of municipalities and/or a county governor’s administration.

5. Where for objective reasons a person is not able to perform the community service imposed on him by this Article, a court may release him from this penalty and impose in lieu thereof a penal sanction provided for in Chapter IX of this Code.

6. Where a person fails, for valid reasons, to perform the required number of hours of community service within a time limit laid down by a court, the court may extend the time limit for performing community service until the person performs the required number of hours.

7. Where a person evades performance of community service, the institution executing the penalty shall warn the convict of possible legal consequences. Where the person continues evading the serving of the penalty of community service upon receiving the warning, a court may, on the recommendation of the institution executing the penalty, replace community service with a fine or arrest. Community service shall be replaced with a fine or arrest in accordance with the rules specified in Articles 47, 49 and 65 of this Code.

8. Where, after a judgement becomes effective, a person refuses to perform community service, a court shall, on the recommendation of the institution executing the penalty, replace community service with a fine or arrest in accordance with the rules specified in Articles 47, 49 and 65 of this Code.

Article 47. Fine

1. A fine shall be a pecuniary penalty imposed by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code.

2. A fine shall be calculated in the amounts of minimum standard of living (MSL). The minimum amount of a fine shall be one MSL.

3. The amounts of a fine shall be determined as follows:

1) for a misdemeanour – up to the amount of 50 MSLs.

2) for a minor crime – up to the amount of 100 MSLs;

3) for a less serious crime – up to the amount of 200 MSLs;

4) for a serious crime – up to the amount of 300 MSLs;

5) for a negligent crime – up to the amount of 75 MSLs.

4. The amount of a fine for a legal entity shall be up to 50 000 MSLs.

5. The sanction of an article shall not indicate the amount of a fine for a committed criminal act. It shall be specified by a court when imposing the penalty.

6. Where a person does not possess sufficient funds to pay a fine imposed by a court, the court may, in compliance with the rules stipulated in Article 65 of this Code and subject to the convict’s consent, replace this penalty with community service.

7. Where a person evades voluntary payment of a fine and it is not possible to recover it, a court may replace the fine with arrest. When replacing the fine with arrest, the court shall act in compliance with the rules stipulated in Article 65 of this Code.

Article 48. Restriction of Liberty

1. The penalty of restriction of liberty shall be imposed by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code.

2. Restriction of liberty may be imposed for a period from three months up to two years. The term of the penalty shall be counted in years and months.

3. The persons sentenced to restriction of liberty shall be under the obligation:

1) not to change their place of residence without giving a notice to a court or the institution executing the penalty;

2) to comply with mandatory and prohibitive injunctions of the court;

3) to give an account, in accordance with the established procedure, of compliance with the prohibitive and mandatory injunctions.

4. A court may impose one or more prohibitive or mandatory injunctions in respect of a person upon whom the penalty of restriction of liberty has been imposed.

5. A court may impose the following prohibitive injunctions:

1) to refrain from visiting certain places;

2) to refrain from communicating with certain individuals or groups of individuals;

3) not to own, use, acquire, store on one’s own or transfer for safekeeping to other persons certain items.

6. A court may impose the following mandatory injunctions:

1) to stay at home at a certain time;

2) to compensate, fully or in part, for the property damage incurred by a criminal act or to eliminate such damage with his own work;

3) to take up employment or register at a labour exchange, to study;

4) to undergo a treatment against alcohol addition, drug addiction, addiction to toxic substances or a sexually transmitted disease, where the convict agrees therefor;

5) to work for no remuneration for up to 200 hours within a period laid down by a court, but not exceeding the term of restriction of liberty at health care, social care and guardianship establishments or non-state organisations caring for the disabled, the aged or other persons in need of assistance.

7. At the request of a person or other participants in criminal proceedings, a court may impose upon him other prohibitive or mandatory injunctions not provided for under a criminal law in place of those indicated in paragraphs 5 and 6 of this Article, where, in the opinion of the court, this would have a positive effect on his behaviour.

8. The number of prohibitive and mandatory injunctions imposed by a court in respect of the convict shall not be specified, however they must be co-ordinated.

9. Where for objective reasons the convict is not able to comply with the specified mandatory injunctions, a court may, on the recommendation of the institution executing the penalty, release him from this penalty and impose in its place a penal sanction provided for in Chapter IX of this Codes.

10. Where a person evades the serving of the penalty of restriction of liberty, this penalty shall be replaced with arrest in accordance with the rules specified in Articles 49 and 65 of this Code.

Article 49. Arrest

1. Arrest shall be imposed by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code.

2. Arrest shall mean a short-term imprisonment served in a short-term detention facility. The term of arrest shall be counted in days.

3. Arrest shall be imposed for a period from 15 up to 90 days for a crime and from 10 to 45 days for a misdemeanour.

4. The term of arrest for a criminal act shall not be indicated in the sanction of an article. It shall be specified by a court when imposing the penalty.

5. If arrest is imposed for a period of 45 days or less, a court may order to serve it on days of rest. Where a person violates this procedure for serving arrest, the court may decide that the procedure be changed to the regular procedure for serving arrest.

6. Arrest shall not be imposed upon pregnant women and may be not imposed upon the persons raising a child under the age of 3 years taking into consideration interests of the child.

Article 50. Fixed-term Imprisonment

1. Fixed-term imprisonment shall be imposed by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code. The term of the penalty shall be counted in years, months and days.

2. The penalty of a fixed-term imprisonment may be imposed for a period from three months up to ten years. In the case of imposing the penalty according to Article 64 of this Code, when a new crime is committed before a sentence for the previous crime is served, a custodial sentence for a period of up to 25 years may be imposed.

3. Convicted persons shall serve a custodial sentence in open colonies, houses of correction and prisons. The place where the penalty is to be served shall be selected by a court taking into consideration the personality of the offender, the nature and dangerousness of the committed crime. The procedure for and conditions of serving the custodial sentence shall be laid down by the Penal Code.

Article 51. Life Imprisonment

1. The penalty of life imprisonment shall be imposed by a court in the cases provided for in the Special Part of this Code.

2. If a criminal law provides for a possibility of commutation of the penalty of life imprisonment, the custodial sentence may be commuted to a term of not less than 25 years.

3. Convicted persons shall serve the penalty of life imprisonment in a prison. Having served the first ten years of the sentence of life imprisonment, convicted persons may, in the cases and in accordance with the procedure laid down by laws, be transferred to a house of correction. The procedure for and conditions of serving the penalty of life imprisonment shall be laid down by the Penal Code.

Article 52. Restriction of Operation of a Legal Entity

1. When imposing the penalty of restriction of operation of a legal entity, a court shall prohibit the legal entity from engaging in certain activities or order it to close a certain division of the legal entity.

2. Operation of a legal entity may be restricted for a period from one year up to five years. The term of this penalty shall be counted in years and months.

Article 53. Liquidation of a Legal Entity

When imposing the penalty of liquidation of a legal entity, a court shall order the legal entity to terminate, within the time limit laid down by the court, the entire economic, commercial, financial or professional activity and to close all divisions of the legal entity.

CHAPTER VIII

IMPOSITION OF A PENALTY

Article 54. Basic Principles of Imposition of a Penalty

1. A court shall impose a penalty according to the sanction of an article of the Special Part of this Code providing for liability for a committed criminal act and in compliance with provisions of the General Part of this Code.

2. When imposing a penalty, a court shall take into consideration:

1) the degree of dangerousness of a committed criminal act;

2) the form and type of guilt;

3) the motives and objectives of the committed criminal act;

4) the stage of the criminal act;

5) the personality of the offender;

6) the form and type of participation of the person as an accomplice in the commission of the criminal act;

7) mitigating and aggravating circumstances.

3. Where imposition of the penalty provided for in the sanction of an article is evidently in contravention to the principle of justice, a court may, taking into consideration the purpose of the penalty, impose a commuted penalty subject to a reasoned decision.

Article 55. Imposition of a Penalty upon a Person Prosecuted for the First Time for a Minor or Less Serious Premeditated Crime

A court shall generally impose a non-custodial sentence upon a person prosecuted for the first time for a minor or less serious premeditated crime. In the event of imposition of a custodial sentence, the court must justify its decision.

Article 56. Imposition of a Penalty upon a Repeat Offender for the Commission of a Premeditated Crime

1. A court shall generally impose a custodial sentence upon a repeat offender for the commission of a premeditated crime.

2. For the commission of a premeditated crime, a dangerous repeat offender shall be imposed a penalty more severe than the average custodial sentence prescribed by the sanction of an article for the committed crime. Another penalty may be imposed upon a dangerous repeat offender only on the grounds provided for in Article 62 of this Code.

Article 57. Imposition of a Penalty for Preparation for Commission of and an Attempt to Commit a Criminal Act

1. A penalty for preparation for commission of or an attempt to commit a crime or a misdemeanour shall be imposed according to the general procedure and having regard to the dangerousness of the actions performed by the offender, the degree of accomplishment of the criminal intent and the reasons for which the criminal act was not accomplished.

2. Preparation for commission of or an attempt to commit a criminal act may, based on Article 62 of this Code, be subject to a more lenient penalty than the one provided for the completed criminal act.

Article 58. Imposition of a Penalty upon Accomplices in a Criminal Act

1. A penalty shall be imposed upon accomplices in a crime or misdemeanour in accordance with the general procedure and taking into consideration the type and form of participation of the person as an accomplice in the commission of the criminal act as well as the role and nature of participation therein.

2. Members of an organised group for the commission of a crime shall be generally imposed a more severe penalty than to members of a group of accomplices.

Article 59. Mitigating Circumstances

1. The following shall be considered as mitigating circumstances:

1) the offender has provided assistance to the victim or otherwise actively avoided or attempted to avoid more serious consequences;

2) the offender has confessed to commission of an act provided for by a criminal law and sincerely regrets or has assisted in the detection of this act or identification of the persons who participated therein;

3) the offender has voluntarily compensated for or eliminated the damage incurred;

4) the criminal act has been committed due to a very difficult financial condition or desperate situation of the offender;

5) the act has been committed as a result of mental or physical coercion, where such a coercion does not eliminate criminal liability;

6) the commission of the act has been influenced by a provoking or venturesome behaviour of the victim;

7) the act has been committed at the request of the victim, who is in a desperate situation;

8) the act has been committed in violation of conditions of arrest of a person who has committed the criminal act, direct necessity, discharge of professional duty or performance of an assignment of law enforcement institutions, conditions of industrial or economic risk or lawfulness of a scientific experiment;

9) the act has been committed by exceeding the limits of self-defence, where a criminal law provides for liability for exceeding the limits of self-defence;

10) the act has been committed in a state of extreme agitation caused by unlawful actions of the victim;

11) the act has been committed by a person of diminished legal capacity;

12) the act has been committed by a person intoxicated by alcohol or drugs against his will;

13) a voluntary attempt to renounce commission of the criminal act has been unsuccessful.

2. A court may also recognise as mitigating other circumstances which have not been indicated in paragraph 1 of this Article.

3. When imposing a penalty, a court shall not take into consideration a mitigating circumstance which is provided for in a law as constituting the body of a crime.

Article 60. Aggravating Circumstances

1. The following shall be considered as aggravating circumstances:

1) the act has been committed by a group of accomplices. Taking into consideration the nature and extent of participation of each accomplice in the commission of the criminal act, a court shall have the right not to recognise this circumstance as aggravating;

2) the act has been committed by an organised group;

3) the act has been committed by reason of disorderly conduct or for mercenary reasons;

4) the act has been committed by torturing the victim or subjecting him to taunting;

5) the act has been committed against a young child;

6) the act has been committed against a person in a helpless state owing to an illness, disability, old age or for other reasons, in the absence of the person’s request;

7) the act has been committed against a woman known to be pregnant;

8) the act has been committed by taking advantage of a public or other person’s disaster;

9) the act has been committed by a person under the influence of alcohol, narcotic, psychotropic or other psychoactive substances, where these circumstances influenced the commission of the criminal act;

10) the act has been committed in a publicly dangerous manner or by using explosives, explosive materials or firearms;

11) the committed act has caused grave consequences;

12) the act has been committed in order to express hatred towards a group of persons or a person belonging thereto on grounds of age, sex, sexual orientation, disability, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views.

2. When imposing a penalty, a court shall not take into consideration an aggravating circumstance which is provided for in a law as constituting the body of a crime.

Article 61. Imposition of a Penalty in the Presence of Mitigating and/or Aggravating Circumstances

1. When imposing a penalty, a court shall take into consideration whether only mitigating circumstances or only aggravating circumstances, or both mitigating and aggravating circumstances have been established and shall assess the relevance of each circumstance.

2. Having assessed mitigating and/or aggravating circumstances, the amount, nature and interrelation thereof, also other circumstances indicated in paragraph 2 of Article 54, a court shall make a reasoned choice of a more lenient or more severe type of a penalty as well as the measure of the penalty with reference to the average penalty.

3. The average penalty provided for by a law shall be determined as the aggregate of the minimum and maximum measure of a penalty provided for in the sanction of an article, which is subsequently divided by half. Where the sanction of the article prescribes no minimum measure of a penalty for a committed criminal act, the average penalty shall be determined on the basis of the minimum measure of a penalty fixed for that type of penalties.

4. Where the offender voluntarily confesses to commission of a crime, sincerely regrets it and actively assists in the detection of the crime as well as there are no aggravating circumstances, a court shall impose upon him a custodial sentence not exceeding the average penalty provided for in the sanction of an article for the committed crime or a non-custodial sentence.

5. A court may impose a custodial sentence not exceeding the average penalty provided for in the sanction of an article for the committed crime upon a person who participated in the commission of a premeditated murder, where he makes a confession regarding all the criminal acts committed by him and actively assists in the detection of the premeditated murder committed by members of an organised group or a criminal association.

6. Paragraph 5 of this Article shall not apply to the organiser or leader of a premeditated murder, organised group or criminal association.

Article 62. Imposition of a More Lenient Penalty than Provided for by a Law

1. Where, a person who has committed a criminal act freely and voluntarily gives himself up or reports this act, confesses to commission thereof and sincerely regrets and/or assists pre-trial investigators and a court in detecting the criminal act and has fully or partially compensated for or eliminated the incurred property damage, a court may, having considered all the circumstances of the case, impose for every criminal act a more lenient penalty than provided for by a law.

2. Having considered all the circumstances of a case, a court may impose for every criminal act a more lenient penalty than provided for by a law also in the presence of mitigating circumstances, at least partial compensation for or elimination of property damage, if any has been incurred, and where:

1) the offender maintains the persons suffering from a grave illness or are disabled and no one else can look after them, or

2) the offender maintains young children and there would be no one to look after them if the penalty provided for by a law was imposed; or

3) the offender as an accomplice had only a secondary role in the commission of the criminal act; or

4) the act was discontinued at the stage of preparation to commit the crime or at the stage of an attempt to commit the criminal act; or

5) the act has been committed by exceeding the limits of self-defence, or

6) the act has been committed in violation of conditions of arrest of the person who has committed the criminal act, direct necessity, discharge of professional duty or performance of an assignment of law enforcement institutions, conditions of industrial or economic risk or lawfulness of a scientific experiment.

3. In the presence of the conditions indicated in paragraphs 1 and 2 of this Article, a court may:

1) impose a more lenient penalty than the minimum penalty provided for in the sanction of an article for a criminal act committed; or

2) impose a more lenient penalty than stipulated in paragraph 2 of Article 56 of this Code, or

3) impose a more lenient type of penalty than provided for in the sanction of an article for a criminal act committed.

4. A court may also, according to paragraph 3 of this Article, impose a more lenient penalty than provided for by a law upon a person who participated in the commission of a premeditated murder, where he makes a confession regarding all the criminal acts committed by him and actively assists in detecting a premeditated murder committed by members of an organised group or criminal association and where:

1) the murder has been committed as a result of a threat or coercion; or

2) the offender as an accomplice had only a secondary role in the commission of the murder, or

3) the act has been discontinued at the stage of preparation for the commission of the murder or at the stage of attempting to commit the murder.

Article 63. Imposition of a Penalty for the Commission of Several Criminal Acts

1. Where several criminal acts have been committed, a court shall impose a penalty for each criminal act separately and subsequently impose a final combined sentence. When imposing a final combined sentence, the court may impose either a consolidated sentence or a fully or partially cumulative sentence.

2. Where a consolidated sentence is imposed, a more severe penalty shall cover a more lenient penalty and the final combined sentence shall be equal to the most severe penalty imposed for all the separate criminal acts.

3. Where a fully cumulative sentence is imposed, all more lenient sentences which have been imposed shall be added to the most severe penalty imposed for one of the committed criminal acts.

4. Where a partially cumulative sentence is imposed, more lenient penalties shall be added in part to the most severe penalty imposed for one of the committed criminal acts.

5. A court shall impose a consolidated sentence where:

1) there is a full concurrence of criminal acts;

2) where the committed criminal acts differ markedly in their degree of dangerousness and are assigned to different types or categories of criminal acts according to Articles 10 or 11 of this Code;

3) where a custodial sentence for a period of twenty years or life imprisonment has been imposed for the commission of one of the criminal acts.

6. Where imposing a final sentence a part of the imposed sentences may be consolidated, whereas others may only be fully or partially accumulated, a court shall combine sentences by way of consolidation and accumulation of sentences. A court shall make a choice of the procedure for combining sentences upon assessing the nature and dangerousness of the committed criminal acts.

7. When a penalty is imposed on the grounds provided for in paragraph 1 of this Article, a final combined sentence may not exceed twenty years of imprisonment, whereas in the cases when a penalty of another type is imposed, the penalty may not exceed the maximum penalty established for this kind of penalty in this Code.

8. A court may not impose a combined sentence of a type which has not been imposed for the individual criminal acts.

9. A penalty shall be imposed according to the rules stipulated in this Article also in the cases when following the passing of a judgement it is established that a person had committed one more crime or misdemeanour prior to the passing of the judgement in the first case. In this case, the fully or partially served sentence imposed by the previous judgement shall be included in the term of the sentence.

10. A person shall not be considered to have committed several criminal acts where he has committed a continuous criminal act.

Article 64. Imposition of a Penalty in the Event of Commission of a New Criminal Act before a Sentence is Served

1. Where a convicted person commits a new criminal act before serving an imposed sentence, or where a person who has been given a suspended sentence commits a new criminal act during the period of suspension of the sentence, or where a person released on parole commits a new criminal act during the undischarged term of the sentence, a court shall impose a combined sentence upon imposing a penalty for the new crime or misdemeanour. When imposing a combined sentence, the court may impose a fully or partially cumulative sentence.

2. When imposing a fully cumulative sentence, a court shall add the entire part of the sentence not served yet to a penalty imposed by a new judgement.

3. When imposing a partially cumulative sentence, a court shall add a part of the undischarged term of a sentence not served yet to a penalty imposed by a new judgement. Where the part of the undischarged term of the sentence is larger, a part of the penalty imposed by the new judgement shall be added to the former part.

4. When a penalty is imposed on the grounds provided for in paragraph 1 of this Article, a combined sentence may not exceed twenty-five years of imprisonment, whereas in the cases when a penalty of another type is imposed, the penalty may not exceed the maximum penalty established for this kind of penalty in this Code.

5. Where a penalty of life imprisonment is imposed for one of the crimes committed, sentences shall be combined by consolidation and the combined sentence shall be life imprisonment.

Article 65. Rules of Cumulation of Sentences and Replacement of Penalties

1. The cumulation of imposed sentences as well as replacement of some penalties with others shall be governed by the following rules:

1) one day of imprisonment shall be held equivalent to:

a) one day of arrest (1:1);

b) two days of restriction of liberty (1:2);

2) one day of arrest shall be held equivalent to:

a) a fine in the amount of 2 MSLs (1:2);

b) six hours of community service (1:6);

c) two days of restriction of liberty (1:2);

3) one day of restriction of liberty shall be held equivalent to:

a) three hours of community service (1:3);

b) a fine in the amount of 1 MSL (1:1);

4) a fine in the amount of 1 MSL shall be held equivalent to six hours of community service.

2. When imposing a combined sentence in the cases provided for in Articles 63 and 64 of this Code, a court shall replace a more severe penalty with a more lenient one. A fine may not be substituted and shall be imposed in conjunction with another penalty. Double replacement of penalties shall be prohibited.

Article 66. Inclusion of the Period of Remand in a Penalty Imposed

1. When imposing a penalty upon a person subject to remand/arrest, a court must include this period in the term of an imposed penalty.

2. The period of remand/arrest shall be included in the term of an imposed penalty in accordance with the rules set forth in paragraph 1 of Article 65 of this Code, where one day of remand/arrest shall be held equivalent to one day of imprisonment or arrest, a fine in the amount of two MSLs, six hours of community service, two days of restriction of liberty.

CHAPTER IX

PENAL SANCTIONS AND IMPOSITION THEREOF

Article 67. Purpose and Types of Penal Sanctions

1. Penal sanctions must assist in implementing the purpose of a penalty.

2. An adult person released from criminal liability on the grounds provided for in Chapter VI of this Code or released from a penalty on the grounds provided for in Chapter X of this Code may be subject to the following penal sanctions:

1) prohibition to exercise a special right;

2) compensation for or elimination of property damage;

3) unpaid work;

4) payment of a contribution to the fund of crime victims;

5) confiscation of property;

6) prohibition to approach the victim;

7) participation in the programmes addressing violent behaviour.

3. Prohibition to exercise a special right, confiscation of property, prohibition to approach the victim, participation in the programmes addressing violent behaviour may be imposed in conjunction with a penalty.

4. A minor released from criminal liability on the grounds provided for in Chapter VI or Chapter XI of this Code or released from a penalty on the grounds provided for in Chapter X of this Code may be subject to confiscation of property.

5. A legal entity may be subject to confiscation of property.

6. When imposing two or more penal sanctions, the compatibility of the sanctions and the possibility of their corrective effect upon the convicted person must be taken into consideration.

Article 68. Prohibition to Exercise a Special Right

1. A court may prohibit a person from exercising special rights (the right to drive land vehicles, air- or water-borne vehicles, the right to hold and carry a weapon, the right to hunt, the right to fish, etc.) in the cases when a person committed a criminal act while exercising these rights.

2. A court shall prohibit to exercise special rights for a period from one year up to three years. The term shall be counted in years, months and days.

3. When prohibiting a person from exercising special rights, a court shall specify which right or rights he is prohibited from exercising as well as the term of validity of such a prohibition.

Article 69. Compensation for or Elimination of Property Damage

1. A court shall order compensation for or elimination of property damage when damage has been caused to a person, property or the natural environment as a result a crime or misdemeanour.

2. The amounts received by the victim from insurance or other institutions to cover the damage incurred shall not be included in the amount of the damage to be compensated for.

3. Damage must be compensated for or eliminated within a time limit laid down by a court.

Article 70. Unpaid Work

1. A court shall order performance of 20 up to 100 hours of unpaid work at health care, social care and guardianship or other state or non-state bodies and organisations. When imposing unpaid work, a court shall lay down a time limit for performance thereof. This term may not be longer than one year.

2. Unpaid work shall be performed only subject to the consent of a person.

Article 71. Payment of a Contribution to the Fund of Crime Victims

A court may order payment of a contribution in the amount from 5 up to 25 MSLs to the fund of crime victims. The contribution must be paid within a time limit laid down by the court.

Article 72. Confiscation of Property

1. Confiscation of property shall be the compulsory uncompensated taking into the ownership of a state of any form of property subject to confiscation and held by the offender, his accomplice or other persons.

2. Confiscation of property shall be applicable only in respect of the property used as an instrument or a means to commit a crime or as the result of a criminal act. A court must confiscate:

1) the money or other items of material value delivered to the offender or his accomplice for the purpose of commission of the criminal act;

2) the money and other items of material value used in the commission of the criminal act;

3) the money and other items of material value obtained as a result of the commission of the criminal act.

3. The property transferred to other natural or legal persons shall be confiscated regardless of whether or not those persons are subject to criminal liability, where:

1) the property has been transferred to them for the purpose of commission of a criminal act;

2) when acquiring the property, they were aware, or ought to have been aware and could have been aware that this property, money or the valuables newly acquired by means thereof have been gained from of a criminal act.

4. The property transferred to other natural or legal persons may be confiscated regardless of whether or not a person who has transferred the property is subject to criminal liability, where this person ought to and could have been aware that that property may be used for the commission of a serious or grave crime.

5. Where the property which is subject to confiscation has been concealed, consumed, belongs to third parties or cannot be taken for other reasons, a court shall recover from the offender, his accomplices or other persons indicated in paragraphs 2, 3 and 4 of this Article a sum of money equivalent to the value of the property subject to confiscation.

6. Minors shall be subject only to the compulsory confiscation of property provided for in paragraphs 2 and 3 of this Article.

7. When ordering confiscation of property, a court must specify the items subject to confiscation or the monetary value of the property subject to confiscation.

Article 721. Prohibition to Approach the Victim

1. A court may impose a prohibition to approach the victim where this is necessary with a view to protecting the legitimate interests of the victim.

2. Upon imposition of prohibition to approach the victim, the offender shall be prohibited, until the expiry of a time limit laid down by a court, from communicating and seeking contacts with the victim, visiting the indicated places at which the victim is usually present.

3. Upon imposition of prohibition to approach the victim and where the offender and the victim share the same residential premises, a court shall place the offender under the obligation to reside separately until the expiry of a time limit laid down by the court or until solving of the issue of granting of the right to live in those residential premises to the victim or to the offender.

Article 722. Participation in the Programmes Addressing Violent Behaviour

A court shall place under the obligation to participate in violence correction programmes the persons who have committed criminal acts in respect of a close relative or family member. This instruction must be complied with within a time limit laid down by the court.

Article 73. Imposition of Penal Sanctions

1. A court shall impose penal sanctions in compliance with provisions of this Chapter.

2. Penal sanctions shall not be combined with penalties and shall be executed separately.

Article 74. Legal Consequences of Non-Compliance with Penal Sanctions

1. Any penal sanction imposed by a court and provided for in subparagraphs 2, 3 and 4 of paragraph 2 of Article 67 of this Code which the person cannot comply with for valid reasons may, at his request, be replaced with another penal sanction. Where a person does not give his consent to perform unpaid work following the coming into effect of a court judgement, the court shall, on the recommendation of the institution executing the penal sanction, replace unpaid work with another penal sanction.

2. In respect of a person who evades compliance with the penal sanction imposed upon him (with the exception of property confiscation), a court may, on the recommendation of the institution executing the penalty, impose a penalty according to Article 243 of this Code. In this case, imposition of the penalty shall not release the convict from the duty to comply with the imposed penal sanction.

CHAPTER X

SUSPENSION OF A SENTENCE AND RELEASE FROM A PENALTY

Article 75. Suspension of a Sentence

1. Where a person is sentenced to imprisonment for a term not exceeding three years for the commission of one or several minor or less serious premeditated crimes or not exceeding six years for the crimes committed through negligence, a court may suspend the imposed sentence for a period ranging from one to three years. The sentence may be suspended where the court rules that there is a sufficient basis for believing that the purpose of the penalty will be achieved without the sentence actually being served.

2. When suspending a sentence, a court shall impose on the convict a penal sanction provided for in Chapter IX of this Code and/or one or more of the following mandatory injunctions:

1) to compensate for or eliminate the property damage incurred by a crime;

2) to offer an apology to the victim;

3) to provide assistance to the victim during the latter’s medical treatment;

4) to take up employment or register at a labour exchange, not to change employment without the consent of the court;

5) to undertake studies, resume studies or acquire a specialty;

6) to undergo a treatment against alcohol addition, drug addiction, addiction to toxic substances or a sexually transmitted disease, where the convict agrees therefor;

7) not to leave his place of residence for a period exceeding seven days without the consent of the institution supervising suspension of the sentence.

3. When imposing the mandatory injunctions provided for in paragraph 2 of this Article, a court shall lay down a time limit within which the convict must comply therewith.

4. Where, during the period of suspension of sentence, the convicted person:

1) complied with the penal sanction and/or the mandatory injunctions imposed by a court, committed no violations provided for in subparagraph 3 of this paragraph, and there is a basis for believing that in the future the person will abide by the law and will not commit any further criminal acts, the court shall release the convicted person from a penalty upon the expiry of the term of suspension of sentence;

2) complies with the penal sanction and/or mandatory injunctions imposed by the court, however committed other offences and was imposed administrative penalties or disciplinary sanctions, the court may extend the period of suspension of the sentence for one year;

3) fails, without valid reasons, to comply with the penal sanction and/or mandatory injunctions imposed by the court or violates public order, abuses alcohol or commits other offences for which administrative penalties or disciplinary sanctions have been imposed upon him at least twice, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, warn the convicted person that suspension of the sentence may be revoked. Where the convicted person further fails to comply with the penal sanction and/or mandatory injunctions imposed by the court or commits offences, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, rule on the revocation of suspension of the sentence and execution of the sentence;

4) commits a new criminal act, the court shall impose a penalty upon him according to the rules provided for in Article 64 of this Code.

Article 76. Release from a Penalty due to an Illness

1. A person who committed a criminal act may be released from a penalty where, before a judgement is passed by a court, he contracts a terminal illness rendering him unable to serve the sentence. In such a case, the court shall, when passing a judgement of conviction, impose a penalty upon this person and release him from serving the sentence The court shall decide this issue taking into consideration the gravity of the committed criminal act, the personality of the convicted person and the nature of the illness.

2. A person who contracts a terminal illness following the passing of a judgement may be released from serving the undischarged term of the sentence. The court shall decide this issue taking into consideration the gravity of the committed criminal act, the personality of the convicted person, his conduct while serving the sentence, the nature of the illness and the period of the sentence already served.

3. A person who, following the commission of a criminal act or imposition of a penalty, starts to suffer from a mentally disorder rendering him incapable of understanding the nature of his actions or controlling them shall be released from serving the undischarged term of the sentence. When releasing this person from a penalty, the court shall decide whether to subject him to compulsory medical treatment. In the event of convalescence of this person, he may be ordered to serve the undischarged term of the sentence. In such a case, the period during which the person was undergoing compulsory medical treatment shall be included in the term of imprisonment on a day-for-day basis.

Article 77. Release from a Custodial Sentence on Parole and Replacement of the Undischarged Term of the Custodial Sentence with a More Lenient Penalty

1. A court may release a person serving a custodial sentence on parole or substitute the undischarged term of the custodial sentence with a more lenient penalty (with the exception of a fine), where this person:

1) has served:

a) at least one half of the imposed sentence for a negligent or minor or less serious premeditated crime; or

b) at least two thirds of the imposed sentence for a serious crime; or

b) at least three fourths of the imposed sentence for a grave crime, or where the person is a repeat offender; or

d) at least one third of the imposed sentence for a negligent or minor or less serious premeditated crime committed by a pregnant woman, also a single father (mother) raising a child under the age of seven years or two or more minor children, where his (her) parental powers have not been restricted by a court in respect of these children;

2) has fully compensated for the property damage incurred by a crime or has compensated for or eliminated a part thereof and has undertaken to fully compensate for or eliminate it over the undischarged term of the sentence;

3) proved by his conduct and work during the period of serving the custodial sentence that he may be released on parole or his custodial sentence may be replaced with a more lenient penalty.

2. When releasing a person on parole, a court may impose one or more mandatory injunctions provided for in paragraph 2 of Article 75 of this Code. The court shall also lay down a time limit within which the convicted person must comply with the imposed mandatory injunctions. This period may not exceed the undischarged term of the sentence.

3. Release on parole and replacement of the undischarged term of the custodial sentence with a more lenient penalty shall not apply to:

1) a dangerous repeat offender;

2) a person sentenced to life imprisonment;

3) a person who had already been released on parole and committed a new premeditated crime during the undischarged term of the sentence.

4. Where a person released on parole from a custodial sentence has complied with the mandatory injunctions imposed by a court and had not committed the violations provided for in paragraph 5 of this Article until the expiry of the term of the custodial sentence, he shall be considered to have served the sentence.

5. Where a person released on parole from a custodial sentence fails, without valid reasons, to comply with the mandatory injunctions imposed by a court or violates public order, abuses alcohol or commits other offences for which administrative penalties or disciplinary sanctions have been imposed upon him at least twice, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, warn the convicted person that release on parole from the custodial sentence may be revoked. Where, having been warned, the convicted person further fails to comply with the mandatory injunctions imposed by the court or commits offences, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, rule on the revocation of release on parole from the custodial sentence and serving of the undischarged term of the sentence.

6. Where a person released on parole from a custodial sentence or a person in respect of whom a custodial sentence has been replaced with a more lenient penalty commits a new criminal act during the undischarged term of the sentence, a court shall impose a penalty upon him according to the rules provided for in Article 64 of this Code.

Article 78. Amnesty

1. A person who commits a criminal act may be released from serving the entire or a part of the sentence by an amnesty act passed by the Seimas.

2. The grounds for, conditions of and procedure for granting amnesty shall be laid down in the act of amnesty.

Article 79. Clemency

1. A convicted person may be released from serving the entire or a part of the sentence where the President of the Republic grants his clemency plea.

2. The procedure for granting clemency shall be laid down by the President of the Republic.

CHAPTER XI

PECULIARITIES OF CRIMINAL LIABILITY OF MINORS

Article 80. Purpose of Peculiarities of Criminal Liability of Minors

Peculiarities of criminal liability of minors as provided for in this Chapter and paragraphs 2 and 3 of Article 13, paragraph 4 of Article 27 and paragraph 4 of Article 97 of this Code shall have the following purpose:

1) to ensure correspondence of liability to the age and social maturity of these persons;

2) to restrict the possibilities of imposition of a custodial sentence and broaden the possibilities of imposition of reformative sanctions against these persons;

3) to help a minor to alter his manner of living and conduct by co-ordinating a penalty for the committed criminal act with the development and education of his personality and elimination of reasons for the unlawful conduct;

4) to prevent a minor from committing new criminal acts.

Article 81. Application of Provisions of the Chapter

1. Provisions of this Chapter shall apply to the persons who were under the age of 18 years at the time of commission of a criminal act.

2. Provisions of Articles 90-94 of this Code, also the reformative sanctions provided for in subparagraphs 1, 2, 3 and 5 of paragraph 1 of Article 82 may be applied against a person who was 18 years old at the time of commission of a criminal act, however was below the age of 21 years where a court, having taken into consideration the nature of and reasons for the committed criminal act as well as other circumstances of the case, and, where necessary, clarifications or conclusion of a specialist, decides that such a person is equal to a minor according to his social maturity and application of peculiarities of criminal liability against him would correspond to the purpose provided for in Article 80 of this Code.

Article 82. Reformative Sanctions against Minors

1. A minor who has committed a misdemeanour or crime and has been released from criminal liability or a penalty may be subject to the following reformative sanctions:

1) a warning;

2) compensation for or elimination of property damage;

3) unpaid reformative work;

4) placement for upbringing and supervision with parents or other natural or legal persons caring for children;

5) restriction on conduct;

6) placement in a special reformative facility.

2. A court may impose against a minor not more than three mutually compatible reformative sanctions.

3. (Repealed).

Article 83. Warning

1. A warning may be issued to a minor as an independent reformative sanction or in conjunction with other such sanctions.

2. When imposing against a minor this reformative sanction, a court shall state to him in writing the possible legal consequences ensuing from the commission of new criminal acts.

Article 84. Compensation for or Elimination of Property Damage

1. Compensation for or elimination of property damage shall be ordered only when a minor has resources which he can independently dispose of or when he is capable of eliminating the damage by his own work.

2. Property damage must be compensated for or eliminated by one’s work within a time limit laid down by a court.

Article 85. Unpaid Reformative Work

1. Unpaid reformative work shall be imposed for a period of 20 up to 100 hours to be performed at health care, custody and guardianship or other state or non-state bodies and organisations, work at which may be of a reformative character.

2. Unpaid reformative work shall be performed subject to the consent of a minor.

3. Unpaid work may not be imposed against a minor where he is placed in a special reformative facility.

Article 86. Placement for Upbringing and Supervision with Parents or Other Natural or Legal Persons Caring for Children

1. Placement for upbringing and supervision with parents or other natural or legal persons caring for children shall be ordered for a period from six months up to three years, but not after a minor reaches the age of 18 years.

2. The sanction indicated in paragraph 1 of this Article may be imposed in the cases when:

1) the parents or other persons agree to bring up and supervise the minor, have no negative influence on the minor themselves, have a possibility to provide favourable conditions for the development of his personality and agree to provide the necessary information to the institutions supervising the execution of the above sanction;

2) the minor agrees that the indicated persons bring him up and supervise him and promises to obey them and behave properly.

3. Placement for upbringing and supervision with parents or other persons may be ordered for a minor as an independent sanction or in combination with other reformative sanctions. This sanction may not be imposed where a minor is placed in a special reformative facility.

Article 87. Restriction on Conduct

1. A restriction on conduct may be imposed for a term from thirty days up to twelve months. The term of this sanction shall be counted in days and months.

2. A court may impose the following mandatory injunctions upon a minor:

1) to be at home at a certain time;

2) to study, resume studies or take up employment;

3) to acquire certain knowledge or learn prohibitions (traffic safety regulations, school student’s regulations, etc.);

4) to undergo a complete course of treatment against alcohol addition, drug addiction, addiction to toxic substances or a sexually transmitted disease. This mandatory injunction shall be imposed at the request of parents or guardians subject to the consent of the minor;

5) to participate in the social education or rehabilitation measures organised by state or non-state bodies and organisations.

3. A court may impose upon a minor the following prohibitive injunctions:

1) not to gamble;

2) not to engage in a certain type of activities;

3) not to drive a motor vehicle (motorcycle, self-propelled vehicle, etc.);

4) not to visit the places that have a negative effect on the behaviour of the minor, or not to communicate with the people who exert a negative influence on him;

5) not to change his place of residence without giving a notice to the institutions supervising execution of this sanction.

4. A minor must, in accordance with the established procedure, give an account of his compliance with mandatory and prohibitive injunctions.

5. A restriction on a minor’s conduct may be imposed against the minor as an independent reformative sanction or in conjunction with other such sanctions. This sanction may not be imposed where a minor is placed in a special reformative facility.

Article 88. Placement in a Special Reformative Facility

1. The term for placement in a special reformative facility may be fixed for a period of six months up to three years, but not for longer than until a minor reaches the age of 18 years.

2. The specific term of placement into a special reformative facility shall be laid down by a court upon taking into consideration the personality of the minor, the repetitive character of his criminal conduct, the type of sanctions previously applied, and other circumstances of the case.

3. Placement in a special reformative facility may be ordered in respect of a minor as an independent sanction or in combination with a warning or compensation for or elimination of property damage.

Article 89. Legal Consequences of Non-Compliance with Reformative Sanctions

1. Where a minor against whom a reformative sanction has been imposed fails to comply or complies inappropriately with the sanction and for this reason has been warned at least twice, a court may, on the recommendation of the institution supervising the execution of this sanction, replace that sanction with any other reformative sanction, with the exception of placement in a special reformative facility.

2. Where a minor against whom two or three reformative sanctions have been imposed fails to comply or complies inappropriately with the sanctions and for this reason has been warned at least twice, a court may, on the recommendation of the institution supervising the execution of these sanctions, replace them with other reformative sanctions, including placement in a special reformative facility.

Article 90. Special Features of the Penalties Imposed upon Minors

1. A minor may be subject solely to the following penalties:

1) community service;

2) a fine;

3) restriction of liberty;

4) arrest;

5) fixed-term imprisonment.

2. Minors may not be imposed more than 240 hours of community service.

3. A fine may be imposed only against a minor already employed or possessing his own property. A minor may be subject to a fine in the amount of up to 50 MSLs.

4. A minor may be subject to arrest for a period of five up to forty-five days.

5. The period of a custodial sentence in respect of a minor may not exceed ten years.

Article 91. Special Features of Imposition of a Penalty upon a Minor

1. A court shall impose a penalty upon a minor according to the basic principles of imposition of penalties and the special features provided for in this Chapter.

2. In imposing a penalty upon a minor, a court shall, in addition to the circumstances listed in paragraph 2 of Article 54 of this Code, take into consideration the following:

1) the living and upbringing conditions of the minor;

2) the state of health and social maturity of the minor;

3) previously imposed sanctions and effectiveness thereof;

4) the minor’s conduct following the commission of a criminal act.

3. A court may impose a fixed-term imprisonment upon a minor where there is a basis for believing that another type of penalties is not sufficient to alter the minor’s criminal dispositions, or where the minor has committed a serious or grave crime. In the event of imposition of a custodial sentence against a minor, the minimum penalty shall be equal to one half of the minimum penalty provided for by the sanction of an article of this Code according to which the minor is prosecuted.

Article 92. Suspension of a Sentence in Respect of a Minor

1. Where a minor is sentenced to imprisonment for one or several crimes committed through negligence or to imprisonment for a term not exceeding four years for the commission of one or several premeditated crimes, a court may suspend the imposed sentence for a period ranging from one to three years. The sentence may be suspended where the court rules that there is a sufficient basis for believing that the purpose of the penalty will be achieved without the sentence actually being served.

2. When suspending a sentence, a court shall impose against a minor one or several reformative sanctions, with the exception of placement in a special reformative facility.

3. Where, during the period of suspension of a sentence, a convicted minor:

1) complied with the reformative sanctions imposed by a court, committed no violations provided for in subparagraph 3 of this paragraph, and there is a basis for believing that in the future the person will abide by the law and will not commit new criminal acts, the court shall release the convicted person from a penalty upon the expiry of the period of suspension of the sentence;

2) complies with the reformative sanctions imposed by the court, however committed other offences and was imposed administrative penalties or disciplinary sanctions, the court may extend the period of suspension of the sentence for one year;

3) fails, without valid reasons, to comply with the reformative sanctions imposed by the court or violates public order, abuses alcohol or commits other offences for which administrative penalties or disciplinary sanctions have been imposed upon him at least twice, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, warn the convicted person that suspension of the sentence may be revoked. Where, having been warned, the convicted person further fails to comply with the reformative sanctions imposed by the court or commits offences, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the convicted person, rule on the revocation of suspension of the sentence and execution of the sentence;

4) commits a new criminal act, the court shall impose a penalty upon him according to the rules provided for in Articles 64, 90 and 91 of this Code.

Article 93. Release of a Minor from Criminal Liability

1. A minor who commits a misdemeanour, or a negligent crime, or a minor or less serious premeditated crime for the first time may be released by a court from criminal liability where he:

1) has offered his apology to the victim and has compensated for or eliminated, fully or in part, the property damage incurred by his work or in monetary terms; or

2) is found to be of diminished capacity; or

3) pleads guilty and regrets having committed a criminal act or there are other grounds to believe that in the future the minor will abide by the law and will not commit new criminal acts.

2. Having released a minor from criminal liability on the grounds provided for in paragraph 1 of this Article, a court shall impose against him the reformative sanctions provided for in Article 82 of this Code.

Article 94. Release on Parole from a Custodial Sentence of a Person under the Age of 18 Years at the Time of Commission of a Criminal Act and Replacement of the Custodial Sentence in Respect Thereof with a More Lenient Penalty

1. A court may release on parole a person serving a custodial sentence for a criminal act at the time of commission whereof he was under the age of 18 years or a person who, according to paragraph 2 of Article 81 of this Code, was subject to special features of criminal liability of minors or replace this sentence with a more lenient penalty (with the exception of a fine) where:

1) the person has served:

a) at least one half of the imposed sentence for a negligent or minor or less serious premeditated crime; or

b) at least two thirds of the imposed sentence for a serious or grave crime;

2) the person has fully compensated for or eliminated the property damage incurred or has compensated for or eliminated a part thereof and has undertaken to fully compensate for or eliminate it over the undischarged term of the sentence or a more lenient penalty imposed;

3) the person’s conduct, learning and/or and work during the period of serving the custodial sentence proves that he may be released on parole or the custodial sentence may be replaced with a more lenient penalty.

2. When releasing on parole from a custodial sentence the person indicated in paragraph 1 of this Article, a court may impose one or more mandatory or prohibitive injunctions provided for in Article 87 of this Code. The court shall also lay down a time limit within which the person must perform the indicated mandatory injunctions and comply with the indicated prohibitive injunctions. This period may not exceed the undischarged term of the sentence.

3. Where a person released on parole from a custodial sentence has complied with the mandatory injunctions imposed by a court and has not violated the specified prohibitive injunctions until the expiry of the term of the custodial sentence, he shall be considered to have served the sentence.

4. Where a person released on parole from a custodial sentence fails, without valid reasons, to comply with the mandatory injunctions imposed by a court or violates the imposed prohibitive injunctions, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of the person, warn him that release on parole from the custodial sentence may be revoked. Where, having been warned, the person further fails to comply with the mandatory injunctions imposed by the court or violates the imposed prohibitive injunctions, the court shall, on the recommendation of the institution supervising the conduct of that person, rule on the revocation of release on parole from the custodial sentence and serving of the undischarged term of the sentence.

5. Where a person released on parole from a custodial sentence or a person in respect of whom a custodial sentence has been replaced with a more lenient penalty commits a new criminal act during the undischarged term of the sentence, a court shall impose a penalty against him according to the rules specified in Article 64 of this Code.

CHAPTER XII

STATUTE OF LIMITATIONS OF CRIMINAL LIABILITY

Article 95. Statute of Limitations of a Judgement of Conviction

1. A person who has committed a criminal act may not be subject to a judgement of conviction where:

1) the following period has lapsed:

a) two years, in the event of commission of a misdemeanour;

b) five years, in the event of commission of a negligent or minor premeditated crime;

c) eight years, in the event of commission of a less serious premeditated crime;

d) ten years, in the event of commission of a serious crime;

e) fifteen years, in the event of commission of a grave crime;

f) twenty years, in the event of commission of a crime relating to a premeditated homicide;

2) during the period laid down in subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article, the person did not hide from pre-trial investigation or a trial and did not commit a new criminal act.

2. The statute of limitations shall be calculated from the commission of a criminal act until the passing of a judgement.

3. Where the person who has committed a criminal act hid from pre-trial investigation or a trial, the calculation of the statute of limitations shall cease. The calculation of the statute of limitations shall resume from the day when the person is arrested or when he arrives to serve the sentence and confesses to commission of a crime. However, a judgement of conviction may not be passed where fifteen years have lapsed since the commission of the crime by the person and twenty years have lapsed since the commission of a crime relating to a premeditated homicide, and calculation of the statute of limitations has not ceased due to commission of a new crime.

4. Where a person commits a new criminal act before the expiry of the terms indicated in this Article, the calculation of the statute of limitations shall cease. In such a case, the calculation of the statute of limitations in respect of the first criminal act shall commence from the day when a new crime or misdemeanour was committed.

5. The following crimes provided for in this Code shall have no statute of limitations:

1) genocide (Article 99);

2) treatment of persons prohibited under international law (Article 100);

3) killing of the persons protected under international humanitarian law (Article 101);

4) deportation of civilians of an occupied state or transfer of the civilian population of an occupying state (Article 102);

5) causing bodily harm to, torture or other inhuman treatment of the persons protected under international humanitarian law (Article 103);

6) violation of norms of international humanitarian law concerning protection of civilians and their property in time of war (Article 104);

7) forcible use of civilians or prisoners of war in the armed forces of the enemy (Article 105);

8) destruction of protected objects or plunder of national valuable properties (Article 106);

9) aggression (Article 110);

10) prohibited military attack (Article 111);

11) use of prohibited means of warfare (Article 112).

Article 96. Statute of Limitations for Execution of a Judgement of Conviction

1. A judgement of conviction shall not be executed where:

1) it has not been executed:

a) within two years following imposition of a penalty for a misdemeanour; or

b) within three years following imposition of a non-custodial sentence or a custodial sentence for a term not exceeding two years; or

c) within five years following imposition of a custodial sentence for a term not exceeding five years; or

d) within ten years following imposition of a custodial sentence for a term not exceeding ten years; or

e) within fifteen years following imposition of a custodial sentence for a term exceeding ten years or imposition of the sentence of life imprisonment, and

2) during the period specified in subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article, the convicted person did not evade the serving of the sentence and did not commit a new criminal act.

2. The statute of limitations for execution of a judgement of conviction shall be calculated from the coming into effect of the judgement until the commencement of execution of the judgement.

3. Where, after a judgement becomes effective, the convicted person evades the serving of the sentence, the calculation of the statute of limitations shall cease. In this case, the calculation of this period shall resume from the day the convicted person arrives to serve the sentence or is arrested. However, a judgement may not be executed where fifteen years have lapsed since its coming into effect, and twenty years have lapsed in the case of imposition of a custodial sentence for a period exceeding ten years or of a life imprisonment, and calculation of the statute of limitations has not ceased due to commission of a new criminal act.

4. Where the convicted person commits a new criminal act before the expiry of the statute of limitations for execution of a judgement of conviction, the calculation of the statute of limitations shall cease. In this case, calculation of the statute of limitations for execution of the judgement of conviction shall commence from the commission of a new crime or misdemeanour.

5. When imposing a penalty for a new criminal act, a court shall act in compliance with the rules stipulated in Article 64 of this Code.

CHAPTER XII

PREVIOUS CONVICTION

Article 97. Previous Conviction

1. The persons convicted of commission of a crime in respect of whom a judgement of conviction passed by a court of the Republic of Lithuania has become effective shall be considered as persons having previous conviction. The court shall take previous conviction into consideration when imposing a penalty for the commission of a new criminal act, deciding the issue of the offender’s release from a penalty or criminal liability, release on parole or replacement of a penalty with a more lenient one, also when identifying the person as a repeat offender.

2. Previous conviction may be a basis for restricting only those rights and freedoms of citizens whose restriction is provided for by laws of the Republic of Lithuania.

3. The following persons shall be considered as having previous conviction:

1) the persons given a suspended sentence – during the period of suspension of the sentence;

2) the persons convicted of negligent crimes – during the period of serving the sentence;

3) the persons convicted of premeditated crimes who have actually served the imposed sentence – during the period of serving the sentence and during the following period commencing after they have served the sentence or have been released from serving the sentence:

a) for three years if convicted of a minor or less serious crime;

b) for five years if convicted of a serious crime;

c) for eight years if convicted of a grave crime;

d) for ten years if they are dangerous repeat offenders.

4. The terms of validity of previous conviction following serving of the sentence or release from serving the sentence in respect of the minors convicted of the crimes provided for in subparagraph 3 of paragraph 3 of this Article shall be reduced by half.

5. The terms stipulated in subparagraph 3 of paragraph 3 and in paragraph 4 of this Article shall be calculated from fully serving of the imposed sentence or release from serving the sentence.

6. Upon the expiry of the time limits laid down in this Article, previous conviction shall expire and the persons shall be considered as having no criminal record.

7. After the lapse of a least one half of the term of conviction, a court may, at the request of the convicted person, reduce the term of conviction or expunge the conviction.

8. Where a person who has a previous conviction commits a new crime or misdemeanour, calculation of the term until the expiry of previous conviction shall cease. In such a case, calculation of the term until the expiry of the conviction for the previous criminal act shall commence from the serving of the penalty for the new crime or misdemeanour. The person shall be considered as having previous conviction for each criminal act until the expiry of conviction for the most serious of the acts.

CHAPTER XIV

COMPULSORY MEDICAL TREATMENT

Article 98. Compulsory Medical Treatment

1. The persons who are recognised by a court as being legally incapacitated or of diminished capacity as well as the persons who, after committing a criminal act or having been imposed a penalty, start to suffer from a mental disorder rendering them incapable of understanding the nature of their actions or controlling them may be subjected by the court to the following compulsory medical treatment measures:

1) out-patient observation under the conditions of primary mental health care;

2) in-patient observation under the conditions of a general observation at specialised mental health care establishments;

3) in-patient observation under the conditions of an enhanced observation at specialised mental health care establishments;

4) in-patient observation under the conditions of a strict observation at specialised mental health care establishments.

2. A court shall commit a person to an out-patient observation where it is not necessary to subject the person to observation and in-patient treatment due to the dangerousness of the committed act and his mental state or where this person may continue out-patient treatment after his mental state improves following in-patient treatment.

3. A court shall impose an in-patient observation under the conditions of a general observation to a person who needs to be under observation and undergo treatment at a specialised in-patient treatment establishment due to his mental disorder.

4. A court shall impose an in-patient observation under the conditions of an enhanced observation to a person who needs to be under observation and undergo treatment at a specialised in-patient treatment establishment due to the dangerousness of the committed act and his mental disorder.

5. A court shall impose an in-patient observation under the conditions of a strict observation to a person who has committed an attempt against a person’s life or health, is particularly dangerous to surrounding people due to his mental disorder and needs to be under observation and undergo treatment at a specialised in-patient treatment establishment.

6. A court shall not fix any period of time for compulsory medical treatment. It shall be applied until the person is cured or his mental state improves and he no longer represents a danger. At least once every six months, a court must make a determination on the basis of the findings of a health care establishment as regards extension of compulsory medical treatment, change of type thereof or discontinuation thereof.

7. Where there is no necessity to subject a person to compulsory medical treatment, also where a court cancels application thereof, the person may be transferred by the court into the custody or guardianship of his relatives or other persons and may concurrently be subjected to medical observation.

SPECIAL PART

CHAPTER XV

CRIMES AGAINST HUMANITY AND WAR CRIMES

Article 99. Genocide

A person who, seeking to physically destroy, in whole or in part, the persons belonging to any national, ethnic, racial, religious, social or political group, organises, is in charge of or participates in their killing, torturing, causing bodily harm to them, hindering their mental development, their deportation or otherwise inflicting on them the conditions of life bringing about the death of all or a part of them, restricts the birth of the persons belonging to those groups or forcibly transfers their children to other groups

shall be punished by imprisonment for a term of five up to twenty years or by life imprisonment.

Article 100. Treatment of Persons Prohibited under International Law

A person who intentionally, by carrying out or supporting the policy of the State or an organisation, attacks civilians on a large scale or in a systematic way and commits their killing or causes serious impairment to their health; inflicts on them such conditions of life as bring about their death; engages in trafficking in human beings; commits deportation of the population; tortures, rapes, involves in sexual slavery, forces to engage in prostitution, forcibly inseminates or sterilises; persecutes any group or community of persons for political, racial, national, ethnic, cultural, religious, sexual or other reasons prohibited under international law; detains, arrests or otherwise deprives them of liberty, where such a deprivation of liberty is not recognised, or fails to report the fate or whereabouts of the persons; carries out the policy of apartheid

shall be punished by imprisonment for a term of five up to twenty years or by life imprisonment.

Article 101. Killing of Persons Protected under International Law

Any person who, in violation of norms of international humanitarian law in time of war or during an international armed conflict, occupation or annexation, orders to kill or kills: the persons who had surrendered by laying down their arms or not having any means of resistance; the wounded, the sick or seamen of a sinking war ship; prisoners of war; the civilians present in an occupied, annexed or captured territory or in the territory of hostilities or other persons under international protection in time of war

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

Article 102. Deportation of Civilians of an Occupied State or Transfer of the Civilian Population of an Occupying State

A person who, in time of war or during an international armed conflict or under the conditions of occupation or annexation, orders to deport or carries out deportation of the civilian population from an occupied or annexed territory to the territory of an occupying or annexing country or of a third country; orders to transfer or transfers the civilian population of the occupying state to the territory of the occupied country

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

Article 103. Causing Bodily Harm to, Torture or Other Inhuman Treatment of Persons Protected under International Humanitarian Law

A person who, in time of war or during an armed international conflict or under the conditions of occupation or annexation and in violation of norms of international humanitarian law, inflicts a serious bodily harm to or an illness upon or tortures the wounded, the sick, seamen of a sinking warship, prisoners of war, civilians or other persons protected under international humanitarian law, conducts a biological or medical experiment with them, unlawfully takes their organ or tissue for transplanting purposes, unlawfully takes their blood or subjects them to other inhuman treatment, imposes upon them criminal penalties without a judgement of an independent and impartial court or without guarantees of defence in court or commits an outrage on the remains of the fallen;

shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

Article 104. Violation of Norms of International Humanitarian Law Concerning Protection of Civilians and Their Property in Time of War

A person who, in time of war or during an armed international conflict or under the conditions of occupation or annexation and in violation of norms of international humanitarian law, drives out the civilian population from their homes or resettles them or forces them to change their religion; rapes women, involves them in sexual slavery or forces them to engage in prostitution; forcibly sterilises or inseminates them; utilises means of intimidation or terror; takes hostages; applies collective punishment; confines in a concentration camp; separates children from their parents or guardians; threatens death by starvation; imposes criminal penalties without a judgement of an independent and impartial court or without guarantees of defence in court; confiscates their property or conducts mass expropriation thereof for purposes other than military necessity; imposes unjustifiably large contributions and requisitions

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

Article 105. Forcible Use of Civilians or Prisoners of War in the Armed Forces of the Enemy

1. A person who, in time of war, during an armed international conflict, occupation or annexation and in violation of international humanitarian law, forces civilians or prisoners of war to serve in the armed forces of their enemy, uses them as a human shield in a military operation, conscripts or recruits children under the age of 18 years into the armed forces or uses them in a military operation

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

2. A person who conscripts or recruits children under the age of 18 years into military service in the military groups not belonging to the armed forces of the State or uses them in a military operation

shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

Article 106. Destruction of Protected Objects or Plunder of National Valuable Properties

A person who issues an order not justifiable by military necessity to destroy or destroys the historic monuments, objects of culture, art, education, upbringing, science or religion protected by treaties or national legal acts, plundered national valuable properties in an occupied or annexed territory and causes extensive damage

shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

Article 107. Delay in Repatriation of Prisoners of War

A person who, after the signing of a peace treaty or cessation of hostilities, unjustifiably delays the release or repatriation of prisoners of war

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years or a fine.

Article 108. Delay in Release of Interned Civilians or Impeding Repatriation of Other Civilians

A person who, after cessation of hostilities, unjustifiably delays the release of interned civilians or does not permit other civilians to repatriate to their Homeland from the territory of an armed conflict, where they so wish

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years or a fine.

Article 109. Unlawful Use of the Emblem of the Red Cross, Red Crescent, Red Crystal and the United Nations Organization or Another Universally Recognised Emblem (Sign) or Designation

A person who unlawfully uses the emblem of the Red Cross, Red Crescent, Red Crystal, the United Nations Organization or another universally recognised emblem (sign) or designation during an international or other than international armed conflict

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years or a fine.

Article 110. Aggression

Any person who causes an aggression against another state or is in command thereof

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

Article 111. Prohibited Military Attack

1. A person who orders to carry out or carries out a military attack prohibited under international humanitarian law against civilians, medical or civil defence personnel, a military or civilian hospital, a first-aid post, a vehicle carrying wounded or sick persons, the personnel of the International Red Cross Committee or a National Red Cross or Red Crescent Society, a military attack against an undefended settlement or a demilitarised zone, a military attack without selecting a specific target and being aware that it could result in civilian casualties or destruction of a civilian object, or a military attack against the combatants who had clearly withdrawn from the battle and had given up resistance

shall be punished by imprisonment for a term of five up to fifteen years.

2. A person who orders to carry out or carries out a military attack contravening international humanitarian law against a target posing a considerable danger to the environment and people, such as a nuclear plant, a dam, a facility for the storage of toxic substances or another object, while being aware that it could cause grave consequences, or a military attack using weapons of mass destruction

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

Article 112. Use of Prohibited Means of Warfare

A person who, in violation of treaties to which the Republic of Lithuania is party or universally accepted international practices regarding means of warfare or methods of warfare, orders the use of or uses in hostilities prohibited means of warfare or methods of warfare

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

Article 113. Marauding

A person who orders the plundering of or plunders property on the battlefield from the fallen or the wounded

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

CHAPTER XVI

CRIMES AGAINST THE INDEPENDENCE, TERRITORIAL INTEGRITY AND CONSTITUTIONAL ORDER OF THE STATE OF LITHUANIA

Article 114. Coup d’Etat

1. A person who organises or participates in a conspiracy to carry out a coup d’etat, or participates in a coup d'etat

shall be punished by imprisonment for a term of four up to twenty years.

2. A person who, in the course of committing an act provided for in paragraph 1 of this Article, uses armed force or where his act causes serious consequences

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

3. A person who participates in a coup d’etat provided for in paragraphs 1 and 2 shall be released from criminal liability where he voluntarily provides to a state institution a significant information about the coup d’etat being prepared.

Article 115. Attempt on the Life of the President of the Republic of Lithuania

A person who makes an attempt on the life of the President of the Republic of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

Article 116. Attempt on the Life of a Representative of Another State or International Public Organisation

A person who makes an attempt on the life of a representative of another state or international public organisation officially present in the Republic of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

Article 117. Treason

A citizen of the Republic of Lithuania who, in time of war or following declaration of a state of war, allies with the enemy or assists the enemy in carrying out activities against the State of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

Article 118. Assistance to Another State in Carrying out Activities Hostile to the Republic of Lithuania

A person who assists another state or organisation thereof in carrying out activities hostile to the Republic of Lithuania – its constitutional order, sovereignty, territorial integrity, defence or economic power

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

Article 119. Espionage

1. A person who, for the purpose of communicating it to a foreign state or organisation thereof, seizes, purchases or otherwise collects the information constituting a state secret of the Republic of Lithuania or communicates this information to a foreign state, organisation thereof or their representative

shall be punished by imprisonment for a term of two up to ten years.

2. A person who, in performing an assignment of another state or organisation thereof, seizes, purchases or otherwise collects or communicates the information constituting a state secret of the Republic of Lithuania or another information of interest to the intelligence of a foreign state

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

Article 120. Collaboration

A citizen of the Republic of' Lithuania who, under the conditions of occupation or annexation, aids bodies of the illegitimate government to consolidate the occupation or annexation, suppress the resistance of the Lithuanian population or otherwise assists the illegitimate government in carrying out activities against the Republic of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 121. Creation of Anti-constitutional Groups or Organisations and Participation in Activities Thereof

A person who created organisations or armed groups with the aim of unlawfully altering the constitutional system of the State of Lithuania, making an attempt against its independence, infringing upon territorial integrity or who participated in the activities of such organisations or groups

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

Article 122. Public Incitement to Infringe upon the Sovereignty of the Republic of Lithuania by Using Violence

A person who publicly incites infringement upon the sovereignty of the Republic of Lithuania by using violence – altering of its constitutional order, overthrowing of the legitimate government, making an attempt against its independence or infringement upon territorial integrity, formation of armed groups for these purposes or commission of other crimes provided for in this Chapter and having the aim of threatening the State of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 123. Abuse of Authority

A person who, while authorised to represent the Republic of Lithuania in relations with another state or an organisation of another state or an international public organisation, abuses his authority or deliberately fails to perform his duties or performs them inappropriately and thus commits an act contravening the interests of the Republic of Lithuania, which incurs or could have incurred major damage,

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

Article 123(1). Violation of International Sanctions

1. A person who violates the international sanctions implemented in the Republic of Lithuania and thus causes major damage to interests of the Republic of Lithuania

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 124. Unlawful Possession of the Information Constituting a State Secret

A person who unlawfully acquires or conveys the information constituting a state secret of the Republic of Lithuania or unlawfully holds in possession the material items whose content or information thereon constitutes a state secret of the Republic of Lithuania, in the absence of characteristics of espionage,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 125. Disclosure of a State Secret

1. A person who discloses the information constituting a state secret of the Republic of Lithuania, where this information was entrusted to him or he gained access thereto through his service, work or in the course of performance of public functions, but in the absence of characteristics of espionage,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to three years.

2. The act provided for in paragraph 1 of this Article shall be a crime also where it has been committed through negligence.

Article 126. Loss of a State Secret

1. A person who destroys, damages or loses a document, article or another material item entrusted to him through his service, work or in the course of performance of public functions whose content or information thereon constitutes a state secret of the Republic of Lithuania

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to two years.

2. The act provided for in paragraph 1 of this Article shall be a crime also where it has been committed through negligence.

Article 127. Desecration of State Symbols

A person who publicly tears down, tatters, breaks, destroys, soils or otherwise desecrates the state flag or state emblem of the Republic of Lithuania or publicly ridicules the national anthem of Lithuania

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 128. Desecration of Symbols of a Foreign State, the European Union or an International Public Organisation

A person who tears down, tatters, breaks, destroys, soils or otherwise desecrates an officially displayed state emblem or flag of a foreign state, the flag of the European Union or an international public organisation

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

CHAPTER XVII

CRIMES AGAINST HUMAN LIFE

Article 129. Murder

1. A person who murders another person

shall be punished by imprisonment for a term of seven up to fifteen years.

2. A person who murders

1) to a young child;

2) to a person in a helpless state;

3) to his close relative or family member;

4) to a pregnant woman;

5) to two or more persons;

6) by torturing or in another particularly cruel manner;

7) in a manner endangering other persons’ lives;

8) by reason of disorderly conduct;

9) for mercenary reasons;

10) by reason of performance of official or citizen’s duties by the victim;

11) in order to conceal another crime;

12) in order to acquire the victim’s organ, tissue or cells;

13) in order to express hatred towards a group of persons or a person belonging thereto on grounds of age, sex, sexual orientation, disability, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views

shall be punished by imprisonment for a period of eight up to twenty years or by life imprisonment.

Article 130. Murder in a State of Passion

A person who murders a person in a state of sudden passion due to the victim’s conduct which is unlawful or particularly offensive in respect of him or a person close tom him

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

Article 131. Infanticide

A mother who kills her new-born child in a state resulting after giving birth to the child

shall be punished by arrest or imprisonment for a term of up to five years.

Article 132. Negligent Homicide

1. A person who commits a homicide through negligence

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who commits a homicide of two or more through negligence

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who commits the act provided for in paragraph 1 or 2 of this Article in violation of the special conduct security rules as specified by legal acts

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 3 of this Article.

Article 133. Abetting a Suicide or Procuring a Suicide

A person who abets a person to commit a suicide or procures the person’s suicide by a cruel or deceitful conduct

shall be punished by a restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 134. Aiding a Suicide

A person who, at the request of a terminally ill person, aids his suicide

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by community service or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

CHAPTER XVIII

CRIMES AGAINST HUMAN HEALTH

Article 135. Severe Health Impairment

1. A person who causes bodily harm or an illness to a person resulting in the victim’s loss of eyesight, hearing, ability to speak, ability to reproduce, pregnancy or other serious mutilation, contracting of a terminal illness or a long-lasting illness posing a threat to his life or seriously affecting his mental health or in the loss of a considerable part of professional or general capacity for work or in a permanent disfigurement of the victim’s body

shall be punished by imprisonment for a term of up to ten years.

2. A person who causes a serious bodily injury or illness

1) to a young child;

2) to a person in a helpless state;

3) to his close relative or family member;

4) to a pregnant woman;

5) to two or more persons;

6) by torturing or in another particularly cruel manner;

7) in a manner endangering other persons’ lives;

8) by reason of disorderly conduct;

9) for mercenary reasons;

10) by reason of performance of official or citizen’s duties by the victim;

11) in order to conceal another crime;

12) in order to acquire the victim’s organ, tissue or cells;

13) in order to express hatred towards a group of persons or a person belonging thereto on grounds of age, sex, sexual orientation, disability, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views

shall be punished by imprisonment for a term of two up to twelve years.

Article 136. Severe Health Impairment Caused in a State of Passion

A person who causes a serious bodily harm to a person in a state of sudden passion due to the victim’s conduct which is unlawful or particularly offensive in respect of him or a person close to him

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 137. Severe Health Impairment Caused Through Negligence

1. A person who causes a serious bodily harm or illness to a person through negligence

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who causes a serious bodily harm or illness to two or more persons through negligence

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

3. A person who commits the act provided for in paragraph 1 or 2 of this Article in violation of the special conduct security rules as specified by legal acts

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 3 of this Article.

Article 138. Non-Severe Health Impairment

1. A person who causes bodily harm or an illness to a person resulting in the victim’s loss of a small part of his professional or general capacity for work or in a long-lasting illness, but without developing the after-effects indicated in paragraph 1 of Article 135 of this Code

shall be punished by a restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who causes a bodily harm or illness which is not serious

1) to a young child;

2) to a person in a helpless state;

3) to his close relative or family member;

4) to a pregnant woman;

5) to two or more persons;

6) by torturing or in another particularly cruel manner;

7) in a manner endangering other persons’ lives;

8) by reason of disorderly conduct;

9) for mercenary reasons;

10) by reason of performance of official or citizen’s duties by the victim;

11) in order to conceal another crime;

12) in order to acquire the victim’s organ, tissue or cells;

13) in order to express hatred towards a group of persons or a person belonging thereto on grounds of age, sex, sexual orientation, disability, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 139. Non-Severe Health Impairment through Negligence

1. A person who causes bodily harm or an illness to a person through negligence resulting in the victim’s loss of a small part of his professional or general capacity for work or in a long-lasting illness, but without developing the after-effects indicated in paragraph 1 of Article 135 of this Code

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who causes a bodily harm or illness which is not serious to two or more persons through negligence

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to one years.

3. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 140. Causing Physical Pain or a Negligible Health Impairment

1. A person who, by beating or other violent actions, causes to a person physical pain or a negligible bodily harm or a short-term illness

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article in respect of a young child or by torturing the victim

shall be punished by imprisonment for a term of up to two years.

3. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 141. Interpretation of Concepts

Characteristics of the cases of health impairment provided for in Articles 135, 138 and 140 of this Chapter shall be defined by the rules for determining the extent of health impairment as approved by the Government of the Republic of Lithuania or an institution authorised by it.

CHAPTER XIX

CRIMES ENDANGERING HUMAN HEALTH AND LIFE

Article 142. Illegal Abortion

1. A doctor who has the right to perform abortions and performs an abortion at the request of a patient, in the presence of contraindications or in the event of performing it not at a health care establishment

shall be punished by community service or by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A health care specialist who does not have the right to perform abortions and performs an abortion at a health care establishment at the request of a patient

shall be punished by community service or by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A person who does not have the right to perform abortions and terminates pregnancy at the request of a pregnant woman

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 143. Compelling a Woman to Have an Illegal Abortion

A person who compels a pregnant woman to have an illegal abortion by exerting a mental coercion on the victim or persons close to her

shall be punished by a restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 144. Leaving a Person in a Life-Threatening Situation Without Providing Assistance

A person who, having raised a threat or while having the duty to take care of the victim, fails to provide assistance to him in a situation posing a threat to this person’s life, although he was in a position to provide him with assistance

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 145. Threatening to Murder or Cause a Severe Health Impairment to a Person or Terrorisation of a Person

1. A person who threatens to murder a person or cause a severe health impairment to him, where there is a sufficient basis for believing that the threat may be fulfilled

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. Any person who terrorises a person by threatening to blow him up, to set him on fire or to commit another act dangerous to his life, health or property or who systematically intimidates the person by using mental coercion

shall be punished by imprisonment for a term of up to four years.

3. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

CHAPTER XX

CRIMES AGAINST HUMAN LIBERTY

Article 146. Unlawful Deprivation of Liberty

1. A person who unlawfully deprives a person of his liberty, in the absence of characteristics of hostage taking,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article by using violence or posing a threat to the victim’s life or health or by holding the victim in captivity for a period exceeding 48 hours

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

3. A person who unlawfully deprives a person of his liberty by committing him to a psychiatric hospital for reasons other than an illness

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

Article 147. Trafficking in Human Beings

1. A person who sells, purchases or otherwise conveys or acquires a person or recruits, transports or holds in captivity a person by using physical violence or threats or by otherwise depriving him of a possibility of resistance or by taking advantage of the victim’s dependence or vulnerability or by resorting to deceit or by paying or granting other material benefit to a person who actually has the victim under his control, where the offender is aware of or seeks involvement of the victim in prostitution or gaining profit from this person’s prostitution or using him for pornography purposes or forced labour shall be punished by imprisonment for a term of two up to ten years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in respect of two or more victims or by participating in an organised group or seeking to acquire the victim’s organ, tissue or cells shall be punished by imprisonment for a term of four up to twelve years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 147(1). Use for Forced Labour

1. A person who, by using physical violence or threats or by otherwise depriving of a possibility of resistance or by taking advantage of a person’s dependence unlawfully forces him to perform a certain work

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article by forcing a person to work under the conditions of slavery or under other inhuman conditions

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to eight years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 148. Restriction of Freedom of a Person’s Actions

1. A person who demands that a person carry out unlawful actions or refrain from performing lawful actions or otherwise behave according to instructions of the offender by using mental coercion in respect of the victim or persons close to him

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

3. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

CHAPTER XXI

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST FREEDOM OF A PERSON’S SEXUAL SELF-DETERMINATION AND INVIOLABILITY

Article 149. Rape

1. A person who has sexual intercourse with a person against his will by using physical violence or threatening the immediate use thereof or by otherwise depriving of a possibility of resistance or by taking advantage of the helpless state of the victim

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A person who rapes another person with a group of accomplices

shall be punished by imprisonment for a term of up to ten years.

3. A person who rapes a minor

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

4. A person who raped a young child

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

5. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

6. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraphs 3 and 4 of this Article.

Article 150. Sexual Assault

1. A person who, against a person’s will, satisfies his sexual desires through anal, oral or interfemoral intercourse by using physical violence or by threatening the immediate use thereof or by otherwise depriving the victim of a possibility of resistance or by taking advantage of the helpless state of the victim

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article together with a group of accomplices

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

3. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article in respect of a minor

shall be punished by imprisonment for a term of two up to ten years.

4. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article in respect of a young child

shall be punished with imprisonment for a term of three up to thirteen years.

5. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

6. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraphs 3 and 4 of this Article.

Article 151. Sexual Abuse

1. A person who, by threatening to resort to violence, using other mental coercion or by taking advantage of a person's dependency, compels the person to have sexual intercourse with or otherwise satisfy sexual desires of the offender or a third person

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article in respect of a minor

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

3. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 2 of this Article.

Article 151(1). Satisfaction of Sexual Desires by Violating a Minor’s Freedom of Sexual Self-Determination and/or Inviolability

1. A person who has sexual intercourse or otherwise satisfied his sexual desires with a minor upon offering, promising to provide or upon providing to him in consideration money or a consideration of another form, in the absence of characteristics of a rape, sexual assault or sexual abuse,

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A father, mother, guardian, custodian or another lawful representative of a child or another person holding statutory powers in respect of a minor who has sexual intercourse or otherwise satisfied his sexual desires with that minor, in the absence of characteristics of a rape, sexual assault or sexual abuse,

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 152. Sexual Harassment

1. A person who, in seeking sexual contact or satisfaction, harasses a person subordinate to him in office or otherwise by vulgar or comparable actions or by making offers or hints shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

2. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 153. Sexual Molestation of a Child

A person who molests a child

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

CHAPTER XXII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST A PERSON’S DIGNITY AND HONOUR

Article 154. Libel

1. A person who spreads false information about another person that could arouse contempt for this person or humiliate him or undermine trust in him

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who libels a person accusing him of commission of a serious or grave crime or in the media or in a publication

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

3. A person shall be held liable for the acts provided for in this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 155. Insult

1. A person who publicly humiliates a person in an abusive manner by an action, word of mouth or in writing

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who insults a person in a manner other than publicly shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

3. A person shall be held liable for the acts provided for in this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

CHAPTER XXIII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST A CHILD AND A FAMILY

Article 156. Abduction of a Child or Exchange of Children

1. A person who abducts another person’s young child or exchanges infants

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to eight years.

2. A father, mother or a close relative who abducts their own or their relatives’ young child from a children’s establishment or from a person with whom the child lawfully resides

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

Article 157. Purchase or Sale of a Child

1. A person who offers to purchase or otherwise acquire a child or sells, purchases or otherwise conveys or acquires a child, or recruits, transports or holds in captivity a child, while being aware or seeking his involvement in prostitution or gaining profit from his prostitution or his use for pornography purposes or forced labour, shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in respect of two or more children or young children or by participating in an organised group or seeking to acquire the victim’s organ, tissue or cells shall be punished by imprisonment for a term of five up to fifteen years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 158. Desertion of a Child

A father, mother or a guardian or another lawful representative of a child who deserts a young child being unable to look after himself thus leaving him without due care, with the intent to abandon him,

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 159. Involvement of a Child in a Criminal Act

A person who, by persuading, requesting, paying, threatening, deceiving or otherwise, involves a child in a criminal act

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 160. Involvement of a Child in the Use of Medicine or Other Intoxicating Means

A person who involves a child in the use of medicine or other non-narcotic intoxicating means for purposes other than medical treatment,

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 161. Involvement of a Child in Abuse of Alcohol

1. A person who involves a child in abuse of alcohol

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who intoxicated a child with alcohol shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

Article 162. Use of a Child for Pornography

1. A person who involves a child in pornographic events or uses a child for the production of pornographic material or gains profit from such activities of the child

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 163. Abuse of the Rights or Duties of Parents, a Guardian or Custodian or Other Lawful Representatives of a Child

A person who abuses the rights of a father, mother, guardian or custodian or other lawful representatives of a child by physically or mentally harassing a child, leaving him for long periods without care or by maltreating him in a similar cruel manner

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

Article 164. Evasion of a Child’s Maintenance

A person who evades his duty as established by a decision of a court to maintain a child, pay for the maintenance of the child or provide another required support to the child

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

CHAPTER XXIV

CRIMES AGAINST INVIOLABILITY OF A PERSON’S PRIVATE LIFE

Article 165. Unlawful Violation of Inviolability of a Person’s Dwelling

1. A person who unlawfully, in a secret or open manner by resorting to deceit or violence or otherwise against the will of an owner or the persons authorised by him, intrudes into another person’s residential house, apartment or other residential premises or fixtures thereof, including the dwelling’s guarded territory,

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person shall be held liable for an act provided for in this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 166. Violation of Inviolability of a Person’s Correspondence

1. A person who unlawfully intercepts a postal item or package sent by post or via a provider of courier services or unlawfully intercepts, records or observes a person’s messages transmitted by electronic communications networks or unlawfully records, wiretaps or observes a person’s conversations transmitted by electronic communications networks or otherwise violates inviolability of a person’s correspondence

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 167. Unlawful Collection of Information about a Person’s Private Life

1. A person who unlawfully collects information about a person’s private life

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 168. Unauthorised Disclosure or Use of Information about a Person’s Private Life

1. A person who, without another person’s consent, makes public, uses for his own benefit or for the benefit of another person information about the private life of another person, where he gains access to that information through his service or profession or in the course of performance of a temporary assignment or he collects it through the commission of an act provided for in Articles 165-167 of this Code,

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

3. A person shall be held liable for an act provided for in this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

CHAPTER XXV

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST A PERSON’S EQUAL RIGHTS AND FREEDOM OF CONSCIENCE

Article 169. Discrimination on Grounds of Nationality, Race, Sex, Descent, Religion or Belonging to Other Groups

A person who carries out the actions aimed at hindering, on grounds of sex, sexual orientation, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views, a group of persons or a person belonging thereto to participate on a par with other persons in political, economic, social, cultural, labour or other activities or at restricting the rights and freedoms of such a group of persons or of the person belonging thereto

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 170. Incitement against Any National, Racial, Ethnic, Religious or Other Group of Persons

1. A person who, for the purposes of distribution, produces, acquires, sends, transports or stores the items ridiculing, expressing contempt for, urging hatred of or inciting discrimination against a group of persons or a person belonging thereto on grounds of sex, sexual orientation, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views or inciting violence, a physical violent treatment of such a group of persons or the person belonging thereto or distributes them

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who publicly ridicules, expresses contempt for, urges hatred of or incites discrimination against a group of persons or a person belonging thereto on grounds of sex, sexual orientation, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

3. A person who publicly incites violence or a physical violent treatment of a group of persons or a person belonging thereto on grounds of sex, sexual orientation, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views or finances or otherwise supports such activities

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

*Article 1701. Creation and Activities of the Groups and Organisations Aiming at Discriminating a Group of Persons or Inciting against It

1. A person who creates a group of accomplices or an organised group or organisation aiming at discriminating a group of persons on grounds of sex, sexual orientation, race, nationality, language, descent, social status, religion, convictions or views or inciting against it or participates in the activities of such a group or organisation or finances or otherwise supports such a group or organisation

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 171. Disturbance of Religious Ceremonies or Religious Celebrations

A person who, through the use of taboo words, carrying out of defiant actions, making threats, taunting or other indecent actions, disrupted the services or other ceremonies or celebrations held by a religious community or society recognised by the State shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

CHAPTER XXVI

CRIMES AGAINST PERSONS’ VOTING RIGHTS AND THE PROCEDURE OF ELECTIONS OF THE PRESIDENT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA, ELECTIONS TO THE SEIMAS, THE EUROPEAN PARLIAMENT AND MUNICIPAL COUNCILS OR THE PROCEDURE FOR CONDUCTING REFERENDUMS

Article 172. Hindering the Exercise of the Right of Elections or Referendums

A person who, through the use of mental coercion or by bribing or by deceit, hinders a person to exercise his right to elect, to be elected or to participate in a referendum

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 173. Forgery of an Election or Referendum Document or Use of a Forged Election or Referendum Document

1. A person who, for the purpose of influencing the results of elections or a referendum, forges a voters' list, a list of the citizens having the right to participate in the referendum, a vote counting record, an election or referendum ballot, produces a large number of false election or referendum ballots or uses a forged or false election or referendum document

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where it results in the annulment of elections or a referendum or significantly influences the results of the elections or the referendum

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years.

Article 174. Incorrect Counting of Election Votes

1. A person who, for the purpose of influencing the results of elections or a referendum, incorrectly counts and records election votes or votes of the citizens participating in the referendum

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where it results in the annulment of elections or a referendum or significantly influences the results of the elections or the referendum

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 175. Destruction, Spoiling, Seizure or Concealment of an Election or Referendum Document

A person who destroys, spoils, seizes or conceals a list of voters or the citizens having the right to participate in a referendum, an election or referendum ballot or a vote counting record, where this results in the annulment of the elections or the referendum or significantly influences the results of the elections or the referendum

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

CHAPTER XXVII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST A PERSON’S SOCIAL RIGHTS

Article 176. Violation of Requirements of Safety and Health Protection at Work

1. An employee or a person authorised by him who violates the requirements of safety or health protection at work as stipulated in legislation on safety at work or other legal acts, where this results in an accident involving people, a breakdown or causes other serious consequences,

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to eight years.

2. An employee or a person authorised by him who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where it could have resulted in an accident involving people, a breakdown or caused other serious consequences, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

3. The acts provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

Article 177. Hindering the Activities of Trade Unions

A person who hinders the lawful activities of a trade union or a member thereof shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by restriction of liberty.

CHAPTER XXVIII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST PROPERTY, PROPERTY RIGHTS AND PROPERTY INTERESTS

Article 178. Theft

1. A person who seizes another’s property

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who openly seizes another’s property in an open manner or seizes another’s property by breaking into premises, a storage facility or a guarded territory or seizes another’s property publicly from a person’s clothes, handbag or other carried item (pick-pocketing) or a vehicle

shall be punished by a fine or by arrest or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who seizes another’s property of a high value or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance or seizes another’s property by participating in an organised group

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

4. A person who seizes another’s property of a low value shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

5. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 4 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 179. Unlawful Use of Energy and Communications Services

1. A person who uses heat, gas, water, telecommunications or other items having an economic value by unlawfully connecting to energy supply or a communications network or a storage facility, by distorting meter readings or by other unlawful means and thereby incurs property damage to another person

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article and thereby incurs major property damage to another person

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article and thereby incurs minor property damage to another person shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

5. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 3 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 180. Robbery

1. A person who, through the use of physical violence or by threatening the immediate use thereof or by otherwise depriving of a possibility of resistance or by taking advantage of the helpless state of the victim, seizes another’s property

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A person who commits the robbery by breaking into premises or using a weapon other than a firearm, a knife or another item specially designed to injure a person

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

3. A person who commits a robbery by using a firearm or an explosive or, having committed a robbery, seizes a property of a high value or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance or commits the robbery by participating in an organised group

shall be punished by imprisonment for a term of two up to ten years.

Article 181. Extortion of Property

1. A person who, without a lawful ground therefor, openly or secretly for own benefit or for the benefit of other persons demands property from another person, asks to grant a property right or to release from a property obligation or to carry out other property-related actions or to refrain from such actions by threatening to use physical violence against the victim or another person, to damage or destroy his property, to publish a compromising or other information whose disclosure is undesired or through the use of other mental coercion

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A person who, when extorting property, uses physical violence, deprives a person of his liberty, destroys or damages his property or otherwise incurs major property damage thereto

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

3. A person who extorts a property of a high value or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance or extorts property by participating in an organised group

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

Article 182. Swindling

1. A person who, by deceit, acquires another’s property for own benefit or for the benefit of other persons or acquires a property right, avoids a property obligation or annuls it

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who, by deceit and for own benefit or for the benefit of other persons, acquires another’s property of a high value or a property right or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance or avoids a property obligation of a high value or annuls it or swindles by participating in an organised group

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

3. A person who, by deceit and for own benefit or for the benefit of other persons, acquires another’s property of a low value or acquires a property right, avoids a property obligation of a low value or annuls it shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 3 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

5. Legal entities shall also be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article.

Article 183. Misappropriation of Property

1. A person who misappropriates another’s property or property right entrusted to him or held at his disposal

shall be punished by community service or by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who misappropriates another’s property or property right of a high value entrusted to him or held at his disposal or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance

shall be punished by imprisonment for a term of up to ten years.

3. A person who misappropriates another’s property or property right of a low value entrusted to him or held at his disposal shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

4. Legal entities shall also be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article.

5. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 3 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 184. Squandering of Property

1. A person who squanders another’s property or property right entrusted to him or held at his disposal

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who squanders another’s property or property right of a high value entrusted to him or held at his disposal or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

3. A person who squanders another’s property or property right of a low value entrusted to him or held at his disposal shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

4. The acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

5. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 3 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

6. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article.

Article 185. Misappropriation of a Found Item

A person who misappropriates a found treasure, the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance, another found item of a high value or another’s property of a high value coming into his possession by chance

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 186. Causing Property Damage by Deceit

1. A person who, by deceit, evades settlement for the works received, the goods delivered, the services rendered or obligatory payments and thereby incurs major property damage to another person

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who, by deceit, incurs minor property damage to another person shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

3. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article.

4. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 187. Destruction of or Damage to Property

1. A person who destroys or damages another’s property

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who destroys or damages another’s property in a generally dangerous manner or by taking apart or damaging an installation or assembled units, where this could have caused harm to people, or destroys or damages another’s property of a high value or the valuables of a considerable scientific, historical, or cultural significance

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

3. A person who destroys or damages another’s property of a low value shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 3 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 188. Destruction of or Damage to Property through Negligence

1. A person who destroys or damages through negligence another’s property and incurs major property damage to the victim or destroys or damages the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in violation of the special conduct security rules as specified by legal acts

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 2 of this Article.

Article 189. Acquisition or Handling of the Property Obtained by Criminal Means

1. A person who acquires, uses or handles a property while being aware that this property has been obtained by criminal means

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who acquires, uses or handles a property of a high value or the valuables of a considerable scientific, historical or cultural significance while being aware that that property or the valuable properties have been obtained by criminal means

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

3. A person who acquires, uses or handles a property of a low value while being aware that this property has been obtained by criminal means shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article.

Article 190. Interpretation of the Value of a Property

The property provided for in this Chapter shall be considered to be of a considerable value where its value exceeds the amount of 250 MSLs and of a low value where its value exceeds the amount of 1 MSL, but does not exceed the amount of 3 MSLs.

CHAPTER XXIX

CRIMES AGAINST INTELLECTUAL AND INDUSTRIAL PROPERTY

Article 191. Misappropriation of Authorship

1. A person who publishes or publicly announces as his own a literary, scientific or artistic work (including computer software and databases) or a part thereof created by another person

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who, by taking advantage of his official position or by resorting to mental coercion, forces the author of a literary, scientific or artistic work (including computer software and databases) or a part thereof to acknowledge another person as the co-author or successor to author’s rights or to renounce the right of authorship

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 192. Unlawful Reproduction of a Literary, Scientific or Artistic Work or an Object of Related Rights, Distribution, Transportation or Storage of Illegal Copies Thereof

1. A person who unlawfully reproduces a literary, scientific or artistic work (including computer software and databases) or an object of related rights or a part thereof for commercial purposes or distributes, transports or stores for commercial purposes illegal copies thereof, where the total value of the copies exceeds, according to the prices of legal copies or, in the absence thereof, according to the prices of originals of the reproduced works, the amount of 100 MSLs,

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

*2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article, where the total value of the illegal copies exceeds, according to the prices of legal copies or, in the absence thereof, according to the prices of originals of the reproduced works, the amount of 250 MSLs,

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

*Note: Paragraph 1, the Article has been supplemented with paragraph 2, paragraph 2 shall be renumerated as paragraph 3.

Article 193. Destruction or Alteration of Information about Management of Author’s Rights or Related Rights

1. A person who, without authorisation of the entity of author’s rights or related rights and for commercial purposes, destroys or alters information about management of author’s rights or related rights, where this information helps to identify a work, the author of the work, another entity of author’s rights or the performer, performance of the work, a phonogram, the producer of the phonogram, another entity of related rights, also information about the terms and conditions of and procedure for using the work, performance thereof or the phonogram, including all figures or codes communicating the information indicated in copies of the work, performance record or the phonogram or presented at the time of their publication

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 194. Unlawful Removal of Technical Protection Means of Author’s Rights or Related Rights

1. A person who unlawfully removes any technical protection means used by entities of author’s rights or related rights for the exercise or protection of their rights or produces, imports, exports, stores, transports or distributes for commercial purposes the devices providing a possibility to remove the technical protection means (decoders, decoding cards or other devices) or a software, passwords, codes or other similar data

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 195. Violation of Industrial Property Rights

1. A person who violates the exclusive rights of a patent owner or a design owner or the right of a legal entity to the legal entity’s name

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

CHAPTER XXX

CRIMES AGAINST SECURITY OF ELECTRONIC DATA AND INFORMATION SYSTEMS

Article 196. Unlawful Influence on Electronic Data

1. A person who unlawfully destroys, damages, removes or modifies electronic data or a technical equipment, software or otherwise restricts the use of such data thereby incurring major damage

shall be punished by community service or by a fine or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in respect of the electronic data of an information system of strategic importance for national security or of major importance for state government, the economy or the financial system

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who commits the act provided for in this Article thereby incurring minor damage shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 197. Unlawful Influence on an Information System

1. A person who unlawfully disturbs or terminates the operation of an information system thereby incurring major damage

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in respect of an information system of strategic importance for national security or of major importance for state government, the economy or the financial system

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who commits the act provided for in this Article thereby incurring minor damage shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 198. Unlawful Interception and Use of Electronic Data

1. A person who unlawfully observes, records, intercepts, acquires, stores, appropriates, distributes or otherwise uses the electronic data which may not be made public

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who unlawfully observes, records, intercepts, acquires, stores, appropriates, distributes or otherwise uses the electronic data which may not be made public and which are of strategic importance for national security or of major importance for state government, the economy or the financial system

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 198(1). Unlawful Connection to an Information System

1. A person who unlawfully connects to an information system by damaging the protection means of the information system

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who unlawfully connects to an information system of strategic importance for national security or of major importance for state government, the economy or the financial system

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 198(2). Unlawful Disposal of Installations, Software, Passwords, Login Codes and Other Data

1. A person who unlawfully produces, transports, sells or otherwise distributes the installations or software, also passwords, login codes or other similar data directly intended for the commission of criminal acts or acquires or stores them for the same purpose

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

CHAPTER XXXI

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST THE ECONOMY AND BUSINESS ORDER

Article 199. Smuggling

1. A person who, when transporting across the state border of the Republic of Lithuania the items which must be declared at the customs and whose value exceeds the amount of 250 MSLs, fails to go through the customs control or otherwise avoids this control or transports across the state border of the Republic of Lithuania, without an authorisation, movable cultural properties or antiques

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to eight years.

2. A person who, without going through the customs control or otherwise avoiding it or without an authorisation, transports across the state border of the Republic of Lithuania firearms, ammunition, explosives, explosive, radioactive materials or other strategic goods, toxic, highly active, narcotic or psychotropic substances or precursors of narcotic or psychotropic substances

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 199(1). Deceit of the Customs

1. A person who brings into the Republic of Lithuania from a Member State of the European Union the items which must be declared at the customs and whose value exceeds the amount of 250 MSLs and fails to go through the customs control of the Republic of Lithuania or another Member State of the European Union or otherwise avoids this control

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to eight years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 199(2). Unlawful Possession of the Goods Subject to Excise Duties

1. A person who, in violation of the established procedure, acquires, stores, transports, forwards, uses or handles the goods subject to excise duties whose value exceeds the amount of 250 MSLs

shall be punished by a fine or imprisonment for a term of up to seven years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 200. Unlawful Failure to Bring Goods or Products outside the Republic of Lithuania

1. A person who unlawfully fails to bring beyond the state border of the Republic of Lithuania the goods or products whose value exceeds the amount of 250 MSLs and which ought to have been brought outside the Republic of Lithuania according to transit or export documents

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 201. Unlawful Production, Storage, Transportation or Handling of Strong Home-Made Alcoholic Beverages, Non-denatured, Denatured or Technical Ethyl Alcohol, Dilutions (Mixtures) Thereof and Equipment for Production Thereof

1. A person who, for the purposes of handling, unlawfully produces, stores, transports strong home-made alcoholic beverages, non-denatured, denatured or technical ethyl alcohol, dilutions (mixtures) thereof or handles them or produces, stores, transports or handles equipment for the production of strong home-made alcoholic beverages

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who, for the purposes of handling, unlawfully produces, stores, transports fifty or more litres of strong home-made alcoholic beverages, non-denatured, denatured or technical ethyl alcohol, dilutions (mixtures) thereof or handles them

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to five years.

3. A person who, for the purpose other than handling, unlawfully produces, stores, transports ten or more litres of strong home-made alcoholic beverages or non-denatured, denatured or technical ethyl alcohol, dilutions (mixtures) thereof shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty.

Article 202. Unauthorised Engagement in Economic, Commercial, Financial or Professional Activities

1. A person who undertakes economic, commercial, financial or professional activities in the form of a business or on a large scale without holding a licence (authorisation) to engage in the activities for which it is required or by other unlawful means

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who engages in prohibited economic, commercial, financial or professional activities

shall be punished by imprisonment for a term of up to four years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 203. Unlawful Activities of a Legal Entity

1. A person who, on a large scale, engages in the activities not provided for in the founding documents of a public legal entity

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who establishes or is in charge of a legal entity used as a cover for unlawful activities

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

3. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article.

Article 204. Use of Another’s Trademark or Service Mark

1. A person who, without holding an authorisation, identifies a large quantity of goods with another’s trademark or presents them for handling or makes use of another’s service mark and thereby incurs major damage

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who, without holding an authorisation, identifies a small quantity of goods with another’s trademark or presents them for handling or makes use of another’s service mark and thereby incurs damage shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by community service or by a fine or by restriction of liberty.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 205. Misleading Declaration about the Activities of a Legal Entity

1. A person who, on behalf of a legal entity, presents in an official report or in an application misleading data concerning the activities or assets of the legal entity and thereby misleads a government institution, international public organisation, creditor, member of the legal entity or another person who suffers major property damage as a result thereof

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 206. Use of a Credit, Loan or Targeted Support Not in Accordance with Its Purpose or the Established Procedure

1. A person who, upon obtaining a credit, loan or targeted support in the amount of 150 MSLs or more, uses it not in accordance with its purpose or the established procedure

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who, upon obtaining a credit or loan, uses it not in accordance with its purpose or the established procedure and fails to repay it within the established time limit thereby incurring major property damage to the creditor, guarantor or another person

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 207. Credit Fraud

1. A person who, by deceit, obtains a credit, loan, subsidy, warranty or bank guarantee statement or another credit obligation

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 208. Dishonesty of a Debtor

1. A person who, owing to a difficult economic situation or insolvency, when facing obvious bankruptcy and being unable to meet all creditors’ claims, meets claims of only one or several of them or secures claims of one or several creditors and thereby incurs property damage to the remaining creditors

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who, owing to a difficult economic situation or insolvency, when facing obvious bankruptcy, conceals, squanders, conveys, transfers abroad or sells his property at an unjustifiably low price, while it could have been utilised to repay debts, and thereby incurs property damage to creditors

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 209. Criminal Bankruptcy

A person who brings an undertaking to bankruptcy by deliberate mismanagement and thereby incurs major property damage to creditors

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years.

Article 210. Commercial Espionage

A person who unlawfully acquires the information considered to be a commercial secret or communicates this information to another person

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 211. Disclosure of a Commercial Secret

A person who discloses the information considered to be a commercial secret which was entrusted to him or which he accessed through his service or work, where this act incurs major property damage to the victim,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 212. Interpretation of Concepts

1. In this Chapter, the indicated major property damage shall be a damage exceeding the amount of 150 MSLs.

2. The value of the items (goods) indicated in Articles 199, 1991, 1992 and 200 of this Chapter shall be calculated according to their customs value, including the taxes to be paid.

3. The strong home-made alcoholic beverages indicated in Article 201 of this Chapter shall be the alcoholic beverages whose ethyl alcohol strength by volume exceeds 18%.

4. The legal entities indicated in this Chapter shall be any legal entities, with the exception of the State, a municipality, a state and municipal institution and agency as well as an international public organisation.

CHAPTER XXXII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST THE FINANCIAL SYSTEM

Article 213. Production, Storage or Handling of Counterfeit Currency or Securities

1. A person who produces counterfeit or forges genuine currency or securities of Lithuania or another state which are in circulation or which have been officially approved, but have not been issued into circulation yet or acquires, stores or handles counterfeit or forges genuine currency or securities of Lithuania or another state which are in circulation or which have been officially approved, but have not been issued into circulation yet or produces, acquires, stores or handles the equipment, software or special materials for the production of counterfeit currency or securities or for the forgery of genuine currency or securities

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who produces, forges, acquires, stores or handles, in a large quantity or of a high value, counterfeit or forged currency or securities which are in circulation in Lithuania or another state or which have been officially approved, but have not been issued into circulation yet

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

3. A person who, upon obtaining as genuine, handles a small quantity of counterfeit or forged currency or securities which are known to be such and are in circulation in Lithuania or another state

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

4. A person who, while being authorised to produce genuine currency, but in violation of the established procedure for or conditions of producing currency, produces the currency which is in circulation in Lithuania or another state or which has been officially approved, but has not been issued into circulation yet, also a person who stores, acquires or handles such currency while being aware that it has been produced in violation of the procedure for or conditions of producing currency,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 214. Production of a Counterfeit Electronic Means of Payment, Forgery of a Genuine Electronic Means of Payment or Unlawful Possession of an Electronic Means of Payment or Data Thereof

1. A person who produces one or more counterfeit electronic means of payment or parts thereof or forges one or more genuine electronic means of payment or unlawfully acquires, stores, transfers or handles one or more another person’s, counterfeit or forged electronic means of payment or unlawfully acquires, stores, transfers or handles data of one or more electronic means of payment or data of the means of identification of the user thereof sufficient to initiate a financial operation or produces, acquires, stores, transfers or handles the equipment, software or other means directly intended or adapted for the production of counterfeit electronic means of payment or parts thereof or for the forgery of genuine electronic means of payment

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 215. Unlawful Use of an Electronic Means of Payment or Data Thereof

1. A person who unlawfully initiates or performs one or more financial operations with the help of one or more another person’s, counterfeit or forged electronic means of payment or by unlawfully using one or more another person’s electronic means of payment or data of the means of identification of the user thereof or by using the data of one or more identification means which are known to be counterfeit or recognises as lawful the unlawful use of one or more another person’s, counterfeit or forged electronic means of payment, which is known to be unlawful,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 216. Money or Property Laundering

1. A person who, seeking to conceal or legalise the money or property of his own or another person while being aware that they have been obtained by criminal means, performs financial operations with this property or money or a part thereof, enters into transactions or uses them in economic, commercial activities or makes a false declaration that they have been obtained lawfully

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 217. Trade in Securities by Using Non-Public Information

1. A person who, having access to a non-public information about the events essential for the issuer or other non-public information relating to the issuer or securities thereof, enters into a transaction on the securities of this issuer directly or via intermediaries of public trading in securities or communicates this information to third parties or recommends or offers third parties to acquire or to convey the securities of the issuer whereto the non-public information is related to, where this incurs major property damage,

shall be punished by restriction of liberty or by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 218. Manipulating the Price of Securities

1. A person who, seeking to arbitrarily increase or reduce the market price of securities, circulates a false or incomplete information regarding the issuer or securities thereof and thereby incurs major property damage

shall be punished by restriction of liberty or by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 219. Failure to Pay Taxes

1. A person who, upon filing a tax return or submitting a report approved in accordance with the established procedure or another document, fails to timely pay the taxes calculated according thereto after he is reminded by an institution authorised by the State about the duty to pay taxes

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who, having committed the act indicated in paragraph 1 of this Article, fails to pay taxes in the amount of over 500 MSLs as payable by him

shall be punished by imprisonment for a term of two up to six years.

3. A person who, having committed the act indicated in paragraph 1 of this Article, fails to pay taxes in the amount not exceeding 10 MSLs as payable by him shall be considered to have committed a misdemeanour

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 220. Provision of Inaccurate Data on Income, Profit or Assets

1. A person who, seeking to evade payment of taxes, provides data on the person’s income, profit, assets or the use thereof that are known to be inaccurate in a tax return or in a report approved in accordance with the approved procedure or another document and submits such information to an institution authorised by the State

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article having the aim of evading payment of taxes in the amount not exceeding 10 MSLs shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 221. Failure to File a Tax Return or to Submit a Report or Another Document

1. A person who fails, in accordance with the procedure laid down by legal acts, to timely file with an institution authorised by the State a tax return or to submit thereto a report approved in accordance with the established procedure or another document concerning a person’s income, profit or assets after this state institution reminds him in writing of the duty to submit them shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article seeking to avoid payment of taxes or making of other payments in the amount exceeding 500 MSLs

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 222. Fraudulent Management of Accounts

1. A person who fraudulently manages the accounts required by legal acts or conceals, destroys or damages accounting documents, where this disables, fully or in part, determination of the person's activities, the amount or structure of the assets, equity or liabilities thereof,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 223. Negligent Management of Accounts

1. A person who is under the obligation, but fails to manage the accounts required by legal acts or negligently manages the accounts required by legal acts or fails to store the accounting documents for a period stipulated by laws, where this disables, fully or in part, determination of the person's activities, the amount or structure of the assets, equity or liabilities thereof,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 224. Production, Storage or Handling of Counterfeit or Forged Postage Stamps, Travel or Other Tickets, Tax Stamps or Other Official Marking Signs

1. A person who produces, stores or handles counterfeit or forged postage stamps, travel or other tickets, tax stamps or other official marking signs

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who produces, stores or handles, in a large quantity or of a high value, counterfeit or forged postage stamps, travel or other tickets, tax stamps or other official marking signs

shall be punished by imprisonment for a term of up to four years.

CHAPTER XXXIII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST CIVIL SERVICE AND PUBLIC INTEREST

Article 225. Bribery

1. A civil servant or a person equivalent thereto who, for own benefit or for the benefit of other persons, directly or indirectly accepts, promises or agrees to accept a bribe, demands or provokes giving it for a lawful act or inaction in exercising his powers

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type activities or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A civil servant or a person equivalent thereto who, for own benefit or for the benefit of other persons, directly or indirectly accepts, promises or agrees to accept a bribe, demands or provokes giving it for an unlawful act or inaction in exercising his powers

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A civil servant or a person equivalent thereto who, for own benefit or for the benefit of other persons, directly or indirectly accepts, promises or agrees to accept a bribe in the amount exceeding 250 MSLs, demands or provokes giving it for a lawful or unlawful act or inaction in exercising his powers

shall be punished by imprisonment for a term of two up to eight years.

4. A civil servant or a person equivalent thereto who, for own benefit or for the benefit of other persons, directly or indirectly accepts, promises or agrees to accept a bribe in the amount less than 1 MSLs, demands or provokes giving it for a lawful or unlawful act or inaction in exercising his powers shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 226. Bribery of an Intermediary

1. A person who, by taking advantage of his social status, office, powers, family relationship, contacts or other likely influence on a state or municipal institution or agency, international public organisation, a servant thereof or a person equivalent thereto, promises to exert an influence, in return for a bribe, on the respective institution, agency or organisation, civil servant or person equivalent thereto to ensure their lawful or unlawful act or inaction

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article in return for a bribe of a low value shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by arrest.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 227. Graft

1. A person who, whether directly or indirectly, offers, promises to give or gives a bribe to a civil servant or a person equivalent thereto for a desired lawful act or inaction in exercising his powers or to an intermediary seeking to achieve the same results

shall be punished by restriction of liberty or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the actions provided for in paragraph 1 of this Article by offering, promising to give or giving a bribe in the amount exceeding 250 MSLs or who commits these actions seeking an unlawful act by a civil servant to be bribed or a person equivalent thereto in exercising his powers

shall be punished by imprisonment for a term of up to four years.

3. A person who, for the purpose of grafting a civil servant or a person equivalent thereto, offers, promises or gives to him or to an intermediary a bribe in the amount less than 1 MSL shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by restriction of liberty or by a fine or by arrest.

4. A person shall be released from criminal liability for grafting where he was demanded or provoked to give a bribe and he, upon offering, promising or giving the bribe and before the delivery of a notice of suspicion raised again him, notifies a law enforcement institution thereof or offers, promises or gives the bribe with the law enforcement institution being aware thereof.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in paragraphs 1, 2 and 3 of this Article.

Article 228. Abuse of Office

1. A civil servant or a person equivalent thereto who abuses his official position or exceeds his powers, where this incurs major damage to the State, an international public organisation, a legal or natural person,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article seeking material or another personal gain, in the absence of characteristics of bribery,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 228(1). Unlawful Registration of Rights to an Item

A civil servant or a person equivalent thereto who, while performing the functions of a registrar in a public register, registers rights to an item

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

Article 229. Failure to Perform Official Duties(

A civil servant or a person equivalent thereto who fails to perform his duties through negligence or performs them inappropriately, where this incurs major damage to the State, a legal or natural person,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 230. Interpretation of Concepts

1. The civil servants indicated in this Chapter shall be the persons employed in civil service, namely, state politicians, public administration civil servants according to the Law on Civil Service as well as other persons who, while working at state or municipal institutions or agencies, at judicial, law enforcement, national audit and supervisory institutions as well as equivalent institutions, perform the functions of a government representative or hold administrative powers, also official candidates for such office.

2. A person holding appropriate powers at a foreign state institution, an international public organisation or international judicial institutions, also official candidates for such office shall be held equivalent to a civil servant.

3. Moreover, a person who works at any state, non-state or private body, undertaking or organisation or engages in professional activities and holds appropriate administrative powers or has the right to act on behalf of this body, undertaking or organisation or provides public services shall also be held equivalent to a civil servant.

CHAPTER XXXIV

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST JUSTICE

Article 231. Hindering the Activities of a Judge, Prosecutor, Pre-trial Investigation Officer, Lawyer or Bailiff

1. A person who, in any manner, hinders a judge, prosecutor, pre-trial investigation officer, lawyer or an officer of the International Criminal Court or of another international judicial institution in performing the duties relating to investigation or hearing of a criminal, civil, administrative case or a case of the international judicial institution or hinders a bailiff in executing a court judgement

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article by using violence or another coercion

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 232. Contempt of Court

A person who publicly, in an abusive manner by an action, word of mouth or in writing, humiliates a court or a judge executing justice by reason of their activities

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 233. Influence on a Witness, Victim, Expert, Specialist or Translator

1. A person who, in any manner, seeks to influence a witness, victim, expert, specialist or translator so that they would give false testimony, present false conclusions, clarifications or incorrect translations during a pre-trial investigation or in court or before the International Criminal Court or at another international judicial institution or hinders their arrival when summoned to a pre-trial investigation officer, a prosecutor, the court or the International Criminal Court or another international judicial institution

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who, in any manner, seeks to influence a witness, expert, specialist or translator so that they would give false testimony, present false conclusions, clarifications or incorrect translations during impeachment proceedings to a special investigation commission formed by the Seimas or to the Seimas or hinders their arrival when summoned to the special investigation commission formed by the Seimas or to the Seimas

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

3. A person who commits the acts indicated in paragraphs 1 and 2 of this Article by using violence or another coercion

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 234. Influence on the Victim to Reconcile with the Offender

A person who seeks to influence the victim, a representative of the State or a legal entity to reconcile with the offender, where this involves the use of violence or another coercion,

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 235. False Testimony, Conclusions and Translation

1. A person who, during a pre-trial investigation, in court or before the International Criminal Court or at another international judicial institution, gives false testimony as a witness or the victim, presents false conclusions or clarifications as an expert or a specialist or as a translator makes a false translation or a translation known to be incorrect

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who, during impeachment proceedings, gives false testimony as a witness, presents false conclusions or clarification as an expert or a specialist or as a translator makes a false translation or a translation known to be incorrect to a special investigation commission formed by the Seimas or to the Seimas or who submits a false notice, clarification, information or data to an ad hoc investigation commission of the Seimas or to a Seimas committee whereto the Seimas has granted the powers of an ad hoc investigation commission

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

3. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article accusing a person of commission of a serious or grave crime

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

4. The victim or a witness shall not be held liable for giving false testimony where, under laws, he has the right to refuse to give testimony, however was not made familiar with this right before questioning.

Article 236. False Denunciation or Report about a Non-Existent Crime

1. A person who falsely denounces before an authority or officer empowered to initiate prosecution an innocent person to have committed a criminal act, where this results in initiation of prosecution against the person, or who reports a crime known to be non-existent

shall be punished by community service or by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article and forges evidence for the initiation of prosecution against the person

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

Article 237. Concealment of a Crime or the Perpetrator

1. A person who, without prior arrangement, conceals, destroys or obliterates the evidence, tools or means of a serious or grave crime committed by another person, the items obtained by criminal means, other articles which are connected with the concealed crime and which have evidential value or conceals the perpetrator

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. The close relatives and family members of the perpetrator shall not be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 238. Failure to Report a Crime

1. A person who, without a valid reason, fails to report to a law enforcement agency or to a court a grave crime known to him, either in progress or already committed,

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. The close relatives and family members of the perpetrator shall not be held liable for a failure to report a crime.

Article 239. Disrupting the Work of a Place of Detention

1. A person who, while held in detention, in custody or serving the sentence of arrest, a custodial sentence or the sentence of life imprisonment, terrorises another person or persons confined in a place of detention

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

2. A person who, while held in detention, in custody or serving the sentence of arrest, a custodial sentence or the sentence of life imprisonment, organises riots among other persons confined in a place of detention, where they result in a serious bodily harm or loss of life or incur major property damage or cause other serious consequences, also a person who takes an active part in such riots

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

Article 240. Freeing a Prisoner

A person who, through the use of violence against guards or abuse of trust or by deceit, frees a person held in detention, in custody or serving the sentence of arrest or a custodial sentence or the sentence of life imprisonment

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

Article 241. Escape of a Prisoner

1. A person who, while held in detention, in custody or serving the sentence of arrest, a custodial sentence or the sentence of life imprisonment, escapes from his place of detention

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article by using violence against guards or other persons or incurring major property damage to his place of detention

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 242. Evasion of Serving the Sentence of Arrest or Imprisonment or of Return to the Place of Pre-Trial Detention

A person who, having been sentenced to arrest or imprisonment, but not yet arrested, evades serving of the imposed penalty or, having been temporarily released from a short-term detention facility or a place of detention or a place of pre-trial detention, fails to timely return without a valid reason

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 243. Evasion of Serving a Non-Custodial Sentence or of Complying with Penal Sanctions

A person who evades serving of a non-custodial sentence or complying with a penal sanction (with the exception of confiscation of property) shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by arrest.

Article 244. Failure to Comply with a Penalty Imposed upon a Legal Entity

The employee of a legal entity who is responsible for compliance with a penalty imposed upon this legal entity and who fails to comply therewith shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

Article 245. Failure to Comply with a Court's Decision Not Associated with a Penalty

A person who fails to comply with a court’s decision not associated with a penalty shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

Article 246. Conveyance, Concealment, Destruction of or Damage to a Distrained or Seized Property or the Property Subject to a Temporary Restriction of the Right of Ownership

1. A person who conceals, destroys or damages a distrained or seized property which has been entrusted to him or a property which is subject to a temporary restriction of the right of ownership or who unlawfully conveys this property to another person

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who conceals, destroys or damages a distrained or seized property of a high value which has been entrusted to him or a property of a high value which is subject to a temporary restriction of the right of ownership or who unlawfully conveys this property to another person

shall be punished by imprisonment for a term of up to seven years.

Article 247. Unauthorised Disclosure of Pre-Trial Investigation Data

A person who discloses pre-trial investigation data prior to the hearing of a case at a court sitting without the authorisation of a judge, prosecutor or pre-trial investigation officer investigating this case shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

Article 248. Interpretation of Concepts

1. Close relatives shall be parents (adoptive parents), children (adopted children), brothers, sisters, grand parents and grand children.

2. Family members of the perpetrator shall be the parents (adoptive parents), children (adopted children), brothers, sisters and their spouses living together with him, also the spouse of the perpetrator or the person living with him in common law (partnership) and parents of the spouse.

3. Law enforcement institutions shall be the police, other bodies of pre-trial investigation and the prosecutor’s office, also entities of operational activities.

4. The property as provided for in this Chapter shall be considered to be of a high value where its value exceeds the amount of 250 MSLs.

CHAPTER XXXV

CRIMES AGAINST PUBLIC SECURITY

Article 249. Criminal Association

1. A person who participates in the activities of a criminal association

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

2. A person who participates in the activities of a criminal association armed with firearms, explosives or explosive materials

shall be punished by imprisonment for a term of six up to twenty years or by life imprisonment.

3. A person who organises the criminal associations provided for in paragraph 1 or 2 of this Article or is the leader thereof

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 250. Act of Terrorism

1. A person who places explosives in a place of people’s residence, work or gathering or in a public place with the intent to cause an explosion, causes an explosion or sets on fire

shall be punished by imprisonment for a term of up to ten years.

2. A person who carries out the actions provided for in paragraph 1 of this Article, where this results in impairment to the victim’s health or destruction of or damage to a vehicle or a structure or the equipment located in the structure,

shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

3. A person who causes an explosion, sets on fire or otherwise destroys or damages a building or an installation, where this poses a threat to the life or health of a large number of people, or who spreads radioactive, biological or harmful chemical substances, products or micro organisms

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

4. A person who carries out the actions provided for in paragraph 3 of this Article, where they are directed against a strategic object or cause serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

5. A person who forms a group of accomplices or an organised group for the carrying out of the actions provided for in this Article or participates in the activities thereof, also finances or provides material assistance or other support to such a group

shall be punished by imprisonment for a term of four up to ten years.

6. A person who forms a terrorist group whose purpose is, by carrying out of the actions provided for in this Article, to intimidate people or to unlawfully demand that the State, institutions thereof or international organisations carry out certain actions or refrain from them or participates in the activities thereof, also finances or provides material assistance or other support to such a group

shall be punished by imprisonment for a term of ten up to twenty years.

7. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 250(1). Incitement of Terrorism

1. A person who, by making public declarations orally, in writing or in the media, promotes or incites an act of terrorism or other crimes relating to terrorism or expresses contempt for victims of terrorism

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 251. Hijacking of an Aircraft, Ship or Fixed Platform on a Continental Shelf

1. A person who hijacks an aircraft, ship or fixed platform on a continental shelf

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who hijacks an aircraft, ship or fixed platform on a continental shelf by using physical violence or threatening the use of violence

shall be punished by imprisonment for a term of three up to eight years.

3. A person who hijacks an aircraft, ship or fixed platform on a continental shelf by using a firearm, explosive or another means posing a threat to the life or health of the crew or passengers of the aircraft or ship or the persons present on the fixed platform on a continental shelf

shall be punished by imprisonment for a term of five up to ten years.

4. A person who hijacks an aircraft, ship or fixed platform on a continental shelf, where this results in an accident, breakdown or causes other grave consequences,

shall be punished by imprisonment for a period of ten up to twenty years or by life imprisonment.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 252. Hostage Taking

1. A person who kidnaps or holds hostage a person and demands that an international organisation, the State or institution thereof carry out any action or refrain from actions, also a person who threatens the immediate killing or causing bodily harm to the person held hostage unless he is provided conditions to avoid detention,

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where he kidnaps or holds hostage two or more persons,

shall be punished by imprisonment for a term of three up to fifteen years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

CHAPTER XXXVI

CRIMES AND MISDEMEANOURS RELATING TO POSSESSION OF WEAPONS, AMMUNITION, EXPLOSIVES, EXPLOSIVE OR RADIOACTIVE MATERIALS OR MILITARY EQUIPMENT

Article 253. Unauthorised Possession of Firearms, Ammunition, Explosives or Explosive Materials

1. A person who, without an authorisation, acquires, stores, carries, transports or handles a firearm, ammunition, explosives or explosive materials

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who, without an authorisation, produces, acquires, stores, carries, transports or handles at least three firearms, the ammunition, explosives or explosive materials of a large explosive power or in a large quantity

shall be punished by imprisonment for a term of four up to eight years.

Article 253(1). Unauthorised Intermediation in the Transfer of Military Equipment

1. A person who, without an authorisation, acts as an intermediary in transferring military equipment to a state non-Member State of the European Union

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 254. Seizure of a Firearm, Ammunition, Explosives or Explosive Materials

1. A person who seizes a firearm, ammunition, explosives or explosive materials

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A person who, by using physical or mental violence, seizes a firearm, ammunition, explosives or explosive materials or, in any manner, seizes more than two firearms, the ammunition, explosives or explosive materials of a large explosive power or in a large quantity

shall be punished by imprisonment for a term of six up to ten years.

Article 255. Violation of the Regulations Governing the Storage of a Firearm, Ammunition, Explosives or Explosive Materials

1. A person who violates the regulations governing the storage of a lawfully held firearm, ammunition, explosives or explosive materials and thereby provides conditions for another person to make unlawful use thereof shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by arrest or by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities.

2. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 256. Unlawful Possession of Nuclear or Radioactive Materials or Other Sources of Ionising Radiation

1. A person who seizes or otherwise unlawfully acquires, produces, transports, stores, uses or disarranges the nuclear or radioactive materials or other sources of ionising radiation of any form and in any physical condition

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who commits the acts indicated in paragraph 1 of this Article, where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of two up to ten years.

3. The acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 256(1). Threat to Use or Otherwise Influence or Unlawfully Acquire Nuclear or Radioactive Materials or Other Sources of Ionising Radiation

1. A person who threatens to use or otherwise influence the nuclear or radioactive materials or other sources of ionising radiation of any form and in any physical condition so that they pose a threat to human life, health or the environment or threatens to seize or otherwise unlawfully acquire these sources

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 257. Violation of the Regulations Governing Lawful Possession of Nuclear or Radioactive Materials or Other Sources of Ionising Radiation

1. A person who violates the regulations governing the storage, use and transportation of the nuclear or radioactive materials or other sources of ionising radiation of any form and in any physical condition, where this could have caused serious consequences,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

3. The act provided for in this Article shall be considered as criminal also where it has been committed through negligence.

Article 257(1). Production of Installations for the Production of Explosive Materials, Explosives or Radioactive Materials or Development or Distribution of Production Technologies or Specifications Thereof

A person who unlawfully produces, stores, transports, transfers or handles machinery or other installations directly intended or adapted for the production of explosive materials, explosives or radioactive materials or unlawfully develops or distributes technologies or specifications of the production of explosive materials, explosives or radioactive materials

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 258. Unlawful Possession of a Non-Firearm

1. A person who unlawfully produces for the purpose of handling or handles a non-firearm or another device adapted for causing bodily harm to people

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who unlawfully acquires or carries a non-firearm or another device adapted for causing bodily harm to people shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by arrest.

CHAPTER XXXVII

CRIMES AND MISDEMEANOURS RELATING TO POSSESSION OF NARCOTIC OR PSYCHOTROPIC, TOXIC OR HIGHLY ACTIVE SUBSTANCES

Article 259. Unlawful Possession of Narcotic or Psychotropic Substances for the Purpose Other than Distribution

1. A person who unlawfully produces, processes, acquires, stores, transports or forwards narcotic or psychotropic substances for the purpose other than selling or otherwise distributing them

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who unlawfully produces, processes, acquires, stores, transports or forwards a small quantity of narcotic or psychotropic substances for the purpose other than selling or otherwise distributing them shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by a fine or by arrest.

3. A person who voluntarily applies to a health care establishment for medical aid or addresses a state institution in order to submit the narcotic or psychotropic substances which have been unlawfully produced, acquired, stored for the purpose other than distribution shall be released from criminal liability for the production, acquisition and storage of the consumed or submitted narcotic or psychotropic substances.

Article 260. Unlawful Possession of Narcotic or Psychotropic Substances for the Purpose of Distribution Thereof or Unlawful Possession of a Large Quantity of Narcotic or Psychotropic Substances

1. A person who unlawfully produces, processes, acquires, stores, transports or forwards narcotic or psychotropic substances for the purpose of selling or otherwise distributing them or sells or otherwise distributes narcotic or psychotropic substances

shall be punished by imprisonment for a term of two up to eight years.

2. A person who unlawfully produces, processes, acquires, stores, transports or forwards a large quantity of narcotic or psychotropic substances for the purpose of selling or otherwise distributing them or sells or otherwise distributes a large quantity of narcotic or psychotropic substances

shall be punished by imprisonment for a term of eight up to ten years.

3. A person who unlawfully produces, processes, acquires, stores, transports, forwards, sells or otherwise distributes a very large quantity of narcotic or psychotropic substances

shall be punished by imprisonment for a term of ten up to fifteen years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 261. Distribution of Narcotic or Psychotropic Substances among Minors

A person who distributes narcotic or psychotropic substances among minors

shall be punished by imprisonment for a term of three up to twelve years.

Article 262. Production of Installations for the Production of Narcotic or Psychotropic Substances or Development of Technologies or Specifications for the Production of Narcotic or Psychotropic Substances

A person who unlawfully produces, stores, transports or handles machinery or other installations for the production of narcotic or psychotropic substances or unlawfully develops or distributes technologies or specifications for the production of narcotic or psychotropic substances

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 263. Theft, Extortion or Other Unlawful Taking Possession of Narcotic or Psychotropic Substances

1. A person who steals, takes possession of by deceit (fraud) or misappropriates the narcotic or psychotropic substances entrusted to him or held at his disposal

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who extorts or seizes narcotic or psychotropic substances through the use of physical or mental violence

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

3. A person who, by carrying out the actions indicated in paragraph 1 or 2 of this Article, takes possession of a large quantity of narcotic or psychotropic substances or takes possession of narcotic or psychotropic substances by participating in an organised group

shall be punished by imprisonment for a term of five up to fifteen years.

Article 264. Inducing the Use of Narcotic or Psychotropic Substances

1. A person who assists a person in the acquisition of, forces, induces or otherwise habituates a person to the use of narcotic or psychotropic substances for purposes other than medical treatment

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who assists a minor in the acquisition of, forces, induces or otherwise habituates him to the use of narcotic or psychotropic substances for purposes other than medical treatment

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

Article 265. Illegal Cultivation of Poppies or Hemp

1. A person who, in violation of the established procedure, grows a large quantity of poppies, hemp or other plants listed as narcotic or psychotropic substances

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 266. Unlawful Possession of Category I Precursors of Narcotic or Psychotropic Substances

1. A person who unlawfully produces, acquires, stores, transports, forwards or sells or otherwise handles Category I precursors of narcotic or psychotropic substances

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 267. Unlawful Possession of Highly Active or Toxic Substances

1. A person who unlawfully produces, acquires, stores, transports, handles highly active or toxic substances

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who unlawfully produced, acquired, stored, transported or handles toxic chemical substances used as chemical weapons, chemical substances or precursors thereof for the production of chemical weapons or for other purposes prohibited by the Law on the Prohibition of Chemical Weapons

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 267(1). Creation or Unlawful Possession of Biological Weapons

1. A person who unlawfully creates, produces, acquires, stores, transports, sells or otherwise conveys biological weapons or the micro organisms or other biological substances or toxins used for production thereof

shall be punished by a fine or imprisonment for a term of up to seven years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 268. Violation of the Regulations Governing Lawful Possession of Psychotropic, Highly Active or Toxic Substances

1. A person who violates the regulations governing the production, storage, accounting, issuance, transportation or forwarding of narcotic, psychotropic, highly active or toxic substances, where this results in the seizure of these substances or their becoming an object of illegal trade otherwise,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

3. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

Article 269. Interpretation of Concepts

1. The narcotic and psychotropic substances indicated in this Chapter shall be the substances entered in the lists of narcotic and psychotropic substances approved by the Ministry of Health of the Republic of Lithuania.

2. The quantity of narcotic or psychotropic substances to be considered as small, large and very large shall be determined on the basis of the recommendations approved by the Ministry of Health of the Republic of Lithuania.

CHAPTER XXXVIII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST THE ENVIRONMENT AND HUMAN HEALTH

Article 270. Violation of the Regulations Governing Environmental Protection or the Use of Natural Resources

1. A person who violates the regulations governing environmental protection or the use of natural resources, where this poses a threat to the life or health of a large number of people or this could have caused major damage to the fauna, flora or other serious consequences to the environment,

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article, where this causes major damage to the fauna, flora or other serious consequences to the environment,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who violates the regulations governing environmental protection or the use of natural resources as stipulated by legal acts, where this caused minor damage to the fauna, flora or other negligible consequences to the environment, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

5. The acts provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

Article 270(1). Illicit Trade in the Substances Depleting the Ozone Layer

1. A person who unlawfully sells or otherwise handles the substances depleting the ozone layer

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 271. Destruction or Devastation of Protected Areas or Protected Natural Objects

1. A person who destroys or devastates a state park, strict reserve, reserve, the area of landscape or another natural area protected by the State or a natural object

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. The acts provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 272. Illegal Hunting or Fishing or Other Use of Wild Fauna Resources

1. A person who undertakes hunting or fishing during a prohibited period, in prohibited places or in a prohibited manner, by prohibited tools, means or otherwise unlawfully uses or destroys wild fauna resources and causes major damage to the fauna

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who unlawfully destroys, injures or takes from the natural environment the wild fauna of strictly protected species, acquires, stores, transports, handles or uses for commercial purposes the wild fauna of strictly protected species, parts thereof or the products made thereof, where this act does not cause major damage to the species conservation status of the wild fauna of strictly protected species and such act is associated with a small amount of the wild fauna of strictly protected species,

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A person who unlawfully destroys, injures, takes from the natural environment, catches or otherwise acquires, stores, processes, transports, handles or otherwise uses a large amount of the wild fauna of protected species, parts thereof or the products made thereof or causes by this act major damage to the species conservation status of the wild fauna of protected species or commits this act for commercial purposes

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

4. A person who unlawfully produces, acquires, stores, transports or handles electric or ultrasonic fishing devices shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

6. The acts provided for in paragraphs 1, 2 and 3 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

Article 273. Unauthorised Forest Logging or Destruction of Marshes

1. A person who, without an authorisation, cuts down or otherwise destroys an area of more than one hectare of own forest or drains a marsh

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 274. Unlawful Picking, Destruction, Handling or Other Possession of Protected Wild Flora, Fungi or Parts Thereof

1. A person who unlawfully destroys, injures, takes from the natural environment or otherwise picks or acquires, stores, processes, transports, handles or otherwise uses a large amount of the wild flora, fungi of protected species, parts thereof or the products made thereof or causes by this act major damage to the species conservation status of the wild flora or fungi of protected species or commits this act for commercial purposes

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who unlawfully destroys, injures, takes from the natural environment or otherwise picks the wild flora, fungi of strictly protected species, acquires, stores, transports, handles or uses for commercial purposes the wild flora, fungi of strictly protected species, parts thereof or the products made thereof, where this act does not cause major damage to the species conservation status of the wild flora or fungi of strictly protected species and such an act is associated with a small amount of the wild flora or fungi of strictly protected species, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

4. The acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

Article 275. Unauthorised Pharmaceutical Activities

1. A person who, without an authorisation, manufactures medicines or medicinal substances for the purpose of handling them, where the use thereof could have posed a threat to human health or life, also a person who handles these pharmaceutical products

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who, without an authorisation, manufactures medicines or medicinal substances for the purpose of handling them, also a person who handles these pharmaceutical products, where the use thereof results in a person’s death or a serious impairment to a person’s health

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

3. The acts provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

4. A person shall be held liable under paragraph 2 of this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 276. Production of or Trading in the Products Harmful to Human Health or Life

1. A person who produces, for the purpose of handling, food products of a substance evidently inappropriate for and harmful to human health or life or containing harmful additives, also a person who sells or otherwise handles such products

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who produced, for the purpose of handling, food products of a substance evidently inappropriate for and harmful to human health or life or containing harmful additives, also a person who sells or otherwise handles such products, where consumption thereof results in a person’s death or a serious impairment to a person’s health,

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

3. The act provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where it has been committed through negligence.

4. A person shall be held liable under paragraph 2 of this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 277. Violation of the Regulations Governing Control of Epidemics or Contagious Diseases

1. A person who violates requirements of the legal acts regulating health care or the regulations of control of contagious disease prevention, where this results in the spread of a disease or causes an epidemic,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who, having been informed by a medical establishment about his illness and warned of the protective measures which he must observe while communicating with people, exposes another person to the danger of becoming infected with a dangerous infectious disease shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

3. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

4. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article.

Article 2771. Interpretation of Concepts

The wild fauna, flora and fungi of strictly protected species shall be as follows:

1) the wild fauna, flora and fungi of protected species listed among the protected fauna, flora and fungi species as entered in the Red Data Book of Lithuania and attributed to the categories of 0(Ex), 1(E) and 2(V);

2) the wild fauna and flora of the species listed in Annexes A and B of Council Regulation (EC) No 338/97 of 9 December 1996 on the protection of species of wild fauna and flora by regulating trade therein;

3) the wild fauna and flora of the protected species listed in Annex IV of Council Directive 92/43/EEC of 21 May 1992 on the conservation of natural habitats and of wild fauna and flora;

4) the wild birds referred to in Annex I of Council Directive 79/409/EEC of 2 April 1979 on the conservation of wild birds and in Article 4(2) of this Directive.

CHAPTER XXXIX

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST TRAFFIC SAFETY

Article 278. Improper Maintenance or Repair of Vehicles or Roads, the Facilities Located Thereon

1. A person who inappropriately performs the maintenance or repairs of railway vehicles, water- or air-borne vehicles or roads, the alarm or communications facilities located on the roads, a gas pipeline, oil pipeline, power or communications lines, where this causes serious bodily harm to a person or incurs major property damage,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where this results in a person's death or causes serious bodily harm to persons or incurs massive property damage,

shall be punished by imprisonment for a term of three up to eight years.

3. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article, where this does not cause serious consequences, but there exists a real threat thereof, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest.

4. A person shall be held liable under paragraphs 1 and 2 of this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

5. The act provided for in paragraph 3 of this Article shall be criminal also where it has been committed through negligence.

Article 279. Violation of International Flight Regulations

A member of the crew of an aircraft or another facility designed for flying who violates the international flight regulations by flying into the Republic of Lithuania or flying out of the Republic of Lithuania

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 280. Damage to Vehicles or Roads, the Facilities Located Thereon

1. A person who dismantles or damages a vehicle or a road, a gas pipeline, oil pipeline, power or communications line, a facility, communications or alarm equipment located therein, where this poses a threat of serious consequences,

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who carries out the actions indicated in paragraph 1 of this Article, where this results in a person’s death or causes a serious bodily harm to a person or incurs major property damage,

shall be punished by imprisonment for a term of up to ten years.

3. The acts provided for in paragraph 1 of this Article shall be criminal also where they have been committed through negligence.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 281. Violation of the Regulations Governing Road Traffic Safety or Operation of Vehicles

1. A person who, while driving a road vehicle, violates the regulations governing road traffic safety or operation of vehicles, where this results in an accident causing a non-severe impairment to another person’s health,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who drives a road vehicle under the influence of alcohol, narcotic, psychotropic or other psychoactive substances and violates the regulations governing road traffic safety or operation of vehicles, where this results in an accident causing a non-severe impairment to another person’s health or the victim suffers major property damage,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

3. A person who, while driving a road vehicle, violates the regulations governing road traffic safety or operation of vehicles, where this results in an accident causing a severe impairment to another person’s health,

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

4. A person who commits the act indicated in paragraph 3 of this Article under the influence of alcohol, narcotic, psychotropic or other psychoactive substances

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

5. A person who, while driving a road vehicle, violates the regulations governing road traffic safety or operation of vehicles, where this results in an accident causing a person’s death,

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

6. A person who commits the act indicated in paragraph 5 of this Article under the influence of alcohol, narcotic, psychotropic or other psychoactive substances

shall be punished by imprisonment for a term of three up to ten years.

7. A person shall be held liable under paragraphs 1-6 of this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

8. It shall be considered that a person is under the influence of alcohol where his blood contains 0.4 promiles or more of alcohol.

9. The road vehicles indicated in this Article shall be automobiles of all types, tractors, other self-propelled vehicles, trolleybuses, motorbikes and other mechanical vehicles.

Article 282. Violation of the Regulations Governing Traffic Order or Safety

1. A person who, while not driving a vehicle, violates the regulations governing traffic order or safety, where this results in a person’s death or a severe impairment to a person’s health,

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

CHAPTER XL

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST PUBLIC ORDER

Article 283. Riots

1. A person who organises or provokes a group of people to engage in public violence, destruction of property or other grave violations of public order, also a person who, during the riots, uses violence, destroys property or otherwise gravely violates public order

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who, when carrying out the actions provided for in paragraph 1 of this article, uses a firearm or explosives or resists a police officer or another person performing the functions of public administration

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

Article 284. Violation of Public Order

1. A person who, by defiant conduct, threats, taunting or acts of vandalism, demonstrates disrespect to the surrounding people or the environment in a public place and thereby disrupts public peace or order

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two year.

2. A person who disturbs public peace or order through the use of taboo words or by indecent conduct in a public place shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

Article 285. False Report about a Danger Threatening the Community or Occurred Disaster

1. A person who falsely reports or spreads the news about a danger threatening the community or a major disaster, where this causes public confusion or incurs major property damage,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who falsely reports or spreads the news about a danger threatening the community or a major disaster, where this results in the call-out of special services,

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

CHAPTER XLI

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST THE ACTIVITIES OF A CIVIL SERVANT OR A PERSON PERFORMING THE FUNCTIONS OF PUBLIC ADMINISTRATION

Article 286. Resistance against a Civil Servant or a Person Performing the Functions of Public Administration

A person who, through the use of physical violence or threatening the immediate use thereof, resists a civil servant or another person performing the functions of public administration

shall be punished by community service or by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 287. Threatening a Civil Servant or a Person Performing the Functions of Public Administration

1. A person who, by using mental coercion, demands that a civil servant or a person performing the functions of public administration carry out actions or refrain therefrom for the benefit of the offender or other persons

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article through the use of physical violence

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

Article 288. Interference with the Activities of a Civil Servant or a Person Performing the Functions of Public Administration

A civil servant, public figure, representative of a political or public organisation who, by taking advantage of his influence, interferes with the activities of a civil servant or a person performing the functions of public administration seeking to force him to refrain from lawful actions or carry out unlawful actions for own benefit or for the benefit of other persons

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 289. Adoption of the Name of a Civil Servant or a Person Performing the Functions of Public Administration

A person who, upon adopting the name of a civil servant or a person performing the functions of public administration, carries out unlawful actions

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 290. Insulting a Civil Servant or a Person Performing the Functions of Public Administration

A person who insults a civil servant or a person performing the functions of public administration in exercising his duties

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

CHAPTER XLII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST GOVERNMENT ORDER

Article 291. Illegal Crossing of the State Border

1. A person who illegally crosses the state border of the Republic of Lithuania

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. An alien who unlawfully enters the Republic of Lithuania seeking to exercise the right of asylum shall be released from criminal liability under paragraph 1 of this Article.

3. An alien who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article with the intent of illegally crossing into a third state from the Republic of Lithuania shall be released from criminal liability according to paragraph 1 of this Article where he is, in accordance with the established procedure, subject to deportation back to the state from the territory whereof he illegally crosses the state border of the Republic of Lithuania or to the state whose citizen he is.

Article 292. Unlawful Transportation of Persons across the State Border

1. A person who unlawfully transports across the state border of the Republic of Lithuania an alien not having a permanent place of residence in the Republic of Lithuania or transports or conceals in the territory of the Republic of Lithuania such an alien who has illegally crossed the state border of the Republic of Lithuania

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A person who commits the acts provided for in paragraph 1 of this Article for mercenary reasons or where this poses a threat to human life,

shall be punished by imprisonment for a term of up to eight years.

A person who organises the acts provided for in paragraph 1 of this Article

shall be punished by imprisonment for a term of four up to ten years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 293. Organisation of Travels of Citizens of the Republic of Lithuania Abroad for the Purpose of Staying There Illegally or Abandoning Them without Assistance

1. A person who organises the travels of citizens or permanent residents of the Republic of Lithuania abroad for the purposes of applying for asylum or undertaking illegal employment or staying abroad illegally for other reasons or by making a false promise of a legal status abroad

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to seven years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 294. Self-Willed Conduct

1. A person who, by disregarding the procedure established by the law, wilfully exercises an existing or alleged right of his own or another person which is disputed or recognised, though not exercised yet, and incurs major damage to the person’s rights or legitimate interests

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who acts wilfully by using physical or mental coercion against the victim or a person close thereto

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

3. A person shall be held liable for an act provided for in paragraph 1 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

Article 295. Unlawful Installation of Special Equipment or Use Thereof for the Collection of Information

A person who unlawfully installs or uses special equipment for the purpose of spying on a person, collecting information about a state or municipal institution, agency or an employee thereof, a political party, public organisation or a member thereof, another legal or natural person

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

Article 296. Seizure or Other Unlawful Acquisition of an Official Secret

A person who seizes, purchases or otherwise unlawfully acquires a material item whose content or information thereon constitutes an official secret or transfers the item or information thus acquired to a third party, in the absence of characteristics of espionage or provision of assistance to a foreign state,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 297. Disclosure of an Official Secret

1. A person who discloses the information constituting an official secret which was entrusted to him or which he accessed through his service or work, in the absence of characteristics of espionage or assistance to a foreign state in carrying out activities hostile to the Republic of Lithuania, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type of activities or by a fine or by restriction of liberty.

2. The act provided for in this Article shall be considered as criminal also where it has been committed through negligence.

Article 298. Unlawful Change of a Land Boundary Marking

A person who unlawfully removes, transfers, remakes or erects a land boundary marking or a geodesic, geological or geophysical mark shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

Article 299. Failure to Render Assistance to Ships in the Event of a Collision at Sea

A ship's captain who fails to render assistance to ships colliding at sea, where assistance could have been rendered without exposing the ship, the crew and passengers to a serious danger,

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

CHAPTER XLIII

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST GOVERNMENT ORDER RELATING TO FORGERY OF DOCUMENTS OR MEASURING DEVICES

Article 300. Forgery of a Document or Possession of a Forged Document

1. A person who produces a false document, forges a genuine document or stores, transports, forwards, uses or handles a document known to be false or a genuine document known to be forged

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who produces a false identity card, passport, driving licence or state social insurance certificate or forges a genuine identity card, passport, driving licence or state social insurance certificate or stores, transports, forwards, uses or handles an identity card, passport, driving licence or state social insurance certificate known to be false or a genuine identity card, passport, driving licence or state social insurance certificate known to be forged

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

3. A person who commits the acts provided for in paragraph 1 or 2 of this Article, where this incurs major damage, or produces a large quantity of false identity cards, passports, driving licences or state social insurance certificates or forges a large quantity of genuine identity cards, passports, driving licences or state social insurance certificates or stores, transports, forwards, uses or handles a large quantity of identity cards, passports, driving licences or state social insurance certificates known to be false or genuine identity cards, passports, driving licences or state social insurance certificates known to be forged

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 301. Forgery of a Seal, Stamp or Form

1. A person who forges a genuine seal, stamp or form or produces a false seal, stamp or special accounting document form of a natural or legal person or uses a seal, stamp or form known to be forged or handles it

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who carries out the actions provided in paragraph 1 of this Article in the form of a business or where these actions interfere with the activities of a natural or legal person or incur major damage to the State or the natural or legal person or who forges or stores a large quantity of counterfeit or forged seals, stamps or special account document forms

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 302. Seizure of a Seal, Stamp or Document or Use of the Seized Seal, Stamp or Document

1. A person who seizes or, without having a legal ground therefor, acquires, stores, transports, forwards, uses or handles a seal, stamp, document or special accounting document form

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to six years.

2. A person who commits the acts provided for in paragraph 1 of this Article in the form of a business or seizes or, without having a legal ground therefor, acquires, stores, transports, forwards, uses or handles a large quantity of seals, stamps or special account document forms of a natural or legal person or where this incurs major damage to the State or the natural or legal person

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 302(1). Production, Storage, Transportation, Forwarding or Handling of Equipment for the Forgery of Seals, Stamps, Documents or Special Accounting Document Forms

1. A person who produces, stores, transports, forwards or handles the equipment, software or other means directly intended or adapted for the production of counterfeit seals, stamps, documents or special accounting document forms or for the forgery of genuine seals, stamps, documents or special accounting document forms

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person who commits the acts provided for in paragraph 1 of this Article in the form of a business or where this incurs major damage to the State or a natural or legal person,

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 303. Destruction or Concealment of a Seal, Stamp or Document

1. A person who destroys or conceals a seal, stamp, document or special accounting document form of a natural or legal person, where this incurs major damage,

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 304. Provision of False Information for the Purpose of Acquisition of a Document

1. A person who, for the purpose of obtaining a document or an authentication certificate of a forged document, supplies an establishment or an employee thereof with false information shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by arrest.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 305. Release and Use of Measuring Devices without Undergoing State Metrological Control or Alteration of Parameters Thereof

1. A person who releases or uses a measuring device subject to state metrological control without an examination, calibration mark or other recording of the results of control or who alters the parameters of the measuring device after it undergoes state metrological control

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 306. Seizure, Forgery or Handling of the Stamp of a Lithuanian State Control Mark or of a Control Mark Provided for in a Treaty to which the Republic of Lithuania is Party or Belonging to a Foreign State or the Use of a Counterfeit Stamp

1. A person who seizes, unlawfully alters, produces, uses or handles the stamp of a Lithuanian state control mark or of a control mark provided for in a treaty to which the Republic of Lithuania is party or belonging to a foreign state

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

Article 306(1). Forgery, Unlawful Destruction or Alteration of a Number Plate of a Vehicle

1. A person who forges, unlawfully destroys or alters the number plate of a vehicle

shall be punished by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for an act provided for in this Article.

CHAPTER XLIV

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST MORALITY

Article 307. Gaining Profit from Another Person’s Prostitution

1. A person who gained profit from another person’s prostitution or from procuration for prostitution

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to four years.

2. A person who organises or is in charge of prostitution or transports a person with his consent for prostitution to the Republic of Lithuania or from the Republic of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a term of up to six years.

3. A person who gains profit from the prostitution of a minor or organises or is in charge of the prostitution of the minor or transports the minor with his consent for prostitution to the Republic of Lithuania or from the Republic of Lithuania

shall be punished by imprisonment for a term of two up to eight years.

4. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 308. Involvement in Prostitution

1. A person who involves a person in prostitution

shall be punished by a fine or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who involves in prostitution a person dependent on him financially, subordinate in office or otherwise or involves a person in prostitution by using physical or mental coercion or by deceit or who, in any manner, involves in prostitution a minor

shall be punished by imprisonment for a term of two up to seven years.

3. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 308(1). Prohibited Biomedical Research Involving a Human Being or Human Embryo

1. A person who conducted prohibited biomedical research involving a human being or human embryo

shall be punished by deprivation of the right to be employed in a certain position or to engage in a certain type activities or by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in this Article.

Article 309. Possession of Pornographic Material

1. A person who, for the purpose of distribution, produces or acquires pornographic material or distributes such material

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who produces, acquires, stores, demonstrates, advertises or distributes pornographic material displaying a child or presenting a person as a child

shall be punished by a fine or by imprisonment for a term of up to two years.

3. A person who, for the purpose of distribution, produces or acquires or distributes a large quantity of pornographic material displaying a young child

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

4. A person who demonstrates or advertises pornographic material shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

5. A legal entity shall also be held liable for the acts provided for in paragraphs 1, 2 and 3 of this Article.

Article 310. Cruel Treatment of Animals

A person who treats an animal with cruelty, where this results in the death or mutilation of the animal, or who tortures an animal

shall be punished by community service or by a fine or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

CHAPTER XLV

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST THE MEMORY OF THE DECEASED

Article 311. Desecration of the Remains of the Deceased

1. A person who unlawfully takes the remains of the deceased or a part thereof or ridicules the remains of the deceased or desecrates them

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who unlawfully reopens a grave and desecrates the remains of the deceased or ridicules them or takes the articles present there

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 312. Desecration of a Grave or Another Place of Public Respect

1. A person who destroys or otherwise desecrates a grave or destroys a monument or desecrates another place of public respect

shall be punished by community service or by restriction of liberty or by arrest or by imprisonment for a term of up to one year.

2. A person who carries out acts of vandalism in a cemetery or another place of public respect or desecrates a grave or another place of public respect for rasist, nationalist or religious reasons

shall be punished by community service or by a fine or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 313. Contempt for the Memory of the Deceased

1. A person who, with the intent of expressing contempt for the deceased or the persons close to him, disturbs the peace of a funeral shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

2. A person who publicly makes false statements about the deceased, which could arouse contempt for or undermine respect to the memory of the deceased, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by community service or by a fine or by restriction of liberty or by arrest.

3. A person shall be held liable for the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article only subject to a complaint filed by the victim or a statement by his authorised representative or at the prosecutor’s request.

CHAPTER XLVI

CRIMES AND MISDEMEANOURS AGAINST NATIONAL DEFENCE SERVICE

Article 314. Evasion of a Draft into Mandatory Military Service

1. A draftee who evades a regular draft into mandatory military service by impairing his health, simulating an illness, forging documents or using other means of deception

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

2. A draftee who evades a draft into mandatory military service, in the absence of the characteristics indicated in paragraph 1 of this Article, shall be considered to have committed a misdemeanour and

shall be punished by a fine or by arrest.

Article 315. Evasion of a Draft into Military Service During Martial Law

A draftee or an active reserve serviceman who evades a draft into military service during martial law

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 316. Evasion of Fulfilling of Military Service

1. A serviceman who evades fulfilling of active military service by impairing his health or by simulating an illness, forging documents or using other means of deception

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article during martial law or while performing a military assignment or where this act causes serious consequences

shall be punished by imprisonment for a term of four up to eight years.

Article 317. Failure to Execute an Order

1. A serviceman who fails to execute a commander’s order or who refuses to execute it or who otherwise fails to comply with the commander’s order

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A person who commits the act provided for in paragraph 1 of this Article during martial law or while performing a military assignment or where this act causes serious consequences

shall be punished by imprisonment for a term of two up to six years.

3. A serviceman who fails to execute a clearly unlawful order of a commander shall not be held criminally liable.

Article 318. Threats or Violence Against a Commander

1. A serviceman who threatens a commander with violence by reason of his military duties

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A serviceman who uses physical violence against a commander by reason of his military duties

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years.

3. A serviceman who commits the act provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article during martial law or while performing a military assignment or where this act causes serious consequences

shall be punished by imprisonment for a term of three up to eight years.

Article 319. Violent Actions against a Subordinate

1. A commander who, in performing military duties, uses physical violence against a subordinate serviceman

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A commander who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article, where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of three up to eight years.

Article 320. Terrorisation of a Serviceman

1. A serviceman who unlawfully demands that another serviceman behave according to his instruction or who humiliates another serviceman by using mental coercion

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A serviceman who humiliates or terrorises another serviceman by using physical violence or a weapon

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

3. A serviceman who commits the act indicated in paragraphs 1 and 2 of this Article, where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of four up to eight years.

Article 321. Unlawful Order and Execution Thereof

A serviceman who issues a clearly unlawful order or forces another serviceman to execute such an order, also a serviceman who executes a clearly unlawful order, where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of two up to eight years.

Article 322. Absence without Leave

1. A serviceman who wilfully leaves his unit or place of service or fails to timely arrive at his unit or place of service without valid reasons, where the absence lasts for a period exceeding three days, but not exceeding ten days,

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

2. A serviceman who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article during martial law or while performing a military assignment

shall be punished by imprisonment for a term of two up to eight years.

Article 323. Desertion

1. A serviceman who leaves his unit or place of service for a period exceeding ten days or who fails to arrive at his unit or place of service for this period or, irrespective of the duration of the absence, acts in such a manner with the intent of avoiding military service,

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

2. A serviceman who commits the act indicated in paragraph 1 of this Article during martial law or while performing a military assignment

shall be punished by imprisonment for a term of four up to eight years.

Article 324. Loss of National Defence Property

A serviceman who, through negligence, loses a weapon, ammunition, explosives, explosive materials, a vehicle or another military equipment entrusted to him for the purposes of service

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to three years.

Article 325. Violation of Guard Duty Rules

A person who violates requirements of the legal acts regulating guard duty during martial law or while performing a military assignment, where this act causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 326. Violation of State Border Guard Duty Rules

1. A serviceman who violates rules of the guard duty of the Republic of Lithuania state border while performing this duty during martial law, where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

2. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

Article 327. Violation of Duty Rules

1. A serviceman who violated requirements of the legal acts regulating duty at a unit (with the exception of guard duty), where this causes serious consequences,

shall be punished by imprisonment for a term of up to three years.

2. A person shall be held liable under this Article only where the acts provided for have been committed through negligence.

Article 328. Abandoning a Sinking Warship

The captain of a warship who abandons it when it is sinking and fails to perform all of his duties

shall be punished by imprisonment for a term of up to five years.

Article 329. Loss or Dishonouring the Flag of a Military Unit

A serviceman who loses or dishonours the flag of a unit

shall be punished by arrest or by imprisonment for a term of up to two years.

Article 330. Interpretation of Concepts

1. A serviceman shall be a citizen of the Republic of Lithuania fulfilling mandatory (either initial or active reserve), professional, or volunteer military service.

2. A draftee shall mean a military conscript who has not fulfilled initial mandatory or alternative service by the specified age in accordance with the procedure and in a manner established by Law on Military Conscription and has not been released from it.

Annex to

the Criminal Code of the Republic of Lithuania

EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THIS LAW

1. Council Regulation (EC) No 338/97 of 9 December 1996 on the protection of species of wild fauna and flora by regulating trade therein (OJ 2004 Special edition, Chapter 15, Volume 03, p. 136).

2. Council framework Decision 2000/383/JHA of 29 May 2000 on increasing protection by criminal penalties and other sanctions against counterfeiting in connection with the introduction of the euro (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 01, p. 187).

3. Council Framework Decision 2001/888/JHA of 6 December 2001 amending Framework Decision 2000/383/JHA on increasing protection by criminal penalties and other sanctions against counterfeiting in connection with the introduction of the euro (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 04, p. 182).

4. Council Framework Decision 2001/413/JHA of 28 May 2001 combating fraud and counterfeiting of non-cash means of payment (OJ 2004 Special edition, Chapter 15, Volume 06, p. 123).

5. Council Framework Decision 2001/500/JHA of 26 June 2001 on money laundering, the identification, tracing, freezing, seizing and confiscation of instrumentalities and the proceeds of crime (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 04, p. 158).

6. Council Framework Decision 2002/475/JHA of 13 June 2002 on combating terrorism (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 18).

7. Council Framework Decision 2002/584/JHA of 13 June 2002 on the European arrest warrant and the surrender procedures between Member States (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 34).

8. Council Framework Decision 2002/629/JHA of 19 July 2002 on combating trafficking in human beings (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 52).

9. Council Directive 2002/90/EC of 28 November 2002 defining the facilitation of unauthorised entry, transit and residence (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 64).

10. Council framework Decision 2002/946/JHA of 28 November 2002 on the strengthening of the penal framework to prevent the facilitation of unauthorised entry, transit and residence (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 61).

11. Council Framework Decision 2003/568/JHA of 22 July 2003 on combating corruption in the private sector(OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 06, p. 182).

12. Council framework Decision 2004/68/JHA of 22 December 2003 on combating the sexual exploitation of children and child pornography (OJ 2004 Special edition, Chapter 19, Volume 07, p. 10).

13. Directive 2004/23/EC of the European Parliament and of the Council of 31 March 2004 on setting standards of quality and safety for the donation, procurement, testing, processing, preservation, storage and distribution of human tissues and cells (OJ 2004 Special edition, Chapter 15, Volume 08, p. 291).

14. Council Framework Decision 2004/757/JHA of 25 October 2004 laying down minimum provisions on the constituent elements of criminal acts and penalties in the field of illicit drug trafficking (OJ 2004 L 335, p. 8).

15. Council Framework Decision 2005/212/JHA of 24 February 2005 on Confiscation of Crime-Related Proceeds, Instrumentalities and Property (OJ 2005 L 68, p. 49).

16. Council Framework Decision 2005/222/JHA of 24 February 2005 on attacks against information systems (OJ 2005 L 69, p. 67).

17. Council Framework Decision 2005/667/JHA of 12 July 2005 to strengthen the criminal-law framework for the enforcement of the law against ship-source pollution (OJ 2005 L 255, p. 164).

18. Directive 2005/35/EC of the European Parliament and of the Council of 7 September 2005 on ship-source pollution and on the introduction of penalties for infringements (OJ 2005 L 255, p. 11).

19. Directive 2008/99/EC of the European Parliament and of the Council of 19 November 2008 on the protection of the environment through criminal law (OJ 2008 L 238, p. 28).

 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350)

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 89-2741 Neoficialus Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimas Šiuo įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu.

2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1168, 2002-10-31, Žin., 2002, Nr. 112-4973 (2002-11-22)

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įgyvendinimo tvarka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įgyvendinimo tvarka nustatoma atskiru

įstatymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTAS 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

BENDROJI DALIS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas,

kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas

uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse

numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas,

kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30)

2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta

baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs

nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.

6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS

3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu

galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

2. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

2

Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (1131 straipsnis).

4. Skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Išplėstinis turto konfiskavimas skiriamas tik tuo atveju, jeigu jis numatytas šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

4 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais

1. Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą.

2. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta.

3. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

4. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir šiuo kodeksu. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą.

6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei

Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.

7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus

Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu:

1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis);

3

3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą (213

straipsnis); 5) nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) teroro aktą (250 straipsnis); 7) orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimą (251

straipsnis); 8) žmogaus pagrobimą įkaitu (252 straipsnis); 9) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 256(1) ir 257 straipsniai); 10) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis,

nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai); 11) nusikaltimus aplinkai (270, 270(1), 271, 272, 274 straipsniai).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus 1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose,

atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

2. Asmuo, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis:

1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.

9 straipsnis. Ekstradicija 1. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar

kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

2. Užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu: 1) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; 2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje; 3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą; 4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė; 6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas; 7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka; 8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. 4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už

nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos

4

baudžiamąjį įstatymą nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus šio kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

9(1) straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį 1. Remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos

arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.

2. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu:

1) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;

2) asmuo pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, atlikimo;

3) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma pagal nuteisusios valstybės įstatymus;

4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;

5) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o Europos arešto orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;

6) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

7) Europos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję šio kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;

8) nusikalstama veika padaryta ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.

4. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teisingumo interesus, gali būti neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu:

1) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžiamasis procesas;

2) dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas;

3) Europos arešto orderis yra išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuvos Respublika perima šios bausmės vykdymą;

4) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

5

5) Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia.

5. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, o ši bausmė buvo paskirta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas tik tuo atveju, kai Europos arešto orderį išdavusi valstybė užtikrina, kad šio asmens prašymu byla bus išnagrinėta (peržiūrėta) ir nuosprendis priimtas jam dalyvaujant.

6. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.

7. Jeigu Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio Europos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30)

III SKYRIUS NUSIKALTIMAS IR BAUDŽIAMASIS NUSIŽENGIMAS

10 straipsnis. Nusikalstamų veikų rūšys Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.

11 straipsnis. Nusikaltimas 1. Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas),

už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. 2. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius,

apysunkius, sunkius ir labai sunkius. 3. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme

numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. 4. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme

numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

5. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

6. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

12 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar

neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo

padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų.

2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę,

6

prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).

3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14)

14 straipsnis. Kaltės formos Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią

veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

15 straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar

netiesiogine tyčia. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo

veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį

darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl

nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo

pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

4. Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.

17 straipsnis. Nepakaltinamumas 1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl

psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. 2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą

pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas 1. Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą

veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.

2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

7

3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso

specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju,

jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio

asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.

5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS

21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą 1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas,

veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

22 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką 1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais

tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

8

3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

23 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką 1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai

asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. 2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį

kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

3. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos.

4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys 1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių

pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. 6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus,

nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas

susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau

asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau

asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. Straipsnio pakeitimai:

9

Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė 1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė

jų tyčia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti,

organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.

3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės.

4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai.

27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą,

jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:

1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;

2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai

sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į

kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato.

5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

V SKYRIUS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS

28 straipsnis. Būtinoji gintis 1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar

galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų,

padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

10

29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas,

neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės.

30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas 1. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines

pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas,

jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas

pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.

32 straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką

imituojančio elgesio modelį. 2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar

organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.

3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.

33 straipsnis. Įsakymo vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas

teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą

įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal

baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis.

34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo

įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui.

2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.

11

35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas 1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą

neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams.

2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo.

3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.

VI SKYRIUS ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

36 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą

Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

37 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba

susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos

atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-677, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 20-927 (2010-02-18)

12

39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę

lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

39(1) straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas

1. Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji

buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų

ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo

verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 5. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti

teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

6. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

13

8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

VII SKYRIUS BAUSMĖ

41 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis 1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. 2. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

42 straipsnis. Bausmių rūšys 1. Padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešųjų teisių atėmimas; 2) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 3) viešieji darbai; 4) bauda; 5) laisvės apribojimas; 6) areštas; 7) terminuotas laisvės atėmimas; 8) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2. Padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešųjų teisių atėmimas; 2) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 3) viešieji darbai; 4) bauda; 5) laisvės apribojimas; 6) areštas. 3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti

skiriama tik viena bausmė. 4. Šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės. 5. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiau negu dvi skirtingų rūšių

bausmės, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, iš paskirtų bausmių palieka dvi bausmes: vieną iš jų – griežčiausią, o kitą parenka savo nuožiūra.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7. Bausmių rūšis juridiniams asmenims ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus nustato šio kodekso 43 ir 90 straipsniai. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27)

43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims 1. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas.

14

2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.

3. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. 4. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių

sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.

44 straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas 1. Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar

savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.

2. Viešųjų teisių atėmimas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Šią bausmę teismas skiria tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatyta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė ir nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.

3. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimo bausmę, nurodo, kokia teisė atimama. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

45 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas 1. Teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą šio

kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Jeigu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu, ji taikoma visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

46 straipsnis. Viešieji darbai 1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. 2. Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas

skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

6. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

7. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

15

8. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. XI-742, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2292 (2010-04-27)

47 straipsnis. Bauda 1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais

atvejais. 2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra

vieno MGL dydžio. 3. Nustatoma bauda: 1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio; 2) už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio; 3) už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio; 4) už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio; 5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio. 4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 50000 MGL dydžio bauda. 5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį

nustato teismas, skirdamas bausmę. 6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio

kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1350, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2374 (2011-04-28)

48 straipsnis. Laisvės apribojimas 1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais

atvejais. 2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. 4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar

kelis draudimus bei įpareigojimus. 5. Teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus

daiktus. 6. Teismas gali įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti

savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai

nuteistasis sutinka;

16

5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.

9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

49 straipsnis. Areštas 1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas

skaičiuojamas paromis. 3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už

baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. 4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato

teismas, skirdamas bausmę. 5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį

poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

50 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas 1. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais

atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki

dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

51 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos 1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje

dalyje numatytais atvejais. 2. Jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos

galvos bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai.

3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

17

52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas 1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam

asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. 2. Juridinio asmens veikla gali būti apribota nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės

terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį per

teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

VIII SKYRIUS BAUSMĖS SKYRIMAS

54 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai 1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio

atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų

teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

56 straipsnis. Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą 1. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo

bausmę. 2. Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio

sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.

57 straipsnis. Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką

1. Bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

2. Už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.

58 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

18

1. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

2. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

59 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės 1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais

išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai

gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; 4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko

padėties; 5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina

baudžiamosios atsakomybės; 6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens

elgesys; 7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu; 8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo

reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;

9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą;

10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;

11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. 2. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio

1 dalyje nenurodytas aplinkybes. 3. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę,

kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko

dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;

2) veiką padarė organizuota grupė; 3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; 4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo; 5) veika padaryta mažamečiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo

bejėgiškos būklės, be jo prašymo; 7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų

psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias

medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių; 12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam

asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

19

2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

61 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių

1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5. Ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.

6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma tyčinio nužudymo, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

62 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas 1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali

paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką,

arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo

reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

3. Kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką

numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnio 2 dalyje, arba

20

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

4. Teismas taip pat gali pagal šio straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:

1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba 2) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba 3) veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

63 straipsnis. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas 1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną

nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos

skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės

atėmimas iki gyvos galvos. 6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik

visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

7. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,  šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

8. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

10. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

64 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika

1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

21

2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

4. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,  šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

5. Jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

65 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės 1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis

pagal šias taisykles: 1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama: a) vienai arešto parai (1:1); b) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2); 2) viena arešto para prilyginama: a) dviejų MGL dydžio baudai (1:2); b) šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6); c) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2); 3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama: a) trims viešųjų darbų valandoms (1:3); b) vieno MGL dydžio baudai (1:1); 4) vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. 2. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais

atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

66 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę 1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas

(suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. 2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65

straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

IX SKYRIUS BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMAS

67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI

skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) turto konfiskavimas. 6) draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens;

22

7) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 8) išplėstinis turto konfiskavimas. 3. Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie

nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.

5. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)

68 straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise 1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro

ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

69 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas 1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. 2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš

draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. 3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

70 straipsnis. Nemokami darbai 1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir

rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.

2. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų

asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo

turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar

rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

23

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo

narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)

721 straipsnis. Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens 1. Teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, jei tai būtina siekiant

apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. 2. Paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, iki teismo nustatyto termino

pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

3. Jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, teismas įpareigoja kaltininką gyventi skyrium iki teismo nustatyto termino pabaigos arba kol įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas teisės gyventi toje gyvenamojoje patalpoje suteikimo nukentėjusiam asmeniui arba kaltininkui klausimas. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27)

722 straipsnis. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius

nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27)

*723 straipsnis. Išplėstinis turto konfiskavimas 1. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos

kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

2. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš

kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba

per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

24

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams; 3) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba

dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

4) asmuo, kuriam perleistas turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis.

4. Šiame straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas kaltininko ar trečiųjų asmenų turtui ar jo daliai, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti išieškoma.

5. Kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas išplėstinį turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto ar jo dalies vertę pinigais.

*Pastaba. 723 straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po šio įstatymo (Nr. XI-1199) įsigaliojimo. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)

73 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas 1. Teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus nuostatų. 2. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

74 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės 1. Bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose

numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone.

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

X SKYRIUS BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS

75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius

nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

25

1) atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 3) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 4) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai

nuteistasis sutinka; 7) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš

gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. 3. Skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, teismas nustato laiką, per

kurį nuteistasis privalo juos įvykdyti. 4. Jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) įvykdė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, nepadarė

šios dalies 3 punkte numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

76 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos 1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo

nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.

3. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.

77 straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme

26

1. Asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda), jeigu šis asmuo:

1) atliko: a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimą arba b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba c) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba

jeigu asmuo yra recidyvistas, arba d) ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį

tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu;

2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti;

3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.

2. Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelis šio kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtus įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.

3. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas:

1) pavojingam recidyvistui; 2) laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui; 3) asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos

bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą. 4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdė

teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė šio straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas atlikęs bausmę.

5. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.

6. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

78 straipsnis. Amnestija 1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės

atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. 2. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas.

79 straipsnis. Malonė 1. Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos

Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. 2. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas.

27

XI SKYRIUS NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

80 straipsnis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio

kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo

šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą

nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

81 straipsnis. Skyriaus nuostatų taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo

metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. 2. Šio kodekso 9094 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

82 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams 1. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo

baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės: 1) įspėjimas; 2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; 3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; 4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais,

ugdyti ir prižiūrėti; 5) elgesio apribojimas; 6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. 2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas

auklėjamojo poveikio priemones. 3. (neteko galios).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

83 straipsnis. Įspėjimas 1. Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio

priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. 2. Teismas, skirdamas nepilnamečiui šią auklėjamojo poveikio priemonę, raštu išaiškina

galimas teisines pasekmes, jeigu jis padarytų naujų nusikalstamų veikų.

84 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas 1. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai

nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.

2. Turtinė žala turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą.

85 straipsnis. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai

28

1. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. 3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią

auklėjimo įstaigą.

86 straipsnis. Atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti

1. Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai: 1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei prižiūrėti nepilnametį, patys nedaro neigiamos

įtakos nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;

2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, ir pasižada jų klausyti bei tinkamai elgtis.

3. Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

87 straipsnis. Elgesio apribojimas 1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios

poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. 2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti: 1) būti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos

kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio

ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti: 1) žaisti azartinius žaidimus; 2) užsiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti

su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos; 5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 4. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų

vykdymą. 5. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška

poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

88 straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą 1. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų,

bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. 2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į

nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.

3. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.

29

89 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės 1. Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo

ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

2. Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

90 straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams 1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas. 2. Nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų. 3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui.

Nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. 4. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto. 5. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

91 straipsnis. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai 1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo

pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. 2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje

išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. 3. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas

manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus

arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

3. Jeigu nuteistas nepilnametis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) vykdė teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, nepadarė šios dalies 3 punkte

numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

30

2) vykdo teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

93 straipsnis. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės 1. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų

ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba

pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti,

kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje

numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

94 straipsnis. Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme

1. Asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, kurios padarymo metu jam nebuvo suėję aštuoniolika metų, arba asmenį, kuriam remiantis šio kodekso 81 straipsnio 2 dalimi buvo taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba šią bausmę pakeisti švelnesne bausme (išskyrus baudą), jeigu:

1) asmuo atliko: a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimą arba b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) asmuo visiškai atlygino ar pašalino arba iš dalies atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per

neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą; 3) asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo,

kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.

2. Teismas, lygtinai atleisdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelis šio kodekso 87 straipsnyje numatytus įpareigojimus ar draudimus. Kartu teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo įvykdyti nurodytus įpareigojimus ir laikytis nurodytų draudimų. Šis terminas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.

31

3. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeidė nustatytų draudimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas atlikęs bausmę.

4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidžia paskirtus draudimus, teismas asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu jį įspėja, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas asmuo toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja paskirtus draudimus, teismas to asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.

5. Jeigu asmuo, kuris lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje nustatytas taisykles.

XII SKYRIUS BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SENATIS

95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis

nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus

gyvybės atėmimu; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio

tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio

priėmimo dienos. 3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų

nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai.

4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl

kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta

ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio

tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus;

4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje.

32

7. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

8. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis); 3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis); 4) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam

nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis); 6) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose

(105 straipsnis); 7) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis); 8) agresijai (110 straipsnis); 9) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis); 10) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis); 11) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 39 Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis 1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu: 1) jis nebuvo įvykdytas: a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės

atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar

paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos

bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. 2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. 3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga

sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

XIII SKYRIUS TEISTUMAS

97 straipsnis. Teistumas

33

1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas

bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės

atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. 4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus

nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę.

5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.

7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

XIV SKYRIUS PRIVERČIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONĖS

98 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės 1. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat

asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos

priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos

sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos

priežiūros įstaigose. 2. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo

ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

3. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

34

4. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

5. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

6. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

7. Jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas. Straipsnio pakeitimas: Nr. X-970, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5401 (2006-12-28)

SPECIALIOJI DALIS

XV SKYRIUS NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI

99 straipsnis. Genocidas Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai

nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

100 straipsnis. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu

arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; neteisėtai atėmė priverstinai apvaisintai moteriai laisvę siekiant pakeisti gyventojų etninę sudėtį ar darant kitą tarptautinės teisės normų pažeidimą; priverstinai sterilizavo žmones arba darė kitokius panašaus pobūdžio seksualinės prievartos veiksmus; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheidą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar

organizavo žudyti ar žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

35

102 straipsnis. Civilių trėmimas ar perkėlimas Tas, kas karo, ginkluoto konflikto metu arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė,

kurstė ar organizavo tremti ar trėmė civilius gyventojus iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją; įsakė, kurstė ar organizavo perkelti ar prievarta išvaryti arba perkėlė ar prievarta išvarė okupuotos ar aneksuotos valstybės civilius gyventojus tos valstybės teritorijoje pažeisdamas tarptautinės teisės normas; įsakė, kurstė ar organizavo perkelti ar perkėlė okupavusios valstybės civilius gyventojus į okupuotos šalies teritoriją,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

103 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas

1. Tas, kas karo ar ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino arba kankino; atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; ėmė juos įkaitais; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme; taikė kolektyvines bausmes; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; neteisėtai atėmė, konfiskavo civilių asmenų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą karo būtinumu; užgauliai žemino jų orumą; vertė pereiti į kitą tikėjimą; išniekino nukautųjų palaikus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas apgaulę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

104 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. kovo 31 d. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

105 straipsnis. Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose

1. Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę vertė civilius ar karo belaisvius tarnauti jų priešo ginkluotosiose pajėgose, naudojo juos kaip gyvąjį skydą karo operacijoje, ėmė ar verbavo vaikus iki aštuoniolikos metų į ginkluotąsias pajėgas arba panaudojo juos karo operacijoje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas ėmė arba verbavo vaikus iki aštuoniolikos metų į karo tarnybą valstybės

ginkluotosioms pajėgoms nepriklausančiose ginkluotose grupėse arba panaudojo juos karo operacijoje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

106 straipsnis. Saugomų objektų naikinimas, nacionalinių vertybių grobstymas, naikinimas ar gadinimas

36

Tas, kas davė karo būtinumu nepateisinamą įsakymą naikinti arba naikino tarptautinių sutarčių ar valstybės vidaus teisės aktų saugomus istorinius paminklus, kultūros, meno, švietimo, auklėjimo, mokslo ar religijos objektus, naudojo tokius objektus arba juos supančią aplinką karo veiksmams, grobstė ar pasisavino nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ar vandališkais veiksmais jas naikino ar gadino ir padarė didelės žalos,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius Tas, kas po taikos sutarties sudarymo ar karo veiksmų nutraukimo, nepateisinamai vilkino

paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda.

108 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams

Tas, kas po karo veiksmų nutraukimo nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems to pageidaujantiems civiliams repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda.

109 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos ar kitos tarptautinės humanitarinės teisės saugomos emblemos (ženklo), ar pavadinimo panaudojimas

Tas, kas ginkluoto konflikto metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemą ar kitą tarptautinės humanitarinės teisės saugomą emblemą (ženklą), ar pavadinimą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1433, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-516 (2008-02-05) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

110 straipsnis. Agresija Tas, kas sukėlė agresiją prieš kitą valstybę ar jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos.

111 straipsnis. Draudžiama karo ataka 1. Tas, kas įsakė vykdyti ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką

prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, sužeistus asmenis ar ligonius vežančią transporto priemonę, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus, ar Raudonojo Pusmėnulio draugijos personalą, karo ataką prieš neginamą gyvenvietę ar demilitarizuotą zoną, karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę, karo ataką, nepasirinkęs konkretaus taikinio ir žinodamas, kad dėl jos gali žūti civiliai ar būti sunaikintas civilinis objektas, arba karo ataką prieš aiškiai iš mūšio pasitraukusius ir nesipriešinančius kombatantus ar kitus asmenis,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas įsakė vykdyti ar vykdė prieštaraujančią tarptautinei humanitarinei teisei karo

ataką prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą ar kitą panašų objektą, žinodamas, kad dėl jos gali atsirasti labai sunkių padarinių, arba karo ataką naudojant masinio naikinimo ginklą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

37

112 straipsnis. Uždraustų karo priemonių naudojimas Tas, kas pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų

tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatas įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar kariavimo būdus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

113 straipsnis. Marodieriavimas Tas, kas įsakė grobti ar grobė kautynių lauke turtą iš nukautų ar sužeistų asmenų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

1131 straipsnis. Aplaidus vado pareigų vykdymas Tas, kas aplaidžiai vykdė vado pareigas ir dėl to jam teisiškai ar faktiškai pavaldūs

asmenys padarė šiame skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)

XVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBEI, TERITORIJOS

VIENTISUMUI IR KONSTITUCINEI SANTVARKAI

114 straipsnis. Valstybės perversmas 1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo

perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų. 2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą

arba jeigu dėl jo veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytame

sąmoksle dalyvavęs asmuo, jeigu jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą.

115 straipsnis. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę Tas, kas kėsinosi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos.

116 straipsnis. Kėsinimasis į kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę

Tas, kas kėsinosi į oficialiai Lietuvos Respublikoje esančio kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

117 straipsnis. Išdavystė Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar po karo padėties paskelbimo perėjęs į priešo

pusę arba padėjęs priešui veikti prieš Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos

konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią,

38

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar

kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar

kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos

valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti

Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos

konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais Tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita

valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

123(1) straipsnis. Tarptautinių sankcijų pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to

padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30)

124 straipsnis. Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis Tas, kas neteisėtai įgijo ar perleido informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės

paslaptis, arba neteisėtai laikė materialius objektus, kurių turinys ar informacija apie juos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

39

125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu

jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

126 straipsnis. Valstybės paslapties praradimas 1. Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado dėl tarnybos, darbo ar viešųjų funkcijų atlikimo

jam patikėtą dokumentą, daiktą ar kitą materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

127 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino

Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų

metų.

128 straipsnis. Užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimas

Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliavą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

XVII SKYRIUS NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI

129 straipsnis. Nužudymas 1. Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles;

40

13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo

artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

131 straipsnis. Naujagimio nužudymas Motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų

nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie

savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

XVIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS SVEIKATAI

135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos,

klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių;

41

6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl

amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

136 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio

jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų

nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę

dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,

baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl

amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

42

139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo

prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai

jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas

nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 76

141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius

apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

XIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI

142 straipsnis. Neteisėtas abortas 1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu,

jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra

veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos

priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra

veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters

prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems privertė

nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

43

144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam

nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas

1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

XX SKYRIUS NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS LAISVEI

146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas 1. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito

požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba

sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę uždarydamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl

ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

147 straipsnis. Prekyba žmonėmis 1. Tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar

laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

44

147(1) straipsnis. Išnaudojimas priverstiniam darbui 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę

priešintis, arba pasinaudodamas žmogaus priklausomumu neteisėtai vertė jį dirbti tam tikrą darbą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų

metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką versdamas žmogų dirbti vergovės

ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

148 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas 1. Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų

veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

XXI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS SEKSUALINIO

APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI

149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar

grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas 1. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio

fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.

45

5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti 1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba

pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

1511 straipsnis. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą

1. Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba kitas asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų

dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14) Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-989, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4540 (2010-07-20)

152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais

veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

153 straipsnis. Mažamečio asmens tvirkinimas Tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

46

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-989, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4540 (2010-07-20)

XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS

GARBEI IR ORUMUI

154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią

paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių

metų. 2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per

visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio

asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

155 straipsnis. Įžeidimas 1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių

metų. 2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio

asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

XXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VAIKUI IR ŠEIMAI

156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas 1. Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš

vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki dvejų metų.

157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1. Tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo

vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi

pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų.

47

159 straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu

įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų

metų.

160 straipsnis. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias

nenarkotines priemones, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų

metų.

161 straipsnis. Vaiko įtraukimas girtauti 1. Tas, kas įtraukė vaiką girtauti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų. 2. Tas, kas nugirdė vaiką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo

vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis

Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

164 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui

išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų.

XXIV SKYRIUS NUSIKALTIMAI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMUI

165 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas 1. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu

prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

166 straipsnis. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas

48

1. Tas, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas

1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio

asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

XXV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI

169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,

49

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)

1701 straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla

1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsniu: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)

1702 straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas

1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsniu: Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29)

171 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais

nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skyriaus pavadinimo pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

XXVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI ASMENŲ RINKIMŲ TEISĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO, SEIMO, EUROPOS PARLAMENTO BEI SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI

50

172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė

asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki trejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

173 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas

1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus suklastojo rinkėjų sąrašą, turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį, pagamino didelį kiekį rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių arba panaudojo suklastotą ar netikrą rinkimų ar referendumo dokumentą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

174 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas 1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus neteisingai suskaičiavo

ir užfiksavo rinkėjų ar referendume dalyvavusių piliečių balsus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar

referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

175 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento sunaikinimas, sugadinimas, pagrobimas arba paslėpimas

Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, rinkimų ar referendumo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

XXVII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS

TEISĖMS

176 straipsnis. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas 1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės

aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu

dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

51

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)

177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį

nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba laisvės apribojimu.

XXVIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI NUOSAVYBEI, TURTINĖMS

TEISĖMS IR TURTINIAMS INTERESAMS

178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą,

saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

179 straipsnis. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis 1. Tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos,

iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė

nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

52

180 straipsnis. Plėšimas 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip

atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą

specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė

didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

181 straipsnis. Turto prievartavimas 1. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų

naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę,

sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės

reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų..

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės

prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę

arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę,

išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar

turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, 53

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar

turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

184 straipsnis. Turto iššvaistymas 1. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų. 2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę

teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar

turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos

padarytos dėl neatsargumo. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

185 straipsnis. Radinio pasisavinimas Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias

vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų

metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

186 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule 1. Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas

paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų. 2. Tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį

nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba

išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba

54

sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį

nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės

žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas 1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas

nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų

metų. 2. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės,

istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas

gautas nusikalstamu būdu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

*1891 straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas 1. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba

turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo

baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. *Pastaba. Pagal 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie

Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo (Nr. XI-1199) įsigaliojimo. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)

55

190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas 1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio

sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos

veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)

XXIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI

191 straipsnis. Autorystės pasisavinimas 1. Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno

kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą

privertė literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)

Straipsnio pavadinimo pakeitimai: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)

192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas

1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

*2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23) *Pastaba: 1 dalis, straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi

193 straipsnis. Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas

1. Tas, kas be autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto leidimo komercijos tikslais sunaikino arba pakeitė informaciją apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, jeigu pagal tą informaciją identifikuojamas kūrinys, kūrinio autorius, kitas autorių teisių subjektas arba atlikėjas, kūrinio atlikimas, fonograma, fonogramos gamintojas, kitas gretutinių teisių subjektas, taip pat

56

informaciją apie kūrinio, jo atlikimo ar fonogramos naudojimo sąlygas ir tvarką, įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius kūrinio, atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose pažymėtą arba jų viešo paskelbimo metu pateikiamą informaciją,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

194 straipsnis. Neteisėtas autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimas

1. Tas, kas neteisėtai pašalino bet kokias technines apsaugos priemones, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komercijos tikslais gamino, importavo, eksportavo, laikė, gabeno ar platino galimybę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikiančius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius prietaisus) arba programinę įrangą, slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

195 straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė išimtines patento savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio

asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

Skyriaus pavadinimo pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

XXX SKYRIUS NUSIKALTIMAI ELEKTRONINIŲ DUOMENŲ IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ

SAUGUMUI

196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims 1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba

technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam

saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė

baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai 1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas

didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam

saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai,

57

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė

baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip

panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip

panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

198(1) straipsnis. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos 1. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės

sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių

metų. 2. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba

didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

198(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis

1. Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, pardavė ar kitaip platino įrenginius ar programinę įrangą, taip pat slaptažodžius, prisijungimo kodus ar kitokius panašius duomenis, tiesiogiai skirtus daryti nusikalstamas veikas, arba tuo pačiu tikslu juos įgijo ar laikė,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

XXXI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO

TVARKAI

199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti

muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus,

58

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas

leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

199(1) straipsnis. Muitinės apgaulė 1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus

pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo

akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos 1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar

produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

201 straipsnis. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba

daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)

59

Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla 1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės

veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

203 straipsnis. Neteisėta juridinio asmens veikla 1. Tas, kas stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose

nenumatyta veikla, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai

nuslėpti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14)

204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas 1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar

pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar

pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 1. Tas, kas juridinio asmens vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė

apgaulingus duomenis apie juridinio asmens veiklą ar turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino valstybės instituciją, tarptautinę viešąją organizaciją, kreditorių, juridinio asmens dalyvį ar kitą asmenį, kuris dėl to patyrė didelės turtinės žalos,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

206 straipsnis. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką

1. Tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

60

2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14)

207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus

arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas 1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė

bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė

bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės

turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją

perdavė kitam asmeniui, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

211 straipsnis. Komercinės paslapties atskleidimas Tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar

kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

212 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. 2. Šio skyriaus 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė

apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. 3. Šio skyriaus 201 straipsnyje nurodyti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai yra

alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų.

61

4. Šiame skyriuje nurodyti juridiniai asmenys yra bet kokie juridiniai asmenys, išskyrus valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą bei tarptautinę viešąją organizaciją. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

XXXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI FINANSŲ SISTEMAI

213 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas

1. Tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų

Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų

metų. 4. Tas, kas turėdamas teisę gaminti tikrus pinigus, tačiau pažeisdamas nustatytą pinigų

gamybos tvarką ar sąlygas pagamino Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai pavirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus, taip pat tas, kas laikė, įgijo ar realizavo tokius pinigus, žinodamas, kad jie pagaminti pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

214 straipsnis. Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis

1. Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 62

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas

1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

216 straipsnis. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas 1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą,

žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14)

217 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija

1. Tas, kas žinodamas viešai neatskleistą informaciją apie esminius emitentui įvykius arba kitą viešai neatskleistą su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusią informaciją tiesiogiai arba per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus sudarė sandorį dėl šio emitento vertybinių popierių arba perdavė tokią informaciją tretiesiems asmenims, arba rekomendavo ar pasiūlė tretiesiems asmenims įsigyti ar perleisti emitento, su kuriuo buvo susijusi viešai neatskleista informacija, vertybinius popierius, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

218 straipsnis. Manipuliavimas vertybinių popierių kaina 1. Tas, kas siekdamas dirbtinai padidinti ar sumažinti vertybinių popierių rinkos kainą

skleidė tikrovės neatitinkančią ar neišsamią informaciją apie emitentą ar jo vertybinius popierius ir dėl to padarė didelės turtinės žalos,

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas 1. Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą

dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų

daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

63

3. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14)

220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas

1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas 1. Tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai

deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas išvengti daugiau kaip

500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas 1. Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė,

sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas 1. Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos

arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

64

224 straipsnis. Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas

1. Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo netikrus ar suklastotus pašto ženklus, važiavimo ar kitokius bilietus, banderoles ar kitus oficialius žymėjimo ženklus,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

XXXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR

VIEŠIESIEMS INTERESAMS

225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar

netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar

netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

226 straipsnis. Tarpininko kyšininkavimas 1. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste,

pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką už nedidelės vertės kyšį, padarė

baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

227 straipsnis. Papirkimas

65

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų,

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas siekdamas papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasiūlė,

pažadėjo arba davė jam arba tarpininkui mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu. 4. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo

buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba

viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

228(1) straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas

viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas( Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar

jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės

tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose

66

institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

XXXIV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI TEISINGUMUI

231 straipsnis. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai

1. Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą

ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

233 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui

1. Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti į Seimo specialiąją tyrimo komisiją ar Seimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

67

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2093, 2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1835 (2004-04-15) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

234 straipsnis. Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku Tas, kas siekė paveikti nukentėjusį asmenį, valstybės ar juridinio asmens atstovą, kad šie

susitaikytų su kaltininku, jeigu tai padaryta panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas

1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė arba Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, kuriam Seimas suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, pateikė melagingą pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

4. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2093, 2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1835 (2004-04-15) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-521, 2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 146-6484 (2009-12-10) Nr. XI-976, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4528 (2010-07-20)

236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį

persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus

asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

237 straipsnis. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas 1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto

sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

68

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam

žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių

metų. 2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji

giminaičiai ir šeimos nariai.

239 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmę organizavo kitų laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušes, jeigu jų metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, taip pat tas, kas aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

240 straipsnis. Kalinio išlaisvinimas Tas, kas panaudodamas smurtą prieš sargybą arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, arba

apgaule išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo, ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę asmenį,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

241 straipsnis. Kalinio pabėgimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pavartodamas smurtą prieš

sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

242 straipsnis. Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą

Tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones

Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

244 straipsnis. Juridiniam asmeniui paskirtos bausmės nevykdymas Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės

vykdymą, jos nevykdęs, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

245 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas

69

Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas

1. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

247 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo,

prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir

vaikaičiai. 2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai),

vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

3. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.

4. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

XXXV SKYRIUS NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI

249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas 1. Tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis

medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos. 3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus nusikalstamus susivienijimus

arba jiems vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

70

Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešojoje vietoje padėjo

sprogmenų siekdamas sukelti sprogimą, sprogdino arba padegė, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai sutrikdė

nukentėjusiojo sveikatą arba dėl to buvo sunaikinta ar sugadinta transporto priemonė arba statinys ar statinyje buvusi įranga,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 3. Tas, kas sprogdino, padegė arba kitaip sunaikino ar sugadino pastatą ar įrenginį, jeigu

tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai buvo nukreipta

prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki

gyvos galvos. 5. Tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems

veiksmams atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 6. Tas, kas kūrė teroristinę grupę, kurios tikslas – šiame straipsnyje numatytais veiksmais

bauginti žmones arba neteisėtai reikalauti iš valstybės, jos institucijos ar tarptautinės organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų. 7. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

250(1) straipsnis. Terorizmo kurstymas 1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo

priemonę skatino ar kurstė teroro aktą ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus arba niekino teroro aukas,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-2570, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6318 (2004-11-26)

251 straipsnis. Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas

1. Tas, kas užgrobė orlaivį, laivą arba stacionarią platformą kontinentiniame šelfe, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas smurtu užgrobė orlaivį, laivą arba

stacionarią platformą kontinentiniame šelfe, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas panaudodamas šaunamąjį ginklą, sprogmenį ar kitą orlaivio arba laivo įgulos ar

keleivių arba stacionarioje platformoje kontinentiniame šelfe esančių asmenų gyvybei ar sveikatai pavojingą priemonę užgrobė orlaivį, laivą arba stacionarią platformą kontinentiniame šelfe,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. 4. Tas, kas užgrobė orlaivį, laivą arba stacionarią platformą kontinentiniame šelfe, jeigu

dėl to įvyko incidentas, avarija ar atsirado kitų labai sunkių padarinių,

71

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

252 straipsnis. Žmogaus pagrobimas įkaitu 1. Tas, kas pagrobė ar laikė pagrobtą žmogų ir už paleidimą reikalavo iš tarptautinės

viešosios organizacijos, valstybės ar jos institucijos atlikti bet kokį veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų, taip pat tas, kas grasino tuoj pat nužudysiąs ar sužalosiąs pagrobtą žmogų reikalaudamas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu pagrobė ar laikė pagrobtus

du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

XXXVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU

GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS, SPROGSTAMOSIOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS

ARBA KARINE ĮRANGA Skyriaus pavadinimas keistas: Nr. IX-2512, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 166-6061 (2004-11-16)

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne

mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

253(1) straipsnis. Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo 1. Tas, kas neturėdamas leidimo tarpininkavo dėl karinės įrangos perdavimo į kitą, ne

Europos Sąjungos, valstybę, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-2512, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 166-6061 (2004-11-16)

254 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas

1. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis,

sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

72

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu, arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu.

2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

256 straipsnis. Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais

1. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, gamino, gabeno, laikė, panaudojo ar suardė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to atsirado sunkių

padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos

padarytos dėl neatsargumo. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

256(1) straipsnis. Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius

1. Tas, kas grasino panaudoti ar kitaip paveikti bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kad jie sukeltų pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai, arba grasino pagrobti ar kitaip neteisėtai įgyti šiuos šaltinius,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

257 straipsnis. Teisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles, jeigu dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Šiame straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikalstama ir tais atvejais, kai ji

padaryta dėl neatsargumo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

73

Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

257(1) straipsnis. Įrenginių sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti gaminimas arba jų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas ar platinimas

Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno, perdavė ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti, arba neteisėtai rengė ar platino sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar radioaktyviųjų medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

258 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu 1. Tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą

ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti

pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

XXXVII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU

NARKOTINĖMIS AR PSICHOTROPINĖMIS, NUODINGOSIOMIS AR STIPRIAI VEIKIANČIOMIS MEDŽIAGOMIS

259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį

narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar

kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.

260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį

narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip

platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

74

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

261 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

262 straipsnis. Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas

Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti arba neteisėtai rengė ar platino narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

263 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas

1. Tas, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba areštu, arba laivės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas prievartavo arba pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais veiksmais užvaldė didelį kiekį narkotinių

ar psichotropinių medžiagų arba narkotines ar psichotropines medžiagas užvaldė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

264 straipsnis. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas 1. Tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais

vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais

vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

265 straipsnis. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į

narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

266 straipsnis. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)

75

1. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo

didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki šešerių metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo

labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14) Nr. XI-974, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4527 (2010-07-20)

267 straipsnis. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

267(1) straipsnis. Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo 1. Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip perleido

biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

268 straipsnis. Teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos

dėl neatsargumo.

269 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos,

įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

76

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

3. Kokį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį laikyti dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos, atsakingos už veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) licencijavimą, patvirtintomis rekomendacijomis. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-974, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4527 (2010-07-20)

XXXVIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI APLINKAI

IR ŽMONIŲ SVEIKATAI

270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių

naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 5. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos

dėl neatsargumo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

270(1) straipsnis. Neteisėta prekyba ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis 1. Tas, kas neteisėtai pardavė ar kitaip realizavo ozono sluoksnį ardančias medžiagas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimas ar suniokojimas

1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, kraštovaizdžio ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

2711 straipsnis. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės

aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui,

77

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. XI-994, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4403 (2010-07-15)

272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas

1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo ar paėmė iš natūralios aplinkos ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, juos įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų kiekiu,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso

žvejybos prietaisus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos

padarytos dėl neatsargumo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05), įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 2

273 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas 1. Tas, kas neturėdamas leidimo iškirto ar kitaip išnaikino didesnį negu vieno hektaro savo

miško plotą arba nusausino pelkę, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

274 straipsnis. Neteisėtas saugomų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais

1. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko arba įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių augalų, grybų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko ypatingai

saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, jų dalis arba gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų kiekiu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

78

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05)

275 straipsnis. Neteisėta farmacinė veikla 1. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos

realizuoti, jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos

realizuoti, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos

padarytos dėl neatsargumo. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos

padarytos dėl neatsargumo. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

276 straipsnis. Kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais

1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta

dėl neatsargumo. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos

padarytos dėl neatsargumo. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

277 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija,

baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos

priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra

padarytos dėl neatsargumo. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

2771 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:

79

1) Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;

2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;

3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;

4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05)

XXXIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI

278 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas

1. Tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to sunkių padarinių

nebuvo, bet jos realiai grėsė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba

bauda, arba areštu. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos

padarytos dėl neatsargumo. 5. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta

dėl neatsargumo.

279 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių

taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

280 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas 1. Tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar

ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to žuvo ar buvo

sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos

dėl neatsargumo. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

80

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar

transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar

transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo

alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos

yra padarytos dėl neatsargumo. 8. Laikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir

daugiau alkoholio. 9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai,

traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)

282 straipsnis. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar

saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos

dėl neatsargumo.

XL SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VIEŠAJAI TVARKAI

283 straipsnis. Riaušės 1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar

kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

81

2. Tas, kas atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais

veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba

laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės

rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę

1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba

didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

XLI SKYRIUS NUSIKALTIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJO AR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO

FUNKCIJAS ATLIEKANČIO ASMENS VEIKLAI

286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui

1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą

Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

82

289 straipsnis. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas

Tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

290 straipsnis. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas

Tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

XLII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI

291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis,

kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš

Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės

gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba

jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-61, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-6995 (2004-12-31)

293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas

1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

294 straipsnis. Savavaldžiavimas 1. Tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba

pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

83

2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

295 straipsnis. Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti

Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar

informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

297 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar

kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu.

2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį,

geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidūrus laivams Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be

rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

XLIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJĘ

SU DOKUMENTŲ AR MATAVIMO PRIEMONIŲ KLASTOJIMU

300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą

ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta

didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų

84

asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11)

301 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas 1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą,

spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba jeigu dėl šių

veiksmų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba suklastojo ar laikė didelį kiekį netikrų ar suklastotų antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas

1. Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar

neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11)

302(1) straipsnis. Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas

1. Tas, kas gamino, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti arba tikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba jeigu buvo

padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11)

303 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas arba paslėpimas 1. Tas, kas sunaikino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą

ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų

metų.

85

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą 1. Tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą

pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

305 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas į apyvartą, jų naudojimas be valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimas

1. Tas, kas išleido į apyvartą arba naudojo matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitęs matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

306 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro įspaudo panaudojimas

1. Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino, panaudojo arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)

306(1) straipsnis. Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas

1. Tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

XLIV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI DOROVEI

307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių

metų. 2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu

prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo

nepilnamečio asmens prostitucijai, arba gabeno nepilnametį asmenį jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

308 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją

86

1. Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų

metų. 2. Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba

įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

308(1) straipsnis. Draudžiami biomedicininiai tyrimai su žmogumi ar žmogaus embrionu

1. Tas, kas atliko draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionu,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio

dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu

iki vienerių metų. 2. Tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio

turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino didelį kiekį

pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus, padarė baudžiamąjį

nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)

310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba

kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių

metų. XLV SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI

311 straipsnis. Mirusiojo palaikų išniekinimas 1. Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo

palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba

paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

87

312 straipsnis. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas 1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą

viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

iki vienerių metų. 2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba

dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas 1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė

baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti

žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.

XLVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI KRAŠTO APSAUGOS

TARNYBAI

314 straipsnis. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas 1. Šauktinis, vengęs eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo

sveikatą, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šauktinis, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų

šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą arba

simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas

kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

317 straipsnis. Įsakymo nevykdymas 1. Karys, neįvykdęs vado įsakymo ar atsisakęs jį vykdyti arba kitaip nepaklusęs vado

įsakymui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas

kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Karys, neįvykdęs aiškiai neteisėto vado įsakymo, baudžiamąja tvarka neatsako.

318 straipsnis. Grasinimas vadui ar smurtas prieš jį

88

1. Karys, grasinęs smurtu vadui dėl šio karo tarnybos pareigų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš vadą dėl šio karo tarnybos pareigų, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą veiką karo padėties metu ar

atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

319 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį 1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas panaudojęs fizinį smurtą prieš pavaldų karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Vadas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to atsirado sunkių

padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

320 straipsnis. Kario terorizavimas 1. Karys, neteisėtai reikalavęs, kad kitas karys elgtųsi pagal jo nurodymą, arba

panaudodamas psichinę prievartą žeminęs kitą karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiką, jeigu dėl to atsirado sunkių

padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

321 straipsnis. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertęs kitą karį vykdyti tokį įsakymą, taip pat

karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

322 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas 1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų

priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas

kovos užduotį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

323 straipsnis. Dezertyravimas 1. Karys, pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu dešimt dienų laikui arba

tiek laiko neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą arba nepaisant pasišalinimo trukmės tai padaręs turėdamas tikslą išvengti karo tarnybos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas

kovos užduotį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

324 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas Karys, dėl aplaidumo praradęs jam tarnybos reikalams patikėtą ginklą, šaudmenis,

sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, transporto priemonę ar kitą karo techniką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

325 straipsnis. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas Karys, pažeidęs sargybų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus karo padėties

metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių,

89

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

326 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas 1. Karys, karo padėties metu atlikdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos

tarnybą pažeidęs šios tarnybos taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos

dėl neatsargumo.

327 straipsnis. Budėjimo tarnybos taisyklių pažeidimas 1. Karys, pažeidęs budėjimo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus

atlikdamas budėjimo tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos

dėl neatsargumo.

328 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas Karo laivo vadas, kuris paliko žūvantį karo laivą neįvykdęs visų savo pareigų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

329 straipsnis. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas Karys, praradęs dalinio vėliavą ar ją išniekinęs, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

330 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame

rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą. 2. Šauktinis yra karo prievolininkas, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka ir būdais iki

nustatyto amžiaus neatlikęs privalomosios pradinės ar alternatyviosios tarnybos ir nuo jos neatleistas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136).

2. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 187).

3. 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/888/TVR, iš dalies keičiantis Tarybos pagrindų sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 182).

4. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 123).

5. 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 158).

6. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18).

90

7. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 34).

8. 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 52).

9. 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 64).

10. 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 61).

11. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182).

12. 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 10).

13. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 291).

14. 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL 2004 L 335, p. 8).

15. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL 2005 L 68, p. 49).

16. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (OL 2005 L 69, p. 67).

17. 2005 m. liepos 12 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2005/667/TVR dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo įgyvendinant teršimui iš laivų taikomą teisę (OL 2005 L 255, p. 164).

18. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL 2005 L 255, p. 11).

19. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL 2008 L 328, p. 28).

20. 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL 2008 L 328, p. 55–58). Kodeksas papildytas priedu: Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30) Priedo pakeitimai: Nr. X-61, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-6995 (2004-12-31) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05) Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29)

_______________

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1168, 2002-10-31, Žin., 2002, Nr. 112-4973 (2002-11-22) BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

91

Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) BAUDŽIAMOJO KODEKSO, PATVIRTINTO 2000 M. RUGSĖJO 26 D. ĮSTATYMU NR. VIII-1968, 4, 7, 9, 23, 25, 37, 39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 65, 67, 74, 75, 90, 92, 95, 97, 102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186, 187, 188, 189, 199, 202, 212, 213, 215, 227, 249, 250, 251, 257, 260, 263, 272, 281, 291 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 39(1) IR 306(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d. Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 39 (2003-04-25)

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 139, 140, 176, 180, 181, 190, 201, 212, 249, 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 76 (2003-08-01)

4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 13, 162, 191, 196, 197, 203, 206, 216, 219, 221, 309 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 198(1) IR 198(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2093, 2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1835 (2004-04-15) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 233, 235 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 9(1), 123(1) STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 95, 97, 128, 144, 148, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 248, 260, 263, 287, 306 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 228(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Asmenims, kuriems baudos ar arešto bausmės vykdymas atidėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsnius, nustatyti įpareigojimai vykdomi ir po šio įstatymo įsigaliojimo iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Galutinį sprendimą pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui teismas priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 75 ir 92 straipsniais.

8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2512, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 166-6061 (2004-11-16) BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 253(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2570, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6318 (2004-11-26) BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO 250(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-61, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-6995 (2004-12-31)

92

BAUDŽIAMOJO KODEKSO 292 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1), 308(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 300, 302 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 302(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 149, 150, 151, 162, 260, 265, 266, 307, 308, 309 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 151(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-970, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5401 (2006-12-28) BAUDŽIAMOJO KODEKSO IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 198(1), 198(2), 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, XXVI, XXX SKYRIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 256(1), 257(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1433, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-516 (2008-02-05) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 109 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 129, 135, 138 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 67, 129, 135, 138 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 72(1), 72(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 129, 135 IR 138 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)

93

BAUDŽIAMOJO KODEKSO 170, 191, 192 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 170(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-521, 2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 146-6484 (2009-12-10) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 235 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 272, 274 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 277(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 2 (2010-01-07)

24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-677, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 20-927 (2010-02-18) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-742, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2292 (2010-04-27) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 170(2) STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-994, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4403 (2010-07-15) BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO 271(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-974, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4527 (2010-07-20) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 266, 269 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-976, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4528 (2010-07-20) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 235 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-989, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4540 (2010-07-20) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 151(1), 153 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 67, 72, 190 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 72(3), 189(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po šio įstatymo įsigaliojimo.

94

95

Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo įsigaliojimo.

32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 104 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO 113(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1350, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2374 (2011-04-28) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-04-28) ausrine.trapinskiene@lrs.lt


التشريعات يخصّ (3 نصوص) يخصّ (3 نصوص)
لا توجد بيانات متاحة.

ويبو لِكس رقم LT039