LapT 2020 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-240-881/2020 dėl pažeistų prekių ženklo savininko teisių gynimo
Ieškovas Landoll S.r.l. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovei UAB „Rubela“ Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą (t. y. siūlyti, išleisti juos į rinką arba tuo tikslu juos sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jais disponuoti) produktais, pažymėtais ieškovui priklausančiais Europos Sąjungos prekių ženklais: NASHI (fig.), reg. Nr. 013640099; NASHI (w.), reg. Nr. 014713895; NASHI ARGAN (fig.), reg. Nr. 016768335; LANDOLL (w.), reg. Nr. 0918295, ir tarptautiniame prekių ženklų registre registruotais prekių ženklais: LANDOLL (w.), reg. Nr. 918295; NASHI (fig.), reg. Nr. 1242146; NASHI (w.), reg. Nr. 1143100, kurie yra išleisti į Europos ekonominės erdvės rinką ne ieškovo arba neturint ieškovo sutikimo; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sunaikinti atsakovės žinioje esančius produktus, pažymėtus ieškovui priklausančiais Europos Sąjungos prekių ženklais ir pateikti ieškovui tai patvirtinančius įrodymus; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto tinklalapyje www.mini-maxi.lt teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas ieškinys, rezoliucinę dalį ir savo tinklapyje skelbti ne trumpiau kaip 2 savaites nuo sprendimo įkėlimo į šį tinklalapį momento; priteisti nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų komercinėje veikloje naudojant ieškovui priklausančius Europos Sąjungos prekių ženklus. Ieškovas nurodė, kad pasirinktinės (selektyvios) distribucijos sistemos pagrindu kontroliuoja ir nustato, kurie asmenys prekiaus produktais didmeniniu ir mažmeniniu lygiu. Lietuvoje prekiauti produktais turi teisę UAB „Meistro pasaulis“. Selektyvios distribucijos sistemos tikslas yra užtikrinti, kad Prekių ženklais pažymėtais produktais prekiautų tik įgalioti distributoriai, kurie savo veiklą vykdo grožio sektoriuje ir sugeba užtikrinti, kad Prekių ženklų reputacija bei kokybė būtų išlaikoma pagal distribucijos sutartyje įtvirtintus reikalavimus taip apsaugant Prekių ženklų reputaciją bei jais pažymėtų produktų kokybę. Atsakovė, pažeisdama ieškovės teises, prekiauja Prekių ženklais pažymėtais produktais per internetinę svetainę www.mini-maxi.lt. Tinklalapyje be ieškovo sutikimo prekiaujama 25 produktais. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turi būti taikomos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 40 straipsnio ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – ir Reglamentas 2017/1001) 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ženklo savininko teisių pasibaigimą. Atsakovė įsigijo prekes, pažymėtas Prekių ženklais, iš ieškovo įgalioto distributoriaus, esančio EEE valstybėje. Prekes platino savo internetinėje platformoje adresu www.mini-maxi.lt. Atsakovė vykdė paralelinę prekybą produktais, pažymėtais Prekės ženklais. Parduodama internetinėje parduotuvėje produktus, atsakovė buvo sąžininga ir aiškiai informavo potencialų pirkėją, kad šios prekės yra parduodamos su pažeista pakuote. Teigė, jog ieškovas nepagrindė prekybos selektyvios distribucijos pagrindu kitose Europos valstybėse. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Landoll S.r.l. pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir dėl pirmojo ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rubela“ Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą produktais, pažymėtais ieškovui Landoll S. r. l. priklausančiais Europos Sąjungos prekių ženklais: NASHI (fig.), reg. Nr. 013640099; NASHI (w.), reg. Nr. 014713895; NASHI ARGAN (fig.), reg. Nr. 016768335; LANDOLL (w.), reg. Nr. 0918295, ir tarptautiniame prekių ženklų registre registruotais prekių ženklais: LANDOLL (w.), reg. Nr. 918295; NASHI (fig.), reg. Nr. 1242146; NASHI (w.), reg. Nr. 1143100, kurie yra išleisti į Europos ekonominės erdvės rinką ne ieškovo arba neturint ieškovo sutikimo. Bylos dalį dėl likusių ieškinio reikalavimų Apeliacinis teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo sprendimą Apeliacinis teismas argumentavo, kad tais atvejais, kai ieškovas reiškia ieškinį dėl savo, kaip prekių ženklo savininko, teisių gynimo, o atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudaro tai, kad ieškovo teisės į prekių ženklus yra pasibaigusios, atsakovas visų pirma ir turi pareigą įrodyti, kad ieškovo, 8 kaip prekių ženklų, kuriais pažymėtos prekės, kuriomis jis prekiavo, savininko teisės yra pasibaigusios. Pažymėtina, kad prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į ES (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovo teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu. Teisės pasibaigia (yra išnaudojamos) tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į rinką prekių ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu. O tai, minėta, visų pirma turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015). Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo, kaip valstybės institucijos, funkcija vykdyti teisingumą lemia jo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis. Todėl yra negalima situacija, kad teismui būtų pateikta tik dalis įrodymų, reikalingų visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, lygiai taip pat negalima situacija, kad tokiu atveju proceso dalyviai tokių duomenų nepateiktų. Tik susipažinęs su šiais įrodymais, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 9 ir 10 straipsniais, kai yra pagrindas manyti, kad bus atskleista profesinė ar komercinė paslaptis, turi teisę pripažinti konfidencialia informacija tą bylos medžiagos dalį, kurią sudaro komercinė paslaptis ar kiti konfidencialūs įrodymų aspektai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A1362/2011). Tai, kad atsakovas tam tikrus įrodymus vertina kaip komercinę paslaptį sudarančią informaciją nepaneigia atsakovo pareigos pateikti šiuos įrodymus teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-606-407/2016), o atsisakymas pateikti įrodymą, pagal contra spoliatorem prezumpciją, laikomas patvirtinimu egzistuojant nepalankiausius šaliai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).