1
OFFICIAL TRANSLATION
REPUBLIC OF LITHUANIA
LAW ON THE PROTECTION OF PLANT VARIETIES
22 November 2001 No IX – 618
(As last amended by 26 April 2012 No XI-1994)
Vilnius
CHAPTER ONE
GENERAL PROVISIONS
Article 1. Purpose of the Law
1. The Law shall regulate relationships of natural and legal persons relating to
the legal protection and use of plant varieties.
2. The Law applies to all varieties of agricultural, fruit, vegetables and
ornamental plant genera and species.
3. This Law shall implement the legal act of the European Union referred to in
the Annex to the Law.
Article 2. Definitions
For the purposes of this Law
1. Harvested material shall mean entire plants or parts of plants.
2. Plant genus shall mean a grouping of organisms constituting a systematic
unit and uniting closely related plant species descended from a common ancestor.
3. Plant species shall mean a grouping of related organisms constituting a
systematic unit, occupying a relatively constant place in nature and fulfilling its
functions in the universal biological metabolism in the manner specific only for that
grouping.
2
4. Plant variety (hereinafter – variety) shall mean a plant grouping within a
single botanical taxon of the lowest known rank, which grouping, irrespective of
whether the conditions for the grant of a plant variety right are fully met, can be:
1) defined by the expression of the characteristics resulting from a given
genotype or combination of genotypes;
2) distinguished from any other plant grouping by the expression of at least
one of the said characteristics;
3) considered as a unit with regard to its suitability for being propagated
unchanged.
5. Plant taxon shall mean any taxonomic grouping of plants (class, rank,
family, genus, species, subspecies, variety, form).
6. Propagating material shall mean a seed, an entire plant or a vegetative part
of a plant (grafts, stocks, shoots, parts of rootstocks, tubers, etc.) intended for the
propagation of plants of a certain variety.
7. Genotype shall mean the sum of hereditary factors of an organism.
8. Licensing agreement shall mean a written agreement concluded by the
breeder with natural or legal persons or branches set up in the Republic of Lithuania
by enterprises established in Member States of the European Union and other
countries of the European Economic Area whereby these persons are granted the right
to propagate and market the propagating material of the protected variety under agreed
conditions within the defined territory.
9. Licence fee shall mean the fee payable under a licensing agreement.
10. Breeder shall mean:
1) one or several natural persons who bred or discovered and developed a new
plant variety;
2) a legal person whose one or several employees, working under an
employment contract or fulfilling an assigned task, bred or discovered and developed
a new plant variety;
3) branches set up in the Republic of Lithuania by enterprises established in
Member States of the European Union and other countries of the European Economic
Area, which bred or discovered and developed a new plant variety;
4) a successor in title who has acquired property rights to the variety from the
persons indicated in subparagraphs 1-3 of this paragraph.
3
11. Breeder’s remuneration shall mean the remuneration paid to the breeder
by a farmer or another land user for the propagating material of the protected variety
grown on one’s own holding and used for further reproduction or multiplication
purposes on one’s own holding.
12. Protected variety of significance for the national economy shall mean a
variety required for guaranteeing the supply of the propagating material possessing
certain characteristics to the market.
13. Application for a plant variety right shall mean a written request for the
granting of a plant variety right filed with the manager of the List of Protected Plant
Varieties in the Republic of Lithuania.
14. Commonly known variety shall mean a variety which becomes a matter
of common knowledge from the date of filing of the application in any country,
leading to the granting of a plant variety right or to the entry of the said variety in an
official list of varieties.
Article 3. Conditions for the Grant of Plant Variety Rights
Plant variety rights shall be granted to the breeder where the variety is
established to comply with the requirements of novelty, distinctness, uniformity and
stability and also designated by a denomination in accordance with the requirements
laid down in Article 18 of this Law.
Article 4. Novelty
1. The variety shall be deemed to be new if, prior to the date of filing of the
application for a plant variety right (hereinafter – application), propagating or
harvested material of the variety has not been sold or otherwise disposed of to others,
by the initiative or with the consent of the breeder, for purposes of exploitation of the
variety:
1) in the Republic of Lithuania – earlier than one year before that date;
2) in the territory of another country – earlier than four years or, in the case of
trees, vines or berry shrubs, earlier than six years before the said date.
2. The variety shall satisfy the condition of novelty in selling or otherwise
transferring the right of disposal of the propagating or harvested material of the
variety to other persons if:
4
1) damage has been caused to the breeder or his successor in title;
2) the breeder’s right has been transferred on the basis of a contractual
relationship;
3) this is provided in an agreement whereby natural or legal persons or
branches set up in the Republic of Lithuania by enterprises established in Member
States of the European Union and other countries of the European Economic Area
reproduce the propagating material of the relevant variety on behalf of the breeder,
provided that the breeder preserves his property right to the propagating material, and
the propagating material is not used in the production of propagating material of
another variety;
4) this is provided in an agreement whereby natural or legal persons or
branches set up in the Republic of Lithuania by enterprises established in Member
States of the European Union and other countries of the European Economic Area
conduct field trials or laboratory tests with a view to evaluating the variety;
5) this has been done for the purpose of implementing laws or administrative
obligations, particularly in relation to biological safety or the entry of the variety in the
National List of Plant Varieties;
6) the harvested material of the variety produced in the course of breeding the
variety or carrying out the activities listed in subparagraphs 3-5 of this paragraph is
sold or otherwise disposed of as a by-product or surplus product without making
reference to the variety.
Article 5. Distinctness
1. The variety shall be deemed to be distinct if it is clearly distinguishable by
reference to the expression of at least one of its characteristics from any other variety
whose existence is a matter of common knowledge at the time of filing of the
application.
2. Any other variety shall be deemed to be a matter of common knowledge
from the date of filing of the application in any country, leading to the granting of a
plant variety right or to the entry of the said variety in an official list of varieties.
Article 6. Uniformity
5
The variety shall be deemed to be uniform if, subject to the variation that may
be expected from the particular features of its propagation, it is uniform in its relevant
characteristics.
Article 7. Stability
The variety shall be deemed to be stable if its relevant characteristics remain
unchanged after repeated propagation or, in the case of a particular cycle of
propagation, at the end of each such cycle.
Article 8. List of Protected Plant Varieties in the Republic of Lithuania
1. The List of Protected Plant Varieties in the Republic of Lithuania
(hereinafter – the List of Protected Varieties) shall be a list of plant varieties covered
by plant variety rights in the Republic of Lithuania.
2. The List of Protected Varieties shall be comprised and administered by the
manager of the List of Protected Varieties – the institution authorised by the Ministry
of Agriculture.
CHAPTER TWO
APPLICATION FOR THE GRANT OF A PLANT VARIETY RIGHT
Article 9. Filing of the Application
1. The breeder or the person authorised by him (hereinafter – the applicant)
wishing to be afforded protection for the variety bred or discovered and developed by
him shall file an application for the grant of a plant variety right with the manager of
the List of Protected Varieties.
2. The application shall contain a request for the grant of a plant variety right
and other documents the list, form and procedure for filing whereof shall be
established by the manager of the List of Protected Varieties.
3. A separate application shall be filed in respect of every variety. The request
for the grant of a plant variety right and other related documents shall be filed in the
Lithuanian or another language determined by the manager of the List of Protected
Varieties. In this case, an official translation into the Lithuanian language shall be
submitted.
6
4. Where several natural or legal persons bred or discovered and developed the
variety jointly, one application shall be filed indicating the share of each owner.
Foreign natural or legal persons shall file their applications through their authorised
representative in the Republic of Lithuania.
5. The filing of an application in a Member of the International Union for the
Protection of New Varieties of Plants or in a Member State of the European Union
shall not restrict the applicant’s right to file an application to the manager of the List
of Protected Varieties without waiting for a reply concerning the grant of a plant
variety right.
6. The date of filing of the application shall be the date on which the manager
of the List of Protected Varieties received and registered an application for the grant
of a plant variety right which complies with the requirements laid down in paragraph
2 of this Article.
Article 10. Right of Priority of an Application
1. The right of priority of an application shall be determined by the date of
filing of the application.
2. The applicant shall have the right to file his first application with the
competent authority of any Member of the International Union for the Protection of
New Varieties of Plants or any Member State of the European Union. If, prior to filing
an application with the manager of the List of Protected Varieties in Lithuania, the
applicant has already applied for the grant of a plant variety right for the same variety
in any Member of the International Union for the Protection of New Varieties of
Plants or in any Member State of the European Union, the right of priority of the
application may, at the applicant’s request, be determined by the date of filing of the
first application. In this case the application must be filed with the manager of the List
of Protected Varieties within 12 months from the date of filing of the first application.
The day of filing of the application shall not be included in the latter period.
3. In order to benefit from the right of priority of the application in the case
referred to in paragraph 2 of this Article, the applicant shall, within a period of three
months from the date of filing of the subsequent application with the manager of the
List of Protected Varieties, submit a copy of the first application certified by the
foreign competent authority with which that application was filed. The manager of the
7
List of Protected Varieties may request the applicant to furnish additional documents
or other evidence that the variety which is the subject matter of both applications is
the same.
4. The breeder shall be allowed a period of two years after the expiration of the
period of priority specified in paragraph 2 of this Article or, where the first application
is rejected or withdrawn, the period set by the manager of the List of Protected
Varieties after such rejection or withdrawal, in which to furnish, in accordance with
the procedure laid down in this Law, to the manager of the List of Protected Varieties
with which he has filed the subsequent application, any necessary documents or
material required for the purpose of the examination under Articles 11, 12, and 13 of
this Law.
5. Events, occurring within the period provided for in paragraph 2 of this
Article, such as the filing of another application for protection for the same variety,
the publication of the application or the use of the variety that is the subject of the first
application, shall not give the manager of the List of Protected Varieties a ground for
rejecting the subsequent application. Such events shall also not give rise to any third-
party right.
6. Where the breeder lodges an appeal in accordance with the procedure
established in Article 36 of this Law against the applicant who was not entitled to a
plant variety right and the manager of the List of Protected Varieties takes a decision
to refuse protection for the variety on these grounds, the breeder shall have the right to
require that the date of the refused application be deemed to be the date of his
application. In this case, the breeder must file an application with the manager of the
List of Protected Varieties within one month of the date of the decision to refuse the
grant of a plant variety right.
CHAPTER THREE
EXAMINATION OF THE APPLICATION AND TECHNICAL
EXAMINATION OF THE VARIETY
Article 11. Preliminary Examination of the Application
1. The manager of the List of Protected Varieties shall carry out the
preliminary examination of the application within one month from the date of filing of
8
the application. The examination shall determine the priority of the application, as
well as verify whether the application complies with the requirements set by the
manager of the List of Protected Varieties.
2. Having established within one month that the submitted documents do not
comply with the set requirements, the manager of the List of Protected Varieties shall
notify the applicant thereof in writing. If the applicant corrects the identified
deficiencies within the time limit specified by the manager of the List of Protected
Varieties, the date of filing of the application shall be the date on which the manager
of the List of Protected Varieties received and registered the application for the grant
of a plant variety right. If the deficiencies are not corrected, the application shall be
deemed not to have been filed and the applicant shall be notified thereof in writing.
3. If the application complies with the set requirements, the manager of the
List of Protected Varieties shall notify the applicant thereof in writing.
Article 12. Substantive Examination of the Application
1. The manager of the List of Protected Varieties shall carry out the
substantive examination of the application within the period set by the manager of the
List of Protected Varieties, which is computed from the data of filing of the
application.
2. The substantive examination shall verify whether the variety indicated in the
application for the grant of a plant variety right is new, whether the applicant is
entitled to file this application and whether the proposed variety denomination
complies with the requirements laid down in Article 18 of this Law.
3. Having established that the variety does not comply with the requirements
laid down in paragraph 2 of this Article, the manager of the List of Protected Varieties
shall notify the applicant thereof in writing. Should the applicant fail to correct the
deficiencies that may have been identified, the manager of the List of Protected
Varieties shall take a decision to reject the application and shall notify the applicant
thereof in writing.
Article 13. Technical Examination of the Variety
1. Following the preliminary and substantive examinations of the application,
technical examination of the variety shall be carried out. It shall be verified through
9
tests whether the variety complies with the conditions of distinctness, uniformity and
stability.
2. By decision of the manager of the List of Protected Varieties, the technical
examination of the variety shall also be deemed to have been carried out if the
distinctness, uniformity and stability of the variety have been assessed and recognised
by the competent authority of any other country and the applicant has furnished all the
documents supporting this fact as well as the consent of the relevant authority to use
the findings of its technical examination of the variety.
Article 14. Arrangement of the Technical Examination of the Variety and
Examination Results
1. Responsibility for the technical examination of a variety shall rest with the
manager of the List of Protected Varieties. The manager of the List of Protected
Varieties may conduct the technical examination of the variety itself or avail itself of
the services of national or foreign competent bodies.
2. The applicant shall pay a fee for the technical examination of the variety to
the manager of the List of Protected Varieties or the national or foreign competent
body that has conducted this technical examination, in the amounts fixed by them.
3. If the results of the technical examination of the variety comply with the
requirements of distinctness, uniformity and stability laid down by this Law and the
applicant has paid the fee for the technical examination of the variety in accordance
with the procedure laid down in paragraph 2 of this Article, the manager of the List of
Protected Varieties shall compile an official description of the variety and take a
reference sample of the propagating material of the variety for keeping.
4. Where it is established that the variety does not comply with the
requirements referred to in paragraph 3 of this Article and/or the applicant has not
paid the fee for the technical examination of the variety, the manager of the List of
Protected Varieties shall take a decision to reject the application and shall notify the
applicant thereof in writing.
5. The manager of the List of Protected Varieties shall keep the documents
relating to the examination of the application and the technical examination of the
variety for the entire duration of the plant variety right.
10
Article 15. Provisional Protection
The breeder’s interests shall also be protected during the period from the date
of filing of the application for the grant of a plant variety right to the grant of that
right. During the period of such provisional protection, the breeder shall be entitled to
claim damages from any person who has infringed his rights specified in Article 26 of
this Law.
Article 16. Publication of Information
The manager of the List of Protected Varieties shall publish information
relating to:
1) received, withdrawn and rejected applications;
2) variety denominations proposed in the applications;
3) varieties covered by the plant variety right, their breeders and/or authorised
representatives of the breeders;
4) varieties afforded provisional protection;
5) change of the breeders and/or their authorised representatives;
6) decisions on the nullification of the plant variety right, cancellation or
extension of that right;
7) other information specified by the manager of the List of Protected
Varieties.
CHAPTER FOUR
DESIGNATION AND USE OF A VARIETY DENOMINATION
Article 17. Variety Denomination
1. A variety shall be designated by a denomination which will be its generic
designation. The denomination shall be indicated in the application filed by the
applicant.
2. Upon the entry of the variety in the List of Protected Varieties, it must in all
cases be referred to by the designated denomination. The same variety denomination
must be used even after the expiration of the plant variety right.
Article 18. Characteristics of the Denomination
11
1. The variety denomination must enable the variety to be identified. It may
not consist solely of figures except where this is an established practice for
designating varieties. The denomination must not be liable to mislead or to cause
confusion concerning the characteristics, value or identity of the variety or the identity
of breeders. It must be different from every denomination which designates, in the
Republic of Lithuania or any other country, an existing variety of the same plant
species or of a closely related species.
2. Prior rights of third persons shall not be affected. The new variety may not
be designated by the denomination of the variety whose protection has expired.
3. The denomination must comply with the norms of the standard Lithuanian
language.
Article 19. Change of the Variety Denomination
The variety denomination may be changed by a decision of the manager of the
List of Protected Varieties or by a court decision.
CHAPTER FIVE
GRANT, DURATION AND TERMINATION OF THE PLANT VARIETY
RIGHT
Article 20. Entry into Force of the Plant Variety Right
1. Having established that the plant variety satisfies the conditions for plant
variety rights laid down in Article 3 of this Law, the manager of the List of Protected
Varieties shall take a decision to enter the variety in the List of Protected Varieties
under the proposed denomination and inform the applicant thereof in writing. The
decision shall specify the denomination of the variety, its breeder, the variety
description and the duration of the plant variety right.
2. Upon the entry of the variety in the List of Protected Varieties, the breeder
shall be issued a certificate of the plant variety right. The manager of the List of
Protected Varieties shall define the form of the certificate.
3. The plant variety right shall be granted for the variety from the date of its
entry in the List of Protected Varieties.
12
Article 21. Refusal to Grant the Plant Variety Right
Where the variety does not comply with the requirements laid down by this
Law, the manager of the List of Protected Varieties shall refuse to enter the variety in
the List of Protected Varieties and shall notify the applicant thereof in writing.
Article 22. Duration of the Plant Variety Right
1. The term of the plant variety right shall run for a period of 25 years, or, in
the case of potatoes, trees, berry shrubs and vines, for a period of 30 years from the
date of their entry in the :List of Protected Varieties.
2. The manager of the List of Protected Varieties shall be entitled, at the
request of the breeder or his authorised representative, to extend the term of the plant
variety right for up to further five years. The duration of the plant variety right shall be
extended if the breeder or his authorised representative files with the manager of the
List of Protected Varieties a written request for the extension of this term before the
expiry thereof.
3. The plant variety right shall lapse before the expiry of the terms laid down
in this Article if the breeder surrenders it by sending a written declaration to such
effect to the manager of the List of Protected Varieties. The date of the expiration of
the plant variety right may be indicated in the breeder’s application. Where the date is
not indicated, the surrender shall be effective from the day following the date of
receipt of the application.
Article 23. Nullity of the Plant Variety Right
1. The plant variety right shall be declared null and void from the day of entry
of the variety in the List of Protected Varieties if:
1) it is established that the variety did not comply with the requirements of
novelty or distinctness at the time of the grant of the plant variety right;
2) the grant of the plant variety right has been based only upon information
and documents furnished by the breeder, while the variety did not comply with the
requirements of uniformity or stability under Articles 6 and 7 of this Law at the time
of the grant of the plant variety right;
3) it is established that the plant variety right has been granted to a person who
is not entitled to it.
13
2. Having established the reasons referred to in paragraph 1 of this Article, the
manager of the List of Protected Varieties shall take a decision to declare the plant
variety right null and void and notify the breeder thereof in writing.
Article 24. Cancellation of the Plant Variety Right
1. The plant variety right shall be cancelled if:
1) the breeder or his authorised representative files a written request with the
manager of the List of Protected Varieties to delete the variety from the List of
Protected Varieties;
2) the manager of the List of Protected Varieties establishes that the variety
does not comply with the requirements of uniformity and stability under Articles 6
and 7 of this Law;
3) the breeder has not provided the manager of the List of Protected Varieties
at the latter’s request with the information, documents or other material necessary for
verifying the maintenance of the variety;
4) the manager of the List of Protected Varieties establishes that the variety
denomination no longer complies with the requirements laid down by this Law, and
the breeder does not propose another suitable denomination;
5) the breeder fails to pay the state fee for the plant variety right.
2. The manager of the List of Protected Varieties must notify the breeder in
writing that his plant variety right may be cancelled for reasons referred to in
paragraph 1 of this Article and set the time limit for eliminating these reasons.
3. If the breeder fails to eliminate the reasons for cancelling the plant variety
right within the time limit specified in paragraph 2 of this Article, the manager of the
List of Protected Varieties shall take a decision to cancel the plant variety right and
notify the breeder thereof in writing.
4. The breeder shall loose his rights referred to in Article 26 of this Law from
the date of cancellation of the plant variety right.
Article 25. State Fees
State fees shall be established and paid for the services provided by the
manager of the List of Protected Varieties in accordance with the procedure laid down
by the Law on Fees and Charges and by the Government.
14
CHAPTER SIX
RIGHTS AND OBLIGATIONS OF THE BREEDER
Article 26. Rights of the Breeder
1. Subject to the provisions of Articles 28 and 29 of this Law, the breeder shall
be entitled to authorise the performance of the following acts in respect of the
propagating material of the protected variety:
1) production and reproduction (multiplication);
2) conditioning for the purpose of propagation;
3) offering for sale;
4) selling or other marketing;
5) exporting;
6) importing;
7) stocking for any of the purposes mentioned in subparagraphs 1-6 of this
paragraph.
2. A person who has not concluded a licensing agreement or has not obtained
the written authorisation of the breeder for the use of the propagating material of the
variety covered by the plant variety right shall be prohibited from performing any acts
referred to in paragraph 1 of this Article in respect of the propagating material of the
protected variety.
3. Persons using the variety under a licensing agreement must notify the
breeder of the propagating material reproduced, sold or otherwise marketed, unless the
licensing agreement provides otherwise.
4. The use of harvested material obtained through the use of the propagating
material of the protected variety without a licensing agreement shall require the
authorisation of the breeder, unless the breeder has had reasonable opportunity to
exercise his right in relation to this propagating material.
Article 27. Application of Breeder’s Rights to Essentially Derived
Varieties and Certain Other Varieties
1. The provisions of Article 26 of this Law shall also apply in relation to:
1) varieties which are essentially derived from the protected variety, where this
15
protected variety is not itself an essentially derived variety;
2) varieties which are not clearly distinguishable in accordance with the
provisions of paragraph 1 of Article 5 of this Law from the protected variety;
3) varieties whose production requires the repeated use of the protected
variety.
2. A variety shall be deemed to be essentially derived from another variety,
hereinafter referred to as the initial variety, when:
1) it is predominantly derived from the initial variety, or from a variety that is
itself predominantly derived from the initial variety, while retaining the expression of
the essential characteristics that result from the genotype or combination of genotypes
of the initial variety;
2) it is clearly distinguishable from the initial variety but it conforms to the
initial variety in the expression of the essential characteristics that result from the
genotype or combination of genotypes of the initial variety, except for the differences
which result from the act of derivation of this variety.
3. Essentially derived varieties may be obtained for example by the selection
of a natural or induced mutant, or of a somaclonal variant, the selection of a variant
individual from plants of the initial variety, backcrossing, or transformation by genetic
engineering.
Article 28. Exceptions to the Breeder’s Right
1. A variety may be used without the breeder’s authorisation:
1) privately and for non-commercial purposes;
2) for scientific purposes;
3) for the purpose of breeding new varieties and carrying out acts referred to in
Article 26 of this Law in respect of these varieties, except for the cases where the
provisions of Article 27 of this Law apply.
2. Farmers and other land users may use the protected variety without the
breeder’s authorisation when:
1) they use the propagating material from the harvest of the protected variety
obtained on their own holdings or on land plots used by them for their own
agricultural purposes;
2) they pay remuneration to the breeder. The amount of such remuneration and
16
the payment procedure shall be established by mutual agreement between the breeder
or his authorised representative and the farmer or another land user. In the absence of
such an agreement, the remuneration shall amount to at least 50 percent of the average
licence fee charged in Lithuania for the propagating material of the lowest category of
the same plant species, subject to certification.
3. The provisions of paragraph 2 of this Article shall apply to farmers and
other land users only in the cases when they:
1) are growing on their own holdings or land plots used by them the following
plant species: oats, barley, rye, spelt wheat and durum wheat, triticale, rape, linseed
(with the exclusion of flax), peas, beans, vetch, lupine, lucerne, potatoes;
2) use for further propagating purposes on their own holdings the product of
the harvest which they have obtained by planting, on their own holdings or land plots
used by them, propagating material of a variety of the species referred to in
subparagraph 1 of this paragraph (other than a hybrid or synthetic variety) protected in
Lithuania.
4. Farmers and other land users shall not be required to pay the remuneration
specified in subparagraph 2 of paragraph 2 of this Article if their own holding or land
plot used by them is not larger than the area defined by the Minister of Agriculture.
5. Farmers and other land users who are propagating the certified propagating
material of protected varieties must, on the request of breeders, provide them with
information relating to the use of the propagating material of the protected variety.
Article 29. Exhaustion of the Breeder’s Right
The breeder’s right shall not extend to acts concerning any propagating or
harvested material of the protected variety, or of a variety referred to in Article 27,
which has been sold or otherwise marketed by the breeder or with his consent in the
territory of the country which is a member of the International Union for the
Protection of New Varieties of Plants, or any material derived from the said material,
unless such acts:
1) involve further production of the propagating material of the variety in
question;
2) involve an export of the propagating or harvested material of the variety
into a country which does not protect varieties of the plant genus or species to which
17
the variety belongs, except where the harvested material is exported for final
consumption purposes.
Article 30. Assignment of the Breeder’s Rights
1. Natural and legal persons who have acquired the property right to the
variety must submit to the manager of the List of Protected Varieties documents
supporting this fact.
2. The manager of the List of Protected Varieties shall examine the received
documents and register the new breeder within one month from the receipt of the
application.
Article 31. Obligations of the Breeder
At the request of the manager of the List of Protected Varieties, the breeder
must provide samples of the propagating material of the protected variety for the
purpose of renewing the reference sample or verifying the identity and other
characteristics of the propagated variety.
CHAPTER SEVEN
LICENSING AGREEMENTS
Article 32. Conclusion of Licensing Agreements
1. The breeder of the protected variety (licensor) may authorise another person
(licensee) to perform the acts referred to in Article 26 of this Law. A licensing
agreement shall be concluded to this effect.
2. The licensee may not transfer the rights to perform the acts referred to in
Article 26 to the third person, unless the licensing agreement provides otherwise.
3. Upon the conclusion of the licensing agreement, the breeder of the protected
variety shall submit it to the manager of the List of Protected Varieties for registration.
Article 33. Types of Licensing Agreements
1. The breeder shall have the right to conclude:
1) an exclusive licensing agreement;
2) a non-exclusive licensing agreement.
18
2. The conclusion of an exclusive licensing agreement shall restrict the
breeder’s right to use the variety by rights transferred to the licensee.
3. The conclusion of a non-exclusive licensing agreement shall not restrict the
breeder’s rights established by this Law.
Article 34. Requirements of Licensing Agreements
A licensing agreement shall be concluded in writing. A licensing agreement
shall set out the following:
1) the requisites of the parties to the agreement;
2) the denomination of the plant species and variety;
3) purposes, ways or methods of exploitation of the variety;
4) the territory of exploitation of the variety;
5) the period of validity of the licensing agreement;
6) rights, obligations and liability of the parties to the agreement;
7) the amount of the licence fee, terms and procedure for payment thereof;
8) the procedure for settling disputes;
9) other conditions in conformity with laws and other legal acts.
Article 35. Compulsory Licensing Agreement
1. A compulsory licensing agreement may be concluded if there is a lack in the
country of the propagating material of the protected variety of significance for the
national economy or if the breeder has not propagated the variety of significance for
the national economy for a period of three years after its entry in the List of Protected
Varieties. A natural or legal person who wishes to conclude a compulsory licensing
agreement may apply to the manager of the List of Protected Varieties.
2. A compulsory licensing agreement shall be concluded and terminated by the
decision of the manager of the List of Protected Varieties.
3. The licence fee payable for the exploitation of the variety under a
compulsory licensing agreement shall be fixed by the decision of the manager of the
List of Protected Varieties and shall be equal to the average licence fee charged for the
propagating material of the same plant species in Lithuania.
4. The breeder must sell to the licensee the initial propagating material
required for the reproduction (multiplication) of the variety for the price that is paid
19
on the average for the propagating material of other varieties of the same plant
species.
5. A compulsory licensing agreement may be concluded for a maximum period
of four years. The breeder may request the manager of the List of Protected Varieties
to shorten the period of the compulsory licensing agreement or to terminate the
agreement, if the reasons for concluding the licensing agreement cease to exist or the
licensee violates the conditions laid down in the licensing agreement.
6. The conclusion of a compulsory licensing agreement shall not restrict the
breeder’s rights established by this Law.
7. Disputes arising in relation to the conclusion and termination of a
compulsory licensing agreement shall be settled by court.
CHAPTER EIGHT
DECISION MAKING, APPEALS AGAINST DECISIONS AND
EXAMINATION OF APPEALS
Article 36. Appeals against the Application
1. After the publication of the registration of the application every interested
person shall have access the application documents, the results of the technical
examination of the variety and the variety description.
2. Prior to a decision to grant the plant variety right or to refuse granting that
right, the interested persons may lodge an appeal with the manager of the List of
Protected Varieties against the ineligible applicant, as well as on the contention that
the variety does not comply with the conditions for the grant of plant variety rights
referred to in Article 3 of this Law. Appeals against the variety denomination may be
lodged within three months from the date of the publication of the application. The
appeal shall be accompanied by the documents or other material justifying the appeal.
The person who has lodges the appeal shall have the right to withdraw it at any time.
3. The manager of the List of Protected Varieties must notify the applicant in
writing of the received appeal or the withdrawal thereof.
Article 37. Board of Appeal
1. For the purposes of deciding on appeals by applicants from the decisions of
20
the manager of the List of Protected Varieties, also on appeals against unsatisfactory
examinations of applications and technical examinations of varieties, as well as on
other issues relating to plant variety rights, the Minister of Agriculture shall set up the
Board of Appeal composed of five members and appoint the chairman of the Board.
The Board of Appeal shall be appointed for a period of three years and comprised of
representatives from the Ministry of Agriculture, agricultural, farmers’ non-profit
organisations, as well as scientific institutions.
2. The activities of the Board of Appeal shall be governed by the regulations
approved by the Minister of Agriculture.
3. Decisions of the Board of Appeal shall be binding on the manager of the
List of Protected Varieties.
Article 38. Procedure of Making Decisions, Appealing against Decisions
and Examining Appeals
1. The time limits and procedure for appealing against the decisions of the
manager of the List of Protected Varieties, as well as the time limits for correcting the
identified deficiencies in the applications, taking decisions and notifying of such
decisions, filing the received and withdrawn appeals shall be specified in the
regulations of the List of Protected Varieties.
2. Decisions of the manager of the List of Protected Varieties shall be appealed
against to the Board of Appeal, whereas decisions of the Board of Appeal shall be
appealed against in court.
CHAPTER NINE
INTERNATIONAL CO-OPERATION
Article 39. International Treaties
Where international treaties to which the Republic of Lithuania is a party
establish other requirements for plant variety rights than those laid down in this Law,
the provisions of the international treaties of the Republic of Lithuania shall apply.
Article 40. International Co-operation
The manager of the List of Protected Varieties shall co-operate with
21
institutions of other states, exchange information and documents relating to plant
variety rights, as well as perform other acts for the fulfilment of international
obligations.
CHAPTER TEN
ENFORCEMENT OF THE BREEDER’S RIGHTS AND LIABILITY FOR
VIOLATIONS OF THE LAW ON THE PROTECTION OF PLANT
VARIETIES
Article 41. Remedies for Infringement
1. Breeders or their authorised representatives, with the aim of defending their
rights, as well as licensees, with the aim of defending the rights assigned to them,
shall be entitled in accordance with the procedure established by law to apply to court
and request to:
1) recognise the rights;
2) issue an injunction aimed at prohibiting the continuation of unlawful acts;
3) prohibit the performance of acts likely to cause an actual infringement of
the rights or to inflict damage;
4) compensate for material damage, including lost profits and other expenses
incurred;
5) apply other remedies provided for by this Law and other laws.
2. In order to ensure the enforcement of an injunction prohibiting the
continuation of unlawful acts, as well as a prohibition to perform acts likely to cause
an actual infringement of the rights or to inflict damage, the court may, at the request
of persons referred to in paragraph 1 of this Article, apply provisional protection
measures.
3. Where the person, against whom an injunction aimed at prohibiting the
continuation of unlawful acts is issued or who is liable to be subject to the corrective
measures provided for in Article 41(4), acted without fault as regards the infringement
of the rights established by this Law, the court may, at the request of that person, order
pecuniary compensation to be paid to the injured party, if execution of the measures
provided for in paragraph 1 of this Article would cause him disproportionate harm and
if pecuniary compensation to the injured party appears reasonably satisfactory.
22
Article 41(1). Right of Information
When adjudicating a dispute concerning an infringement of the rights
established by this Law and in response to a justified request of the claimant, the court
may, in the course of proceedings, order persons to provide immediate information on
the infringement of the claimant’s rights provided for in this Law, as well as the origin
and distribution networks of protected plant varieties, also the quantities and prices of
the used propagating material of those varieties.
Article 41(2). Evidence
1. The court may, on application by a party which has presented reasonably
available evidence sufficient to support its claims and has, in substantiating those claims,
specified evidence which lies in the control of the opposing party, order in accordance
with the procedure laid down in the Code of Civil Procedure that such evidence be
presented by the opposing party, subject to the protection of confidential information. A
reasonable sample of the propagating material of the protected plant variety shall be
considered by the court to constitute reasonable evidence of an infringement of the
rights established by this Law.
2. Under the conditions specified in paragraph 1 of this Article, in the case of
an infringement of the rights established by this Law committed for commercial
purposes, the court may, in accordance with the procedure laid down in the Code of
Civil Procedure, order the communication of banking, financial or commercial
documents under the control of the opposing party, subject to the protection of
confidential information. In the event of failure to communicate such evidence
without valid reasons within the time limit set by the court or refusal of access to such
evidence, the court shall be entitled to take a decision on the basis of the evidence
submitted to it.
Article 41(3). Provisional Measures and Measures for Preserving Evidence
1. The application of provisional measures and measures for preserving
evidence shall be governed by the Code of Civil Procedure and this Law.
2. Where there are sufficient grounds to suspect that an infringement of the
rights established by this Law has been committed, the court may, in accordance with
23
the procedure laid down in the Code of Civil Procedure, apply provisional measures
necessary to prevent any imminent unlawful acts, to forbid the continuation of the
unlawful acts and to enforce the final decision of the court, that is to:
1) forbid persons to commit any imminent infringement of the rights
established by this Law;
2) order persons to discontinue, on a provisional basis, any infringement of the
rights established by this Law;
3) seize, forbid the entry into or remove from the channels of commerce the
propagating material of the protected variety suspected of possible or actual
infringement of the rights established by this Law;
4) seize the property of the persons allegedly infringing the rights established
by this Law, which is possessed by the said persons or third persons, including bank
accounts and accounts at other credit institutions; as well as require to communicate
banking, financial or commercial documents or to grant access to these documents, if
an infringement has been committed for commercial purposes;
5) apply other measures provided for by the Code of Civil Procedure.
3. If the applied provisional measures referred to in subparagraphs 1 and 2 of
paragraph 2 of this Article are infringed and such infringement continues, the court
may order the alleged infringers to ensure adequate compensation for damages to the
person who requested the application of provisional measures.
4. The court shall be entitled to require the person, who requests the
application of provisional measures, to provide any reasonably available evidence in
order to satisfy itself with a sufficient degree of certainty that he or the person, in
respect of whose interests the application of provisional measures is requested, is the
holder or user of the rights established by this Law and that the applicant's rights are
being infringed, or that such infringement is imminent.
5. The court may, on application by a person who has presented reasonably
available evidence sufficient to support its claims that his rights established by this Law
have been infringed or are about to be infringed, order provisional measures to preserve
relevant evidence in respect of the alleged infringement, subject to the protection of
confidential information, that is:
1) the detailed description of the propagating material of the protected variety
infringing the rights established by this Law, with or without the detention thereof;
24
2) the arrest and seizure of the propagating material of the protected variety
infringing the rights established by this Law and the documents relating thereto;
3) the application of other prompt and effective provisional measures provided for
by the Code of Civil Procedure.
6. Provisional measures and measures for preserving evidence may be applied
without the defendant having been informed and heard, in particular where any delay
is likely to cause irreparable harm to the applicant or where there is a demonstrable
risk of evidence being destroyed. Where provisional measures are applied without the
defendant having been informed and heard, the defendant must be notified thereof
without delay after the execution of those measures at the latest. At the request of the
parties, including the right to be heard, provisional measures and measures for
preserving evidence may be reviewed with a view to deciding, within a reasonable
period after the notification of the measures, whether these measures shall be
modified, revoked or confirmed.
7. Where the applied provisional measures or measures to preserve evidence
are revoked by the court, or where they lapse due to any act or omission by the person
who has applied for those measures, or where a court decision becomes effective
stating that there has been no infringement or threat of infringement of the rights
established by this Law, or the person, who has requested the application of
provisional measures or measures for preserving evidence, does not institute, within
the period determined by the court, proceedings, the defendant shall be entitled to
claim compensation for any injury caused by those measures.
Article 41(4). Corrective Measures
1. The persons referred to in paragraph 1 of Article 41 of this Law shall be
entitled to apply to court and request to recall, to remove from the channels of
commerce the propagating material of protected plant varieties in such a way that they
would not incur any injury and the protection of their rights would be safeguarded, or
to destroy the propagating material of plant varieties which the court found to be
infringing the rights established by this Law.
2. The measures referred to in paragraph 1 of this Article shall be applied
regardless of other claims by a person, requesting the application of these measures,
for compensation for any injury suffered by him as a result of the infringement of his
25
rights. Moreover, these measures shall be carried out without compensation, at the
expense of the infringer, taking into account the proportionality between the
seriousness of the infringement and the remedies ordered as well as the interests of
third persons.
Article 41(5). Compensation for Material Damage
1. The procedure for compensation for material damage shall be regulated by
the Civil Code and this Law.
2. When assessing the amount of the damage (losses) actually incurred as a
result of the infringement of the rights established by this Law, the court shall take
into account the substance of the infringement, the amount of the inflicted damage,
lost profits, expenses incurred and other important circumstances. The profits made by
the infringer may, at the request of persons referred to in paragraph 1 of Article 41 of
this Law, be recognised as losses. The propagating material of the protected variety
infringing the rights established by this Law may be handed over to the holders of
those rights, at their request.
3. The amount of lost profits of persons referred to in paragraph 1 of Article 41
of this Law shall be assessed taking into account the income that would have been
received through authorised use of the propagating material of protected plant
varieties.
4. Instead of claiming compensation for the damage (losses) actually incurred
as a result of the infringement of the rights established by this Law, persons referred to
in paragraph 1 of Article 41 of this Law may claim remuneration or fees which would
have been due if the infringer had requested authorisation to use the propagating
material of the protected variety (i.e. concluded a licensing agreement or obtained
authorisation), and where the infringer acted intentionally or with negligence – up to
double remuneration or fees.
5. Where the infringer did not knowingly, or with reasonable grounds to know,
engage in activities infringing the rights established by this Law (i.e. acted without
fault), the court may, at the request of persons referred to in paragraph 1 of Article 41
of this Law, order the recovery of profits. The profits of the infringer shall include all
that the infringer has saved and/or received by infringing the rights established by this
Law. The profits of the infringer shall be determined and recovered regardless of the
26
fact whether or not the holder of the rights would have gained similar profits himself.
When determining the profits of the infringer, the holder of the rights must present
only the evidence which would support the gross earnings received by the infringer;
the amount of the net profits (profits after the deduction of expenses) must be proved
by the infringer himself.
Article 41(6). Publication of Judicial Decisions
The court taking a decision on the infringement of the rights established by
this Law may, at the request of persons referred to in paragraph 1 of Article 41 of this
Law, order the infringer to disseminate, at his own expense, the information
concerning the decision, including publishing the decision in full or in part in the
mass media, or in any other way. The court decision may be published or the
information concerning the court decision disseminated after the court decision
becomes effective, unless otherwise established by the court. The court decision shall
define the manner and extent of its publication. Persons referred to in paragraph 1 of
Article 41 of this Law may request that the infringer makes to the account indicated by
the court an advance payment of the amount necessary to disseminate the information
concerning the court decision or to publish the court decision itself.
Article 41(7). Establishment of Non-infringement of Plant Variety Rights
The person concerned shall be entitled to bring an action to court requesting to
establish that his activities do not infringe plant variety rights.
Where the persons concerned proves that his activities do not infringe the
provisions of plant variety rights, the court shall take a decision establishing non-
infringement of plant variety rights.
Breeders or their authorised representatives must inform all licensees about the
proceedings initiated for establishing non-infringement of plant variety rights. Unless
the licensing agreement provides otherwise, licensees shall be entitled to participate in
these proceedings.
Article 41(8). Liability for Violations of this Law
Natural and legal persons or branches set up in the Republic of Lithuania by
enterprises established in Member States of the European Union and other countries
27
of the European Economic Area shall be held liable for violating the provisions of this
Law in accordance with the procedure laid down by laws of the Republic of Lithuania.
Article 41(9). Application of Border Measures
The propagating material of the protected plant varieties the import whereof
from third countries into the Republic of Lithuania or the expert whereof from the
Republic of Lithuania to third countries is considered an infringement of the rights of
persons referred to in paragraph 1 of Article 41 shall be subject to border measures
defined by legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania.
CHAPTER ELEVEN
FINAL PROVISIONS
Article 42. Entry into Force of the Law
The Law shall enter into force on 1 April 2002.
43. Repeal of Laws
The following laws shall be repealed as of 1 April 2002:
1) Republic of Lithuania Law on the Protection of Plant Varieties and Seed
Cultivation;
2) Law Amending Articles 3, 6, 17, 18, 19, 20, 24, 25 and 27 of the Republic
of Lithuania Law on the Protection of Plant Varieties and Seed Cultivation;
3) Law Amending Article 23 of the Republic of Lithuania Law on the
Protection of Plant Varieties and Seed Cultivation.
I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.
PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS
28
Annex to the Republic of
Lithuania Law on the Protection
of Plant Varieties
EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THE LAW ON THE PROTECTION
OF PLANT VARIETIES
Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004
on the enforcement of intellectual property rights (OJ 2004 Special edition, Chapter
17, Volume 02, p. 32).
Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 104-3701
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS
ĮSTATYMAS
2001 m. lapkričio 22 d. Nr. IX-618
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymas reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų santykius, susijusius su augalų
veislių teisine apsauga ir naudojimu. 2. Įstatymas taikomas visų žemės ūkio, daržo, sodo ir dekoratyvių augalų genčių ir rūšių
veislėms.
3. Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas Įstatymo priede. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
Nr. XI-1994, 2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2643 (2012-05-08)
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Augalų medžiaga – augalai arba jų dalys. 2. Augalų gentis – sistematikos vienetą sudaranti organizmų grupė, apimanti artimas,
bendrą protėvį turinčias augalų rūšis.
3. Augalų rūšis – sistematikos vienetą sudaranti giminiškų organizmų grupė, gyvojoje gamtoje užimanti palyginti pastovią vietą ir atliekanti savo funkcijas visuotinėje biologinėje
medžiagų apykaitoje tik tai grupei savitu būdu.
4. Augalų veislė (toliau – veislė) – augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam augalų taksonui, kuri, nepaisant to, ar atitinka sąlygas, kad veislei būtų suteikta teisinė
apsauga:
1) turi tam genotipui ar genotipų kombinacijai būdingas savybes;
2) išsiskiria iš kurios kitos augalų grupės bent vienu būdingu požymiu; 3) laikoma atskiru vienetu dėl gebėjimo dauginantis išlaikyti visus tos veislės augalams
būdingus požymius nepakitusius.
5. Augalų taksonas – bet kuri taksonominė augalų grupė (klasė, eilė, šeima, gentis, rūšis, porūšis, varietetas, forma).
6. Dauginamoji medžiaga – sėkla, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis (skiepūgliai,
poskiepiai, ūgliai, šakniastiebių dalys, stiebagumbiai ir kt.), skirti tam tikros veislės augalams
dauginti. 7. Genotipas – organizmo paveldimumo veiksnių visuma.
8. Licencinė sutartis – raštiškas selekcininko susitarimas su fiziniais ar juridiniais
asmenimis ar Lietuvos Respublikoje įsteigtais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialais, kuriuo šiems asmenims suteikiama
teisė nurodytoje teritorijoje sutartomis sąlygomis dauginti ir tiekti rinkai veislės, kuriai suteikta
teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą. 9. Licencinis užmokestis – pagal licencinę sutartį mokamas užmokestis.
10. Selekcininkas:
1) vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę ar atradę ir išskyrę naują augalo veislę;
2
2) juridinis asmuo, kurio vienas ar keli darbuotojai pagal darbo sutartį arba atlikdami
tarnybinę užduotį sukūrė ar atrado ir išskyrė naują augalo veislę; 3) juridinis asmuo, įsteigtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos
ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo arba kita organizacija ir jų filialai, sukūrę
ar atradę ir išskyrę naują augalo veislę;
4) teisių perėmėjas, įgijęs turtines teises į veislę iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų asmenų.
11. Selekcinis užmokestis – ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas
užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.
12. Valstybės ūkiui svarbi saugoma veislė – veislė, reikalinga tam tikrų savybių turinčios
dauginamosios medžiagos tiekimui rinkai užtikrinti. 13. Veislės teisinės apsaugos paraiška – Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių
sąrašo tvarkytojui pateikiamas raštiškas prašymas suteikti veislei teisinę apsaugą.
14. Visuotinai žinoma veislė – veislė, kuri tampa visuotinai žinoma nuo paraiškos
pateikimo bet kurioje valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į oficialų veislių sąrašą. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
Nr. XI-1022, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 118-5995 (2010-10-02)
Nr. XI-1994, 2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2643 (2012-05-08)
3 straipsnis. Veislės teisinės apsaugos sąlygos
Selekcininkui veislės teisinė apsauga suteikiama nustačius, kad veislė atitinka naujumo,
išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo reikalavimus, ir kai jai yra suteiktas šio Įstatymo 18 straipsnio reikalavimus atitinkantis pavadinimas.
4 straipsnis. Naujumas
1. Veislė laikoma nauja, jeigu iki veislės teisinės apsaugos paraiškos (toliau – paraiška) pateikimo datos jos dauginamoji ar augalų medžiaga nebuvo parduota ar kitaip perleista naudoti
kitiems asmenims paties selekcininko iniciatyva arba sutikimu:
1) Lietuvos Respublikoje – anksčiau kaip prieš vienerius metus; 2) kitos valstybės teritorijoje – anksčiau kaip prieš ketverius metus, o medžių, vynmedžių
ir uogakrūmių veislių – anksčiau kaip prieš šešerius metus.
2. Parduodant ar kitaip perleidžiant veislės dauginamosios ar augalų medžiagos valdymo teisę kitiems asmenims, veislės naujumas neprarandamas, jeigu:
1) padaryta žala selekcininkui arba jo teisių perėmėjui;
2) pagal sutartį buvo perleistos selekcininko teisės;
3) tai numatyta sutartyje, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės
valstybėse įsteigtų įmonių filialai daugina atitinkamos veislės dauginamąją medžiagą selekcininko
vardu, su sąlyga, kad selekcininkas nepraranda nuosavybės teisės į dauginamąją medžiagą ir kad dauginamoji medžiaga nenaudojama kitos veislės dauginamajai medžiagai gaminti;
4) tai numatyta sutartyje, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys ar Lietuvos
Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės
valstybėse įsteigtų įmonių filialai atlieka lauko bandymus ar laboratorinius tyrimus veislei įvertinti;
5) tai padaryta vykdant įstatymus ar administracinius įpareigojimus, ypač kai tai susiję su
biologiniu saugumu ar veislės įrašymu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą; 6) kuriant veislę ar atliekant šios dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus, veislės augalų
medžiaga, kaip šalutinis ar perteklinis produktas, parduodama ar perduodama vartoti nenurodant
veislės. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
5 straipsnis. Išskirtinumas
3
1. Veislė laikoma išskirtine, jeigu ji bent vienu požymiu aiškiai skiriasi nuo bet kurios
kitos iki paraiškos pateikimo datos visuotinai žinomos veislės. 2. Bet kuri kita veislė laikoma visuotinai žinoma nuo paraiškos pateikimo bet kurioje
valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į oficialų veislių
sąrašą. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
6 straipsnis. Vienodumas
Veislė atitinka vienodumo reikalavimus, jeigu nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais dauginimo ypatumais, ji yra vienoda pagal pagrindinius požymius.
7 straipsnis. Stabilumas
Veislė atitinka stabilumo reikalavimus, jeigu jos pagrindiniai požymiai išlieka nepakitę po daugkartinio dauginimo, o kai yra būtinas tam tikras dauginimo ciklas, – kiekvieno tokio
dauginimo ciklo pabaigoje.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašas
1. Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašas (toliau – Saugomų veislių
sąrašas) – sąrašas augalų veislių, kurioms Lietuvoje suteikta teisinė apsauga. 2. Saugomų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas – Žemės
ūkio ministerijos įgaliota institucija.
ANTRASIS SKIRSNIS
PARAIŠKA SUTEIKTI VEISLEI TEISINĘ APSAUGĄ
9 straipsnis. Paraiškos pateikimas 1. Selekcininkas arba jo įgaliotas atstovas (toliau – pareiškėjas), pageidaujantis, kad jo
sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia Saugomų veislių sąrašo
tvarkytojui paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą.
2. Paraišką sudaro prašymas suteikti veislei teisinę apsaugą ir kiti dokumentai, kurių sąrašą, formą ir pateikimo tvarką nustato Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas.
3. Dėl kiekvienos veislės pateikiama atskira paraiška. Prašymas suteikti veislei teisinę
apsaugą bei kiti su paraiška susiję dokumentai pateikiami lietuvių arba kita Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatyta kalba. Šiuo atveju pateikiamas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.
4. Jeigu veislę sukūrė ar atrado ir išskyrė keli fiziniai ar juridiniai asmenys, įsteigti
Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos ir jų filialai, pateikiama viena
paraiška.
5. Paraiškos pateikimas Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos šaliai narei ar
Europos Sąjungos šaliai narei neapriboja pareiškėjo teisės, dar negavus atsakymo dėl veislės teisinės apsaugos suteikimo, pateikti paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui.
6. Paraiškos pateikimo data laikoma ta diena, kurią Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas
gavo ir įregistravo šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančią paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1022, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 118-5995 (2010-10-02)
10 straipsnis. Paraiškos pirmenybės teisė 1. Paraiškos pirmenybė nustatoma pagal paraiškos pateikimo datą.
2. Pareiškėjas turi teisę pirmąją paraišką pateikti bet kurios Tarptautinės naujų augalų
veislių apsaugos sąjungos šalies narės ar valstybės Europos Sąjungos narės kompetentingai institucijai. Jeigu prieš pateikiant paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui Lietuvoje jau buvo
pateikta to paties pareiškėjo paraiška suteikti tai pačiai veislei teisinę apsaugą vienoje iš
Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos šalių narių ar Europos Sąjungos šalyje narėje,
tai pareiškėjo prašymu paraiškos pirmenybė gali būti nustatoma pagal pirmosios paraiškos
4
pateikimo datą. Šiuo atveju paraiška Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui turi būti pateikta ne vėliau
kaip per dvylika mėnesių nuo pirmosios paraiškos pateikimo datos. Paraiškos pateikimo diena į šį laikotarpį neįeina.
3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti paraiškos pirmenybės teise šio straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju, privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo Saugomų veislių
sąrašo tvarkytojui dienos pateikti pirmosios paraiškos kopiją, patvirtintą ją priėmusios kompetentingos užsienio valstybės institucijos. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gali
pareikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad abiejų
paraiškų objektas yra ta pati veislė. 4. Selekcininkui suteikiama teisė per dvejus metus po to, kai pasibaigė paraiškos
pirmenybės teisės galiojimo laikotarpis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, o jeigu pirmoji paraiška
buvo atmesta arba atsiimta, – per Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytą laikotarpį nuo atmetimo ar atsiėmimo, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui, kuriam jis pateikė paskesnę paraišką,
šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikti būtinus dokumentus ar medžiagą tyrimams, numatytiems šio
Įstatymo 11, 12 ir 13 straipsniuose.
5. Tokie veiksmai kaip kitos paraiškos padavimas tos pačios veislės teisinei apsaugai suteikti, paraiškos viešas paskelbimas arba veislės, nurodytos pirmojoje paraiškoje, panaudojimas,
jeigu tai įvyksta per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, nesudaro pagrindo Saugomų veislių
sąrašo tvarkytojui pateiktą paraišką atmesti. Tokie veiksmai taip pat nesudaro pagrindo jokioms trečiųjų šalių teisėms atsirasti.
6. Kai selekcininkas šio Įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia skundą dėl
pareiškėjo, kuris neturėjo teisės į veislės apsaugą, ir Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą šiuo pagrindu nesuteikti veislei teisinės apsaugos, selekcininkas turi teisę reikalauti, kad
atmestosios paraiškos data būtų laikoma jo paraiškos pateikimo data. Šiuo atveju selekcininkas
privalo pateikti paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui per vieną mėnesį nuo sprendimo
nesuteikti veislei teisinės apsaugos priėmimo.
TREČIASIS SKIRSNIS
PARAIŠKOS EKSPERTIZĖ IR VEISLĖS TECHNINIS PATIKRINIMAS
11 straipsnis. Išankstinė paraiškos ekspertizė
1. Išankstinę paraiškos ekspertizę per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo dienos atlieka
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas. Ekspertizės metu nustatoma paraiškos pirmenybė, taip pat ar paraiška atitinka Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytus reikalavimus.
2. Per vieną mėnesį nustatęs, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų,
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas raštu praneša apie tai pareiškėjui. Pareiškėjui per Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nurodytą terminą ištaisius nustatytus trūkumus, paraiškos pateikimo data
laikoma ta diena, kurią Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gavo ir įregistravo paraišką suteikti
veislei teisinę apsaugą. Jeigu trūkumai neištaisomi, paraiška laikoma nepaduota ir pareiškėjui apie tai pranešama raštu.
3. Jeigu paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas apie
tai raštu praneša pareiškėjui.
12 straipsnis. Pagrindinė paraiškos ekspertizė
1. Pagrindinę paraiškos ekspertizę per Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytą
laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo paraiškos pateikimo dienos, atlieka Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas.
2. Pagrindinės ekspertizės metu nustatoma, ar paraiškoje dėl veislės teisinės apsaugos
nurodyta veislė yra nauja, ar pareiškėjas turi teisę pateikti šią paraišką, ar pasiūlytas pavadinimas atitinka šio Įstatymo 18 straipsnio reikalavimus.
3. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas, nustatęs, kad veislė neatitinka šio straipsnio 2
dalyje nustatytų reikalavimų, apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nustatytų
trūkumų nepašalina, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą atmesti paraišką ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
13 straipsnis. Veislės techninis patikrinimas
5
1. Atlikus išankstinę ir pagrindinę paraiškos ekspertizes, atliekamas veislės techninis
patikrinimas. Jo metu tyrimais nustatoma, ar veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus.
2. Veislės techninis patikrinimas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimu taip pat
laikomas atliktu, jeigu veislės išskirtinumas, vienodumas bei stabilumas buvo įvertintas ir
pripažintas kitos valstybės kompetentingos institucijos ir pareiškėjas pateikė visus šį faktą patvirtinančius dokumentus bei šios institucijos sutikimą naudotis jos atlikto veislės techninio
patikrinimo duomenimis.
14 straipsnis. Veislės techninio patikrinimo organizavimas ir rezultatai
1. Už veislės techninį patikrinimą yra atsakingas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas.
Veislės techninį patikrinimą Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gali atlikti pats arba naudotis šalies ar užsienio valstybių kompetentingų institucijų paslaugomis.
2. Už veislės techninį patikrinimą pareiškėjas moka Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui
arba kompetentingai šalies ar užsienio valstybės institucijai, kuri atliko veislės techninį
patikrinimą, pagal jų nustatytus įkainius. 3. Jeigu veislės techninio patikrinimo rezultatai atitinka šio Įstatymo nustatytus
išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus ir pareiškėjas yra atsiskaitęs už veislės techninį
patikrinimą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas atlieka oficialų veislės aprašymą ir paima veislės dauginamosios medžiagos kontrolinį pavyzdį saugoti.
4. Nustačius, kad veislė neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų ir (arba)
pareiškėjas nėra atsiskaitęs už veislės techninį patikrinimą, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą paraišką atmesti ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
5. Dokumentus, susijusius su paraiškos ekspertize ir veislės techniniu patikrinimu,
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas saugo visą veislės apsaugos galiojimo laikotarpį.
15 straipsnis. Laikinoji teisinė apsauga
Selekcininko interesai saugomi ir laikotarpiu nuo paraiškos suteikti veislei teisinę apsaugą
pateikimo dienos iki teisinės apsaugos veislei suteikimo. Šios laikinosios teisinės apsaugos laikotarpiu selekcininkas turi teisę reikalauti iš asmens, pažeidusio jo teises, nurodytas šio Įstatymo
26 straipsnyje, atlyginti nuostolius.
16 straipsnis. Informacijos skleidimas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas oficialiame leidinyje skelbia informaciją apie:
1) gautas, atsiimtas ir atmestas paraiškas;
2) paraiškose siūlomus veislių pavadinimus; 3) veisles, kurioms suteikta teisinė apsauga, jų selekcininkus ir (ar) selekcininkų įgaliotus
atstovus;
4) veisles, kurioms suteikta laikinoji teisinė apsauga; 5) selekcininkų ir (ar) jų įgaliotų atstovų pasikeitimus;
6) sprendimus dėl veislės apsaugos pripažinimo negaliojančia, šios apsaugos panaikinimo
ar pratęsimo;
7) kitą Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytą informaciją.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VEISLĖS PAVADINIMO SUTEIKIMAS IR NAUDOJIMAS
17 straipsnis. Veislės pavadinimas
1. Veislei turi būti suteiktas pavadinimas pagal jos gentinę priklausomybę. Pavadinimas nurodomas pareiškėjo teikiamoje paraiškoje.
2. Įrašius veislę į Saugomų veislių sąrašą, visais atvejais veislė turi būti vadinama jai
suteiktu pavadinimu. Tas pats veislės pavadinimas turi būti naudojamas ir pasibaigus veislės
teisinės apsaugos laikotarpiui.
18 straipsnis. Veislės pavadinimo reikalavimai
6
1. Veislės pavadinimas turi padėti tą veislę identifikuoti. Veislės pavadinimas negali būti
sudarytas vien tiktai iš skaitmenų, išskyrus atvejus, kai jau yra nusistovėjusi tokia veislių žymėjimo tvarka. Pavadinimas neturi klaidinti arba sukelti painiavos dėl veislės požymių, jos
vertės ar identiškumo, selekcininkų tapatybės. Jis turi skirtis nuo kiekvieno kito pavadinimo,
kuriuo Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje pavadintos tos pačios ar artimai susijusios augalų
rūšies veislės. 2. Anksčiau įgytos trečiųjų asmenų teisės neturi būti pažeidžiamos. Naujai veislei negali
būti suteikiamas pavadinimas veislės, kurios teisinės apsaugos galiojimas yra pasibaigęs.
3. Pavadinimas turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
19 straipsnis. Veislės pavadinimo pakeitimas
Veislės pavadinimas gali būti pakeistas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo arba teismo sprendimu. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
PENKTASIS SKIRSNIS
VEISLĖS TEISINĖS APSAUGOS SUTEIKIMAS, TRUKMĖ IR PANAIKINIMAS
20 straipsnis. Veislės teisinės apsaugos įsigaliojimas 1. Nustatęs, kad augalo veislė atitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytas veislės teisinės
apsaugos sąlygas, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą įrašyti veislę siūlomu
pavadinimu į Saugomų veislių sąrašą ir raštu praneša apie tai pareiškėjui. Sprendime nurodomas veislės pavadinimas, jos selekcininkas, veislės aprašymas, veislės apsaugos galiojimo laikas.
2. Veislę įrašius į Saugomų veislių sąrašą, selekcininkui išduodamas veislės teisinės
apsaugos pažymėjimas. Pažymėjimo formą nustato Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas.
3. Apsauga veislei suteikiama nuo jos įrašymo į Saugomų veislių sąrašą dienos.
21 straipsnis. Teisinės apsaugos veislei nesuteikimas
Jeigu veislė neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas nusprendžia neįrašyti veislės į Saugomų veislių sąrašą ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
22 straipsnis. Veislių teisinės apsaugos galiojimo laikas 1. Bulvių, medžių, uogakrūmių ir vynmedžių veislių teisinė apsauga galioja 30 metų, o
visų kitų augalų 25 metus nuo įrašymo į Saugomų veislių sąrašą dienos. 2. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas selekcininko ar jo įgalioto atstovo prašymu turi teisę
veislės teisinės apsaugos laikotarpį pratęsti, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Teisinės apsaugos
laikotarpis pratęsiamas, jeigu Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui iki veislės teisinės apsaugos termino pabaigos selekcininkas ar jo įgaliotas atstovas raštu pateikia prašymą pratęsti šį laikotarpį.
3. Veislės teisinė apsauga nustoja galioti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems
terminams, jeigu selekcininkas pateikia raštišką atsisakymą Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui.
Veislės teisinės apsaugos pasibaigimo data gali būti nurodyta selekcininko prašyme. Jeigu data nenurodyta, atsisakymas įsigalioja kitą dieną nuo prašymo gavimo dienos.
23 straipsnis. Veislės teisinės apsaugos pripažinimas negaliojančia 1. Veislės teisinė apsauga pripažįstama negaliojančia nuo veislės įrašymo į Saugomų
veislių sąrašą dienos, jeigu:
1) paaiškėja, kad apsaugos suteikimo metu veislė neatitiko naujumo ar išskirtinumo reikalavimų;
2) veislei buvo suteikta apsauga vadovaujantis tik selekcininko pateikta informacija, bet
veislė apsaugos suteikimo metu iš tikrųjų neatitiko vienodumo ar stabilumo reikalavimų pagal šio
Įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas; 3) nustatyta, kad veislės apsauga buvo suteikta asmeniui, kuris neturėjo tokios teisės.
7
2. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
aplinkybes, priima sprendimą pripažinti veislės apsaugą negaliojančia ir apie tai raštu praneša selekcininkui.
24 straipsnis. Veislės teisinės apsaugos panaikinimas
1. Veislės teisinė apsauga panaikinama, jeigu: 1) selekcininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia raštišką prašymą Saugomų veislių
sąrašo tvarkytojui išbraukti veislę iš Saugomų veislių sąrašo;
2) Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas nustato, kad veislė neatitinka vienodumo ir stabilumo reikalavimų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas;
3) selekcininkas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo prašymu nepateikė informacijos,
dokumentų ar kitos medžiagos, patvirtinančios, kad veislė palaikoma išsaugant visas jai būdingas savybes;
4) Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas nustato, kad veislės pavadinimas neatitinka šio
Įstatymo reikalavimų, o selekcininkas nepasiūlė kito tinkamo pavadinimo;
5) selekcininkas nesumokėjo valstybės nustatytos rinkliavos už veislės teisinę apsaugą. 2. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas privalo raštu pranešti selekcininkui, kad veislės
apsauga gali būti panaikinta dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, ir nustatyti laikotarpį,
per kurį jos būtų pašalintos. 3. Jeigu selekcininkas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį nepašalina nurodytų
veislės apsaugos panaikinimo priežasčių, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą
panaikinti veislės teisinę apsaugą ir apie tai raštu praneša selekcininkui. 4. Selekcininkas nuo veislės teisinės apsaugos panaikinimo dienos netenka šio Įstatymo 26
straipsnyje numatytų teisių. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
25 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo teikiamas paslaugas nustatoma ir mokama valstybės
rinkliava Rinkliavų įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SELEKCININKO TEISĖS IR PAREIGOS
26 straipsnis. Selekcininko teisės
1. Atsižvelgdamas į šio Įstatymo 28 ir 29 straipsnių nuostatas, selekcininkas turi teisę
duoti sutikimą asmenims atlikti su saugomos veislės dauginamąja medžiaga susijusius šiuos veiksmus:
1) gaminti ir dauginti;
2) paruošti dauginimo tikslams;
3) siūlyti parduoti; 4) parduoti ar kitaip realizuoti;
5) eksportuoti;
6) importuoti; 7) sandėliuoti ją šios dalies 1–6 punktuose nurodytais tikslais.
2. Asmeniui, nesudariusiam licencinės sutarties arba negavusiam selekcininko raštiško
sutikimo dėl veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios medžiagos panaudojimo, draudžiama atlikti bet kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, susijusius su saugomos
veislės dauginamąja medžiaga.
3. Asmenys, naudojantys veislę pagal licencinę sutartį, privalo pranešti selekcininkui apie
padaugintą, parduotą bei kitaip realizuotą dauginamąją medžiagą, jeigu kitaip nenumatyta licencinėje sutartyje.
4. Naudojant augalų medžiagą, gautą saugomos veislės dauginamąją medžiagą panaudojus
be licencinės sutarties, būtina gauti selekcininko sutikimą, išskyrus atvejį, kai selekcininkas turėjo protingą galimybę įgyvendinti savo teises, susijusias su šia dauginamąja medžiaga. Straipsnio pakeitimai:
8
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
27 straipsnis. Selekcininko teisių taikymas iš esmės išskirtoms ir kai kurioms kitoms
veislėms
1. Šio Įstatymo 26 straipsnio nuostatos taip pat taikomos:
1) veislėms, iš esmės išskirtoms iš saugomos veislės, jeigu ši saugoma veislė pati nėra iš esmės išskirta veislė;
2) veislėms, kurios aiškiai nesiskiria nuo saugomos veislės pagal šio Įstatymo 5 straipsnio
1 dalies nuostatas;
3) veislėms, kurių dauginamoji medžiaga gali būti dauginama tik naudojant saugomą veislę.
2. Veislė laikoma išskirta iš kitos, toliau vadinamos pirminės, veislės, kai:
1) ji iš esmės išskirta iš pirminės veislės arba iš kitos veislės, kuri pati yra iš esmės išskirta iš pirminės veislės, išsaugant pagrindines pirminės veislės savybes, nulemtas jos genotipo arba
genotipų kombinacijos;
2) ji aiškiai skiriasi nuo pirminės veislės, bet atitinka pirminę veislę pagal pagrindinius požymius, nulemtus šios veislės genotipo ar genotipų kombinacijos, nors turi išimtinių skirtumų,
atsiradusių išskiriant šią veislę.
3. Iš esmės išskirtos veislės gali būti gaunamos, pavyzdžiui, atrenkant natūralų arba
indukuotą mutantą ar somatinį klonuotą variantą, darant pirminės veislės augalų atranką, grįžtamuosius kryžminimus arba taikant genų inžinerijos metodus.
28 straipsnis. Selekcininko teisių išimtys 1. Veislė gali būti naudojama be selekcininko sutikimo:
1) asmeniniams poreikiams, nesiekiant komercinių tikslų;
2) moksliniams tikslams;
3) naujoms veislėms kurti ir šio Įstatymo 26 straipsnyje nurodytiems veiksmams su šiomis veislėmis atlikti, išskyrus atvejus, kai taikomos šio Įstatymo 27 straipsnio nuostatos.
2. Ūkininkai ir kiti žemės naudotojai gali naudoti saugomą veislę be selekcininko
sutikimo, kai: 1) savo ūkyje ar naudojamoje žemėje išaugintos saugomos veislės derliaus dauginamąją
medžiagą naudoja savo ūkio reikmėms;
2) moka selekcinį užmokestį selekcininkui. Šio užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi selekcininko arba jo įgalioto atstovo ir ūkininko ar kito žemės naudotojo tarpusavio
susitarimu. Jei tokio susitarimo nėra, užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų
vidutinio licencinio užmokesčio, mokamo Lietuvoje už tos pačios augalų rūšies sertifikuojamos
žemiausios kategorijos dauginamąją medžiagą. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams tik
tais atvejais, jeigu jie:
1) augina savame ūkyje ar naudojamoje žemėje šių rūšių augalus: avižas, miežius, rugius, minkštuosius ir kietuosius kviečius, kvietrugius, rapsus, linus (išskyrus pluoštinius), žirnius, pupas,
vikius, lubinus, liucernas, bulves;
2) savo ūkyje ar naudojamoje žemėje išaugintos šios dalies 1 punkte minėtų rūšių Lietuvoje saugomos veislės (išskyrus hibridinę ar sintetinę veislę) dauginamąją medžiagą naudoja
tolesniam dauginimui savo ūkyje.
4. Ūkininkai ir kiti žemės naudotojai gali nemokėti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
nurodyto užmokesčio, jeigu jų ūkio ar naudojamos žemės dydis neviršija žemės ūkio ministro nustatyto dydžio.
5. Ūkininkai ir kiti žemės naudotojai, dauginantys saugomų veislių sertifikuotą
dauginamąją medžiagą, selekcininkų reikalavimu privalo jiems pateikti duomenis apie saugomos veislės dauginamosios medžiagos naudojimą.
29 straipsnis. Veiksmai, kai netaikoma veislės apsauga
Veislės apsauga netaikoma, jei atliekami veiksmai yra susiję su bet kuria saugomos veislės dauginamąja ar augalų medžiaga arba 27 straipsnyje nurodyta veisle, kuri buvo parduota ar kitokiu
būdu realizuota valstybėje, priklausančioje Tarptautinei naujų augalų veislių apsaugos sąjungai,
9
paties selekcininko arba jo sutikimu, ar su bet kokia augalų medžiaga, gauta iš minėtos
dauginamosios medžiagos, jeigu šie veiksmai: 1) nesusiję su tolesniu tos veislės dauginamosios medžiagos dauginimu;
2) nesusiję su dauginamosios ar augalų medžiagos išvežimu į valstybes, kuriose teisiškai
nesaugomos šių augalų genčių ar rūšių veislės, išskyrus augalų medžiagos išvežimą galutinai
suvartoti. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
30 straipsnis. Selekcininko teisių perėjimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise įgiję veislę, privalo pateikti Saugomų
veislių sąrašo tvarkytojui šį faktą patvirtinančius dokumentus.
2. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas patikrina gautus dokumentus ir per vieną mėnesį
nuo prašymo gavimo įregistruoja naują selekcininką.
31 straipsnis. Selekcininko pareigos
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nurodymu selekcininkas privalo pateikti saugomos veislės dauginamosios medžiagos pavyzdžius veislės kontroliniam pavyzdžiui atnaujinti arba
platinamos veislės tapatumui ir kitoms savybėms patikrinti.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
LICENCINĖS SUTARTYS
32 straipsnis. Licencinių sutarčių sudarymas 1. Saugomos veislės selekcininkas (licenciaras) gali duoti sutikimą, kad šio Įstatymo 26
straipsnyje išvardytus veiksmus atliktų kitas asmuo (licenciatas). Tam sudaroma licencinė sutartis.
2. Licenciatas negali perduoti trečiajam asmeniui teisių atlikti 26 straipsnyje išvardytus veiksmus, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta kitaip.
3. Saugomos veislės selekcininkas, sudaręs licencinę sutartį, turi ją pateikti registruoti
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui.
33 straipsnis. Licencinių sutarčių rūšys
1. Selekcininkas turi teisę sudaryti:
1) išimtinę licencinę sutartį; 2) paprastą licencinę sutartį.
2. Išimtinės licencinės sutarties sudarymas apriboja selekcininko teisę naudoti veislę pagal
perduotas licenciatui teises. 3. Paprastos licencinės sutarties sudarymas neapriboja šio Įstatymo nustatytų selekcininko
teisių.
34 straipsnis. Licencinių sutarčių reikalavimai Licencinė sutartis turi būti sudaryta raštu. Joje nurodoma:
1) šalių rekvizitai;
2) augalo rūšies ir veislės pavadinimas; 3) veislės naudojimo tikslai, būdai ar metodai;
4) veislės naudojimo teritorija;
5) licencinės sutarties galiojimo terminas; 6) šalių teisės ir pareigos, atsakomybė;
7) licencinio užmokesčio dydis, mokėjimo terminai ir tvarka;
8) ginčų sprendimo tvarka;
9) kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančios sąlygos.
35 straipsnis. Priverstinė licencinė sutartis
1. Priverstinė licencinė sutartis gali būti sudaroma, jeigu valstybėje trūksta valstybės ūkiui svarbios saugomos veislės dauginamosios medžiagos arba selekcininkas per 3 metus nuo valstybės
10
ūkiui svarbios veislės įrašymo į Saugomų veislių sąrašą jos nedaugina. Fizinis ar juridinis asmuo,
norintis sudaryti priverstinę licencinę sutartį, gali kreiptis į Saugomų veislių sąrašo tvarkytoją. 2. Priverstinė licencinė sutartis sudaroma ir nutraukiama Saugomų veislių sąrašo
tvarkytojo sprendimu.
3. Licencinis užmokestis už veislės naudojimą pagal priverstinę licencinę sutartį
nustatomas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimu ir prilyginamas vidutiniam tos augalų rūšies dauginamosios medžiagos licenciniam užmokesčiui Lietuvoje.
4. Selekcininkas privalo parduoti licenciatui veislei padauginti būtiną pradinę dauginamąją
medžiagą už tokią kainą, kuri vidutiniškai mokama už kitų tos augalo rūšies veislių dauginamąją medžiagą.
5. Priverstinė licencinė sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Selekcininkas gali kreiptis į Saugomų veislių sąrašo tvarkytoją su prašymu sutrumpinti priverstinės licencinės sutarties terminą arba sutartį nutraukti, jeigu nelieka priežasčių, dėl kurių ji buvo
sudaryta, arba jeigu licenciatas nesilaiko licencinėje sutartyje nustatytų sąlygų.
6. Priverstinės licencinės sutarties sudarymas neapriboja šio Įstatymo nustatytų
selekcininko teisių. 7. Ginčus, kylančius dėl priverstinės licencinės sutarties sudarymo ir nutraukimo,
sprendžia teismas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS, APSKUNDIMAS BEI SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
36 straipsnis. Paraiškos apskundimas
1. Apie paraiškos įregistravimą paskelbus viešai, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi
teisę susipažinti su paraiškos dokumentais, veislės techninio patikrinimo rezultatais bei veislės
aprašymu. 2. Suinteresuoti asmenys iki sprendimo dėl veislės apsaugos suteikimo arba nesuteikimo
dienos gali kreiptis į Saugomų veislių sąrašo tvarkytoją su skundu dėl netinkamo pareiškėjo, taip
pat dėl to, kad veislė neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų apsaugos sąlygų. Skundai dėl veislės pavadinimo gali būti pateikti per 3 mėnesius nuo paraiškos paskelbimo dienos. Kartu su
skundu turi būti pateikti skundą pagrindžiantys dokumentai ar kita medžiaga. Skundą pateikęs
asmuo turi teisę bet kada jį atsiimti.
3. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas apie gautą skundą ar jo atsiėmimą privalo raštu pranešti pareiškėjui.
37 straipsnis. Apeliacinė taryba 1. Pareiškėjų skundams dėl Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimų, taip pat
skundams dėl nepatenkinamo paraiškų ekspertizių ir veislių techninio patikrinimo atlikimo bei
kitiems su veislių teisine apsauga susijusiems klausimams nagrinėti ir spręsti žemės ūkio ministras sudaro penkių narių Apeliacinę tarybą ir paskiria jos pirmininką. Apeliacinė taryba sudaroma 3
metams iš Žemės ūkio ministerijos, ūkininkų, žemdirbių ne pelno organizacijų ir mokslo įstaigų
atstovų.
2. Apeliacinė taryba veikia pagal žemės ūkio ministro patvirtintus nuostatus. 3. Apeliacinės tarybos sprendimai Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui yra privalomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
38 straipsnis. Sprendimų priėmimo, apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka
1. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimų apskundimo terminai ir tvarka, taip pat
nustatytų paraiškos trūkumų pašalinimo, sprendimų priėmimo ir pranešimo apie priimtus
sprendimus, gautų bei atsiimtų skundų pateikimo terminai nustatomi Saugomų veislių sąrašo nuostatuose.
2. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimai skundžiami Apeliacinei tarybai, o
Apeliacinės tarybos sprendimai – teismui.
11
DEVINTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
39 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius negu šis Įstatymas augalų
veislių apsaugos reikalavimus, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.
40 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, keičiasi informacija ir dokumentais dėl veislių apsaugos, atlieka kitus veiksmus tarptautiniams
įsipareigojimams vykdyti.
Dešimtojo skirsnio pakeitimas:
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
SELEKCININKO TEISIŲ GYNIMO BŪDAI IR ATSAKOMYBĖ UŽ AUGALŲ VEISLIŲ
APSAUGOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
41 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Selekcininkai ar jų įgalioti atstovai, gindami savo teises, taip pat licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;
5) taikyti kitus šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos
41 (4)
straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai
piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų
neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
41 (1)
straipsnis. Teisė gauti informaciją Nagrinėdamas ginčą dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis
ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti
informaciją apie šio Įstatymo nustatytų ieškovo teisių pažeidimą ir apie augalų veislių, kurioms
suteikta teisinė apsauga, kilmę ir platinimo būdus bei panaudotos tų veislių dauginamosios medžiagos kiekius ir kainas.
41 (2)
straipsnis. Įrodymai 1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai
pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus
pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos
apsauga. Teismas pakankamą augalo veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios
medžiagos atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių
pažeidimas. 2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali
išreikalauti iš priešingos šalies banko finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą
12
nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti
sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
41 (3)
straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio
proceso kodeksas ir šis Įstatymas. 2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas,
teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;
2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos saugomos veislės
dauginamąją medžiagą, jeigu įtariama, kad tai gali pažeisti ar pažeidžia šio Įstatymo nustatytas
teises;
4) areštuoti šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko,
finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais,
jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 5) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos
priemonės yra pažeidžiamos ir šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu įtariamus asmenis užtikrinti tinkamą galimos žalos kompensavimą asmeniui, prašiusiam taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio Įstatymo nustatytų teisių
turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos šio Įstatymo nustatytos teisės,
prašymu gali taikyti laikinąsias priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos
apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra:
1) išsamiai aprašyti šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančią saugomos veislės dauginamąją medžiagą ir ją sulaikyti arba tik aprašyti;
2) areštuoti šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančią saugomos veislės dauginamąją
medžiagą ir su ja susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso
kodekse.
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą
pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės
taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš
karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos ir įrodymų priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per proto kriterijus atitinkantį terminą po
pranešimo apie priemonių taikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar
patvirtintos. 7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina
arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar
neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar
įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,
atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.
41 (4)
straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir
reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos augalų veislių, kurioms suteikta teisinė apsauga,
13
dauginamąją medžiagą taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga, ar
sunaikinti augalų veislių dauginamąją medžiagą, kurią teismas nustatė kaip neteisėtai naudojamą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio
taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to,
šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo
sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
41 (5)
straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. 2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos
(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,
turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio Įstatymo nustatytas teises
pažeidžianti saugomos veislės dauginamoji medžiaga gali būti perduota tų teisių turėtojams šių
prašymu.
3. Šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant saugomų augalų veislių
dauginamąją medžiagą.
4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti
atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs saugomos veislės
dauginamąją medžiagą (t. y. sudaręs licencinę sutartį ar gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus, nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia
šio Įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio Įstatymo 41 straipsnio 1
dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo nustatytas teises.
Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią
naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra
pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
41 (6)
straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas Sprendimą dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 41
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti
informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo
sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip.
Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti, nustatoma pačiame sprendime. Šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo
nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo
sprendimui paskelbti.
41 (7)
straipsnis. Augalų veislių teisinės apsaugos pažeidimo fakto nebuvimo
nustatymas
Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla nepažeidžia augalų veislių teisinės apsaugos nuostatų.
Suinteresuotam asmeniui įrodžius, kad jo veikla nepažeidžia augalų veislių teisinės
apsaugos nuostatų, teismas sprendimu nustato augalų veislių teisinės apsaugos pažeidimo nebuvimo faktą.
Selekcininkai ar jų įgalioti atstovai apie iškeltą bylą dėl augalų veislių teisinės apsaugos
pažeidimo nebuvimo fakto nustatymo privalo informuoti visus licenciatus. Jeigu licencinėje
sutartyje nenumatyta kitaip, licenciatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šią bylą.
41 (8)
straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus
14
Fiziniai ir juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos
valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
41 (9)
straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Saugomų augalų veislių dauginamajai medžiagai, kurios importas iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba eksportas iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias valstybes laikytinas 41
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisių pažeidimu, turi būti taikomos Europos Sąjungos ir
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
43 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Nuo 2002 m. balandžio 1 d. pripažįstami netekusiais galios: 1) Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 101-2301);
2) Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 3, 6, 17, 18,
19, 20, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 59-1364); 3) Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 23 straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1349).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos augalų
veislių apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl
intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p.
32). Įstatymas papildytas priedu: Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-862, 2006-10-19, Žin., 2006, Nr. 118-4453 (2006-11-04)
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 18, 19, 24, 26, 29, 37 STRAIPSNIŲ, DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
15
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1022, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 118-5995 (2010-10-02)
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 2 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1994, 2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2643 (2012-05-08)
AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-05-08)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt