主要文本

立陶宛语 Įstatymo dėl autorių teisių ir gretutinių teisių Nr VIII-1185 18 gegužė 1999 (Su pakeitimais, Kovo 13, 2008 - pagal Įstatymą Nr X-1454)

英语 Law No. VIII-1185 of May 18, 1999, on Copyright and Related Rights (as amended up to Law No. X-1454 on March 13, 2008)

OFFICIAL TRANSLATION
- Article 1. Revised Version of the Law of the Republic of Lithuania on Copyright and Related Rights
CHAPTER I GENERAL PROVISIONS
CHAPTER II COPYRIGHT
CHAPTER III RELATED RIGHTS
CHAPTER IV RIGHTS OF MAKERS OF DATABASES (SUI GENERIS RIGHT)
CHAPTER VI ENFORCEMENT OF COPYRIGHT, RELATED RIGHTS AND SUI GENERIS RIGHTS

OFFICIAL TRANSLATION

REPUBLIC OF LITHUANIA

LAW

ON COPYRIGHT AND RELATED RIGHTS

18 May 1999 No VIII-1185

Vilnius

(As new version of 5 March 2005 – No IX-1355)

(Last amended on 13 March 2008 – No X-1454)

Article 1. Revised Version of the Law of the Republic of Lithuania on Copyright and Related Rights

The Law of the Republic of Lithuania on Copyright and Related Rights shall be amended and set forth to read as follows:

“REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON

CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

Article 1. General Provisions

1. This law shall regulate:

1) copyright in literary, scientific and artistic works (copyright);

2) the rights of performers, producers of phonograms, broadcasting organisations and producers of the first fixation of an audiovisual work (film) (related rights);

3) the rights of makers of databases (sui generis rights);

4) exercise, collective administration and enforcement of copyright and related rights, as well as the exercise and enforcement of sui generis rights.

2. The provisions of this Law are harmonised with the legal acts of the European Union specified in the annex of this Law.

Article 2. Main Definitions of this Law

1. “Reproduction” means direct or indirect, temporary or permanent making by any means and in any form, including an electronic form, of a copy (copies) of a work, an object of related rights or sui generis rights (in whole or in part).

2. “Performer” means an actor, singer, musician, dancer or another person who plays in, sings, reads, recites, or otherwise performs literary, artistic, folkloric works or circus acts. For the purpose of this Law a “performer” shall also include a leader and conductor of an orchestra, ensemble or choir.

3. “Producer of an audiovisual work” means a natural or legal person on the initiative and responsibility of which an audiovisual work is being made.

4. “Audiovisual work” means a cinematographic work or any other work created by means of cinematography, consisting of a series of related images which impart an impression of motion, whether or not accompanied by sound, and recorded (fixed) in an audiovisual recording medium.

5. “Owner of copyright” means an author, another natural or legal person, possessing the author’s exclusive economic rights in the cases provided for in this Law, as well as a natural or legal person to whom the author’s exclusive economic rights have been transferred (successor in title).

6. “Quotation” means a relatively short passage cited from another work to demonstrate or to make more intelligible author’s own statements, or to refer to the views or thoughts of another author in authentic wording.

7. “Database” means a compilation of works, data or any other material arranged in a systematic or methodical way and individually accessible by electronic or other means, except for computer programmes used in the making or operation of such databases.

8. “Phonogram” means the fixation of the sounds of a performance, or of other sounds, or of the representation of sounds, by technical devices in any material sound-recording medium.

9. “Producer of a phonogram” means a natural or legal person on the initiative and responsibility of which the first fixation of the sounds of a performance or other sounds, or the representation of sounds is made.

10. “Photographic work” means an image produced on surfaces sensitive to light by means of light or any other radiation the composition, selection or way of capturing the chosen objects of which show originality, irrespective of the technology (chemical, electronic, etc.) of such fixation. A still picture extracted from an audiovisual work is not considered to be a “photographic work”, but only a part of the audiovisual work concerned.

11. “Object of related rights” means the performance of a work, including direct (live) performance and its sound or visual fixation, a phonogram, the first fixation of an audiovisual work (film), radio and (or) television broadcast of a broadcasting organisation.

12. “Owner of related rights” means a performer, producer of a phonogram, broadcasting organisation, producer of the first fixation of an audiovisual work (film), another natural or legal person possessing exclusive related rights in the cases provided for in this Law, as well as a natural or legal person to whom the exclusive related rights have been transferred (successor in title).

13. “Rights-management information” means any information, submitted by owners of copyright, related rights or sui generis rights, which identifies a work, an object of related rights or sui generis rights, owners of such rights, or information about the terms and conditions of use of a work, an object of related rights or sui generis rights, as well as any numbers, graphic marks or codes that represent such information.

14. “Publication” means the production of copies of a work, an object of related rights or sui generis rights in quantities sufficient to satisfy the reasonable requirements of the public, regardless of the method of production, provided that such work, object of related rights or sui generis rights has been made available to the public with the consent of the owner of such rights.

15. “Cable retransmission” means the simultaneous, unaltered and unabridged retransmission by a cable or microwave system for reception by the public of an initial transmission, by wire or over the air, including that by satellite, of radio and (or) television programmes intended for reception by the public.

16. “Cable retransmission operator” means a natural or legal person which makes use of cable or microwave facilities and integrated reception networks, when signals of television and radio broadcast stations are distributed to more than 40 apartments (households).

17. “Commercial purposes” means purposes with which direct or indirect economic or commercial advantage is being sought; this would normally exclude acts carried out by end-consumers acting in good faith.

18. “Computer programme” means a set of instructions expressed in words, codes, schemes or in any other form capable, when incorporated in a computer-readable medium, of causing a computer to perform a particular task or bring about a certain result; this definition also includes preparatory design material of such instructions, provided that the said set of instructions can be created from it.

19. “Work” means any original result of creation activities in the literary, scientific or artistic domain, whatever may be its artistic value, the mode or form of its expression.

20. “User of a work, an object of related rights or sui generis rights” means a natural or legal person which exploits originals or copies of works, objects of related rights or sui generis rights (reproduces, publishes, imports, sells, rents, lends or otherwise distributes them in any manner, uses them for the public performance or public display, broadcasts, retransmits or otherwise communicates to the public). A performer shall not be regarded as a user of a work or an object of related rights which is performed publicly, if the said performer does not organise and (or) finance the use of the work or the object of related rights for public performance.

21. “Licence” means a permit of the owner of copyright, related rights or sui generis rights (licensor) granting to the user of the work, the object of related rights or sui generis rights (licensee) the right to exploit the original or copies of the work, the object of related rights or sui generis rights (licence matter) within the specified territory in the way and under the conditions agreed upon in the licensing agreement. Licences may be either exclusive or non-exclusive. A non-exclusive licence means that the licensor grants the right to the licensee to use the licence matter by retaining the right of granting such right to other persons, and to exploit the license matter himself. An exclusive license means that the licensor, upon granting the right to the licensee to exploit the license matter, loses the right to grant similar licenses to other persons and has no right to exploit the subject matter with regard to the rights transferred to the licensee, himself.

22. “Infringing copy” means a copy of a work, an object of related rights or sui generis rights produced or imported into the Republic of Lithuania without the permission of the or owner of the rights or a person duly authorised by them (without concluding an agreement or upon violating the terms and conditions set in it, except for the cases specified by this Law when a work, an object of related rights or sui generis rights may be reproduced without permission), as well as a copy of a work, an object of related rights or sui generis rights in which rights-management information has been removed or altered without the permission of the owner of the rights.

23. “Rental” means making available for use, for a certain period of time and for direct or indirect commercial advantage, of the original or copy of a work, an object of related rights or sui generis rights.

24. “Lending” means making available for use free of charge, for a certain period of time, in libraries or other establishments accessible to the public, of the original or copy of a work, an object of related rights or sui generis rights.

25. “Owner of sui generis rights” means a maker of a database who, when selecting, arranging, verifying and presenting the contents of the database, has made substantial qualitative and (or) quantitative (intellectual, financial, organisational) investments, as well as a natural or legal person to whom the sui generis rights of the maker of the database has been transferred.

26. “Work of applied art” means any hand-made or industrially made work of art, having an utilitarian function.

27. “Broadcasting” means the transmission by wireless means, including that by satellite, for public reception of sounds or images and sounds, or their expression; the transmission of coded signals is considered to be transmission if a broadcasting organisation provides society with special decoding devices or grants permission to acquire them.

28. “Broadcasting organisation” means a legal person the main activity of which is the preparation and transmission of radio and (or) television programmes, as well as a cable retransmission operator preparing and transmitting its own broadcasts and programmes.

29. “Public performance” means acting, singing, playing, reciting, reading, dancing or otherwise publicly performing a work, either directly (live performance) or by means of any device or equipment in a certain public place in which a group of the members of the public of an indefinite number are or may be present at the same time.

30. “Communication to the public” means the transmission to the public of a work, by wire or wireless means, including the making available to the public of the work in such a way that members of the public may access it from a place and at a time individually chosen by them. Communication to the public of an object of related rights means any transmission to the public of an object of related rights, including the making of the sounds or expression of the sounds recorded in a phonogram audible to the public, except broadcasting.

31. “Public display” means any showing of a work, its original or a copy directly (exposition) or on a screen by means of slides, television image or other similar means, as well as the showing of individual still images of an audiovisual work non-sequentially in a place where a group of the members of the public of an indefinite number are or may be present, irrespective of whether they are present in the same place and at the same time or in separate places and at different times.

Article 3. Scope of Application of the Law

1. The provisions of this Law shall apply to:

1): authors and owners of related rights who are citizens of the Republic of Lithuania or natural persons permanently residing in the Republic of Lithuania, or legal persons the headquarters whereof is located in the Republic of Lithuania;
2): authors regardless of their citizenship or habitual residence, to whom the rights in works for the first time published in the Republic of Lithuania, including the works simultaneously published in the Republic of Lithuania and abroad, belong. A work shall be considered as having been published simultaneously in several countries if it is has been published in the Republic of Lithuania within thirty days of its first publication in another country;
3): authors of audiovisual works if the headquarters or habitual residence of the producer of the said works is in the Republic of Lithuania;
4): authors of works of architecture erected in the Republic of Lithuania, or authors of other artistic works incorporated in a building or other construction works located in the Republic of Lithuania;
5): performers who are citizens of the Republic of Lithuania or natural persons permanently residing in the Republic of Lithuania, as well as performers whose performances take place on the territory of the Republic of Lithuania or are incorporated in phonograms protected by this Law, or are used in programmes or original broadcasts qualifying for protection under this Law;
6): broadcasting organisations and cable retransmission operators whose headquarters are located in the Republic of Lithuania, or whose broadcasts and programmes are transmitted by the transmitters located on the territory of the Republic of Lithuania, as well as broadcasting organisations whose programmes are communicated by satellite when the programme-carrying signals of an established frequency are transmitted to the satellite from the territory of the Republic of Lithuania.

CHAPTER II COPYRIGHT

SECTION 1 SUBJECT MATTER OF COPYRIGHT

Article 4. Subject Matter of Copyright

1.: The subject matter of copyright shall include original literary, scientific and artistic works which are the result of creative activities of an author, whatever may be the objective form of their expression.
2.: The subject matter of copyright shall comprise the following:
3.: The subject matter of copyright shall also include the following:

SECTION 2 OWNERS OF COPYRIGHT

Article 6. Author

1. The author shall be a natural person who has created a work.

2. A natural person, whose name is indicated on a work in the usual manner shall, in the absence of proof to the contrary, be regarded as the author of the work. This provision shall apply even if the work is disclosed under a pseudonym, where it leaves no doubt as to the identity of the author.

3. When the pseudonym of an author appears on the work, which rises doubt as to the identity of the author, or the name of an author does not appear on a work, the publisher whose name appears on the work shall, in the absence of proof to the contrary, be deemed to represent the author, and in this capacity he shall be entitled to protect and enforce the author’s rights until the author of such work reveals his identity and establishes his claim to authorship of the work.

Article 7. Joint Authorship

1.: When a work is created by two or more natural persons in joint creative endeavour, they shall be regarded as co-authors, irrespective of whether such a work constitutes a single unitary whole, or consists of parts, each of which has an autonomous meaning. A part of a joint work shall be considered as having an autonomous meaning if it may be used independently of the other parts of that work.
2.: Mutual relations of the co-authors and their remuneration shall be determined by an agreement between them. In the absence of such an agreement, copyright in the joint work shall be exercised jointly by the co-authors, and the remuneration shall be divided among them in proportion to the creative contribution of each co-author. None of the co-authors shall have the right to prohibit, without a valid reason, the use of the joint work.
3.: Each co-author shall be entitled to use in his own discretion the part of the joint work created by him and having an autonomous meaning, unless otherwise provided in the agreement concluded between the co-authors.
4.: A person who has rendered material, technical or organisational assistance in the process of the creation of a work shall not be considered to be its co-author.
1.: An author’s economic rights in collective works (such as encyclopaedias, encyclopaedic dictionaries, periodical scientific collections, newspapers, journals, and other collective works) shall vest in the natural or legal person on the initiative and under the direction of whom the work has been created.
2.: The authors of the works incorporated in collective works shall retain exclusive rights to exploit their works independently of the use of the collective work, unless otherwise provided for by an agreement.
1.: The author of a work created in the execution of his duties or fulfilment of work functions shall be a natural person or a group of natural persons who have created that work.
2.: An author’s economic rights in a work, other than a computer programme, created by an employee in the execution of his duties or fulfilment of work functions shall be transferred to the employer for the period of five years, unless otherwise provided for by an agreement.
1.: The author of a computer programme shall be a natural person or a group of natural persons who have created the program. A computer programme shall be protected under this Law, provided it is original. When establishing originality of a computer programme, criteria for quality or artistic value shall not be applied.
2.: The owner of an author’s economic rights in a computer programme created by an employee in the execution of his duties or fulfilment of work functions shall be the employer, unless otherwise provided by an agreement.
1.: Copyright in audiovisual works shall be enjoyed by their co-authors, i.e. the director, author of the screenplay, author of the dialogue, art director, cameraman and composer of music (with or without lyrics), specifically created for use in this audiovisual work. Authors of the pre-existing works included in, or adapted for, the audiovisual work shall enjoy copyright in their works.
2.: Authors of an audiovisual work (except the authors of musical works specifically created for an audiovisual work or included in an audiovisual work) who have entered into an agreement with a producer for the creation (production) of an audiovisual work, as well as authors of the pre-existing works, who have given their authorisation to adapt or incorporate their works in an audiovisual work shall transfer their economic rights provided for in paragraph 1 of Article 15 of this Law, as well as the right to subtitle or dub the text of the audiovisual work to the producer, unless otherwise provided for by an agreement.
3.: The amount of remuneration for the transferred economic rights in an audiovisual work shall be determined by an agreement between the parties for each individual mode of exploitation of the work, related to the transferred economic rights.
4.: Notwithstanding the provisions of paragraph 2 of this Article, co-authors of an audiovisual work shall retain the unwaivable right to receive an equitable remuneration for the rental of the
5.: At the request of the author or the association of collective administration of copyright, a producer of an audiovisual work must provide the author or the association of collective administration of copyright with the information necessary for the enforcement of the right referred to in paragraph 4 of this Article.

SECTION 3 AUTHORS’ RIGHTS

Article 13. Commencement of the Authors’ Rights

Authors’ rights in literary, scientific and artistic works commence from the creation of such works.

Article 14. Author’s Moral Rights

1. The author of a work, independently of his economic rights, even after the transfer of these rights to another person, shall have the following moral rights:

1) the right to claim authorship of the work, by indicating the author’s name in a prominent way on all the copies of a published work, and in connection with any other public use of the work ( the right of authorship);

2) the right to claim or prevent the mention of the author’s name in connection with any use of the work, or the right to claim that the work be disclosed to the public under a pseudonym (the right to the author’s name);

3) the right to object to any distortion or other modification of a work or the title thereof, as well as to any derogatory action in relation thereto which would be prejudicial to the author’s honour or reputation (the right to the inviolability of a work).

2. The author’s moral rights shall not be subject to transfer to other persons. Upon the death of the author, his moral rights shall be exercised in accordance with the procedure established in paragraph 2 of Article 49 of this Law.

3. The moral rights of an author of computer programs and databases may not be used in a manner which unreasonably prejudices the rights of a holder of the author’s economic rights in these computer programs and databases, including the right to carry out adaptation, alteration and distribution of these works at his discretion, with the exception of the cases when such actions would be prejudicial to the author’s honor or reputation.

Article 15. Economic Rights of Authors

1.: The author shall have the exclusive rights to authorise or to prohibit any of the following acts:
2.: Any mode of the exploitation of the original of a work or its copies without the permission of the author, his successor in title or the person duly authorised by him shall be considered illegal (with the exception of the cases provided for in this Law).
3.: The author shall have the right to receive a remuneration for each mode of the exploitation of the work related to author’s economic rights specified in paragraph 1 of this Article. In the case of public performance of a work, the author shall be entitled to a remuneration for both the direct (live) performance, and when the aforementioned acts are done with the help of a phonogram or audiovisual fixation, radio and television broadcasting or retransmission. In the case of broadcasting, retransmission or another communication to the public of the work, including the making available to the public of the work by means of computer networks (on the Internet), the author shall be entitled to receive a remuneration for both the broadcasting, retransmission or another communication to the public of a direct (live) performance of the work, and for the use of a phonogram or audiovisual fixation. The amount of remuneration and the payment procedure thereof shall be agreed upon in the copyright agreement, as well as in the licensing agreement negotiated between users of works and the authors or associations of collective administration of copyright.
4.: The author, after the transfer of his rental right in respect of a phonogram of his work to a producer of the phonogram, shall retain an unwaivable right to obtain an equitable remuneration for the rental of such work. This remuneration shall be paid by natural or legal persons to whom who the right to rent phonograms or their copies has been transferred or granted by a producer of the phonogram. This right shall normally be enforced through an association of collective administration of copyright.
5.: At the request of the author or the association of collective administration of copyright, producers of phonograms must provide the author or the association of collective administration of copyright with the information necessary for the enforcement of the right referred to in paragraph 4 of this Article.
6.: The provisions of subparagraph 5 of paragraph 1 of this Article shall not apply in respect of computer programmes where the program itself does not constitute the essential object of distribution (computer programmes in household appliances, etc.).
7.: The exclusive right of rental and lending of the original or a copy of a work shall not apply in relation to buildings and to works of applied art.
1.: After the author or his successor in title sells an original work or its copies, or otherwise transfers it/them into the ownership within territory of the countries of the European Economic Area, the exclusive right of distribution of the work or its copies, which are lawfully in circulation, shall expire (be exhausted) for him within the territory of the countries of the European Economic Area.
2.: The provisions of paragraph 1 of this Article shall not apply to the exclusive right of rental or lending of the work or its copies, which is/are sold or transferred into ownership in any other manner.
3.: When the lending of books and other publications is carried out through libraries, their authors shall have the right to receive equitable remuneration for the transferred exclusive right to lend a work. The amount of remuneration and the procedure of payment shall be established by the Government, taking into account the proposals of the Council of Copyright and Related Rights of Lithuania. This remuneration shall not be paid when the lending of books and other publications is carried out through libraries of educational and scientific institutions.
1.: The author shall enjoy a right, which cannot be waived, to receive a royalty for any resale of an original work of art and an original manuscript of a literary or musical work (the resale right), subsequent to the first transfer of the right of ownership in them by the author.
2.: As used in this Article, an original work of art means works of visual art, applied art and photographic works, provided they are made by the artist himself. Copies of works of art, which have been made, numbered and signed or otherwise duly authorised by the artist himself or under his authority, shall be considered to be original works of art.
3.: The resale right referred to in paragraph 1 of this Article shall apply to all acts of resale involving as sellers, buyers or intermediaries salesrooms, art galleries, museums, antique shops, organisers of auctions of works of art, other persons selling works of art, intermediating in selling or assessing them. The intermediary shall share liability with the seller for payment of the royalty.
4.: A royalty shall be paid when the resale price, net of tax, of an original work of art or an original manuscript of a literary or musical work shall be the sum corresponding to not less than EUR 300 according to the official ratio of the euro and the litas, announced in the manner prescribed by law. A royalty shall be calculated by applying the following rates, if the sum of a royalty for one resold original work of art or an original manuscript of a literary or musical work does not exceed the sum corresponding to EUR 12500 according to the official ratio of the euro and the litas, announced in the manner prescribed by law:

1) 5 % for the portion of the sale price from EUR 300 to EUR 3000;

2) 4 % for the portion of the sale price from EUR 3000,01 to EUR 50000;

3) 3 % for the portion of the sale price from EUR 50000,01 to EUR 200000;

4) 1 % for the portion of the sale price from EUR 200000,01 to EUR 350000;

5) 0,5 % for the portion of the sale price from EUR 350000,01 to EUR 500000;

6) 0,25 % for the portion of the sale price exceeding EUR 500000.

5.: Authors or their successors in title may transfer their resale right for implementation to an association of collective administration of copyright. Buyers, sellers or intermediaries must furnish to authors or an association of collective administration of copyright, representing them, the information necessary in order to implement the resale right. Such information may be requested for a period of three years after the resale.
6.: The provisions of paragraph 1 of Article 34, paragraphs 1 and 2 of Article 35 and paragraph 1 of Article 37 of this Law shall apply mutatis mutandis to the term of protection of the resale right.
7.: Authors who are nationals of third countries or their successors in title shall enjoy the resale right, specified in paragraph 1 of this Article, in the Republic of Lithuania only if legislation in the country of which the author or his successor in title is a national permits resale right protection in that country for authors and their successors in title from the Republic of Lithuania and other Member States of the European Community.
1.: The owner of an original work of fine art must permit the author of the work to reproduce or display the work at his exhibition, if the author’s right to reproduce the work or to publicly display it have not been transferred to the owner of the original work, provided that the owner’s legitimate interests are not thereby prejudiced and the safety of the work is ensured.
2.: The owner of an original work of fine art may not destroy the work before offering it back to the author. Where the return of the original work is not possible, the conditions must be created for the author to make a copy of the work in an appropriate manner.
3.: The person commissioning a work of architecture must permit the author of the work, without additional remuneration, to participate in the realisation of the construction plan of a building or other construction works (monitoring the drafting of the construction documentation and the execution of construction work of a building or other construction works with regard to copyright protection), unless otherwise provided for in the copyright agreement for the commissioning of the work.
4.: The owner of the work of architecture (a building or any other construction works) may, without the author’s permission, make changes in the building or any other construction works, provided that this is done for technical reasons or for the purpose of any practical use of the building or other construction works, unless otherwise provided for in the agreement.
5.: 5. The author of the work of architecture shall have the right to take photographs of the building or construction works before its demolition and to get a copy of the design thereof.

SECTION 4 LIMITATIONS ON ECONOMIC RIGHTS

Article 19. Conditions of Limitation on Economic Rights

Any limitations on economic rights shall be permitted exclusively to the cases provided for in this Law. They must not conflict with a normal exploitation of a work and must not prejudice the legitimate interests of author or other owner of copyright.

Article 20. Reproduction of Works for Personal Use

1.: It shall be permitted for a natural person, without the authorisation of the author or any other owner of copyright, to reproduce, exclusively for his individual use, not for direct or indirect commercial advantage, in a single copy a work published or communicated to the public in any other mode, where the reproduction is a single-action. When works are for the private use reproduced on paper by means of reprography (effected by the use of any kind of photographic technique or some other process having similar effects), the provisions of Article 23 of this Law shall apply.
2.: The provisions of paragraph 1 of this Article shall not apply to the reproduction of the following works:
1.: It shall be permissible, without the authorisation of the author or any other owner of copyright, to reproduce a relatively short passage of a published work or a work made available to the public, both in the original and translated language, in the form of a quotation in another work, provided that such reproduction is compatible with fair practice and its extent does not exceed that justified by the purpose.
2.: When quoting, mention must be made of the source, and of the name of the author, if it appears thereon.
1.: The following shall be permitted without the authorisation of the author of a work or any other owner of copyright in this work, and without the payment of a remuneration, but mentioning, when possible, the source and the name of the author:

2. In order to establish whether a work has been used for non-commercial purposes, notice must be taken of the purpose of use. Legal form, organisational structure and methods of financing shall not constitute deciding factors in this case.

Article 23. Reprographic Reproduction of Works

1. Without the authorisation of the author or other owner of copyright in a work, it shall be permissible to reproduce on paper the following by means of reprography (effected by the use of any kind of photographic technique or by some other process having similar effects):

1) a published article or any other short work, or a short extract of a writing, with or without illustrations, not for direct or indirect commercial advantage, provided that such reproduction is a separate single act. Repeated acts of such reproduction shall be permissible if they are done on unrelated occasions;

2) a work kept in publicly accessible libraries, educational establishments, museums or archives, except the work made available to the public over computer networks (the Internet), not for direct or indirect commercial advantage, when a copy of the work is made for the purpose of preservation or replacement of a lost, destroyed or rendered unusable copy from the fonds or collections of the said institutions, or for the purpose of replacement of a lost, destroyed or unfit for use copy from the permanent collection of another similar library or archive, if it is impossible to obtain such a copy by other acceptable means, and if the act of such reproduction is a separate single act. Repeated acts of such reproduction shall be permissible if they are done on unrelated occasions.

2. The provisions of subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article shall not be applied when reproducing on paper the whole text of a book or a major part thereof, or sheet music by means of reprography (effected by the use of any kind of photographic technique or by some other process having similar effects).

3. The author and publishers shall be entitled to fair compensation for reproduction on paper by means of reprography (effected by the use of any kind of photographic technique or by some other process having similar effects) of works referred to in subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article. Such compensation shall be paid by the persons providing fee-paying services of reprographic reproduction. The Government shall establish the amount of compensation which takes account of application or non-application of technological measures specified in paragraphs 1 and 2 of Article 74 of this Article, as well as the conditions of distribution and payment thereof. Compensation for authors and producers shall be collected, distributed and paid by the association of collective administration of copyright approved by the institution authorised by the Government.

Article 24. Use of a Work for Information Purposes

1.: The following acts shall be permitted without the authorisation of the author or other owner of copyright in a work:

2. The provisions of subparagraph 3 of paragraph 1 of this Article shall not apply to the exclusive right to compile or authorise the compiling of collections of such works.

Article 25. Use of a Work for the Purpose of Caricature or Parody

It shall be permissible, without the authorisation of an author or any other owner of copyright, and without compensation, to use a work for the purpose of caricature or parody.

Article 26. Use of a Work during Religious Celebrations

It shall be permissible, without the authorisation of an author or any other owner of copyright, and without compensation, to reproduce and make available to the public a work use during religious celebrations.

Article 27. Use of a Work for the purposes of Public Security

It shall be permissible, without the authorisation of an author or any other owner of copyright, and without a remuneration, to reproduce and communicate to the public a work for the purposes of public security or to ensure the proper performance or reporting of administrative, parliamentary or judicial proceedings.

Article 28. Limitations to Copyright in Works of Architecture and Sculptures

1. It shall be permissible to carry out the following acts without the authorisation of an author and without a remuneration:

1) to reproduce and make available to the public works of architecture and sculptures, made to be located permanently in public places., except exhibitions and museums;

2) to use a project, design, sketch or model of a building or any other construction works for the purpose of reconstructing this building or construction works.

2. The provisions of subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article shall not be applied when a work of architecture or a sculpture is the main subject of representation in the reproduction, and when this is done for direct or indirect commercial advantage.

3. The provisions of subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article shall not grant the right to reproduce works of architecture in the form of buildings or other construction works, and to make copies of sculptures.

Article 29. Temporary Reproduction of a Work

It shall be permissible to carry out the following acts without the authorisation of an author or any other owner of copyright, and without a remuneration:

1) to carry out temporary acts of reproduction which are transient or incidental and an integral and essential part of a technological process and whose sole purpose is to enable an efficient transmission in a network between third persons by an intermediary, or a lawful use of a work to be made (when it is permitted by the owner of copyright or is not restricted by this Law), and which have no independent economic significance;

2) to make ephemeral recordings of works made by broadcasting organisations or a person acting on behalf of and under the responsibility of the broadcasting organisation by means of their own facilities and for their own broadcasts.

2. Recordings specified in subparagraph 2 of paragraph 1 of this Article may be preserved for a period not exceeding 30 days and must be erased after their use for broadcasting. The recordings of an exceptional documentary character may be transferred to official State archives for preservation.

Article 30. Making of a Back-up Copies and Reproduction for Adaptation of Computer Programmes

1.: A person who has a right to use a computer programme, shall, without the authorisation of the author or other owner of copyright, have the right to make back-up copies of the computer programme or to adapt the computer programme, provided that such copies or adaptation of the programme are necessary:
2.: The person having a right to use a copy of a computer programme shall be entitled, without the authorisation of the author or any other owner of copyright in the programme, to observe, study or test the functioning of the programme in order to determine the ideas and principles which underlie any element of the program if he does so while performing the acts he is entitled to do (loads, displays, transmits or stores the data of the programme.
3.: No copy or adaptation of a computer programme shall, without the authorisation of the author or other owner of copyright, be used for goals other than those set out in paragraph 1 of this Article.

4. Any agreements impeding the performance of the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article shall be null and void.

Article 31. Decompilation of Computer Programmes

1. The authorisation of the author or other owner of copyright shall not be required where reproduction of the code of a computer programme or translation of its form are indispensable to obtain the information necessary to achieve the interoperability of an independently created computer programme with other programs, provided that the following conditions are met:

1) these acts are performed by the licensee or another person having a right to use a copy of a program, or on their behalf by a person authorised to do so;

2) the information necessary to achieve the interoperability of the programmes has not been previously readily available to the persons referred to in subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article;

3) these acts are confined to the parts of the original programme which are necessary to achieve interoperability.

2. The provisions of paragraph 1 of this Article shall not permit the information obtained through its application:

1) to be used for goals other than to achieve the interoperability of the independently created computer programme;

2) to be given to other persons, except when necessary for the interoperability of the independently created programme;

3) to be used for the development, production or marketing of a computer programme substantially similar in its expression, or for any other act which infringes copyright.

3. Any agreements impeding any of the acts set out in paragraph 1 of this Article shall be null and void.

Article 32. Use of Databases

1. A lawful user of a database or a copy thereof shall have the right, without the authorisation of the author or other owner of copyright, to perform the acts set out in paragraph 1 of Article 15 of this Law, provided that such acts are necessary for the purposes of access to, and an appropriate use of the contents of the database by the legitimate user of the database.

2. Where a lawful user of a database is authorised to use only a certain part of the database, the provisions of paragraph 1 of this Article shall apply only to that part.

3. Any agreements impeding any of the acts set out in paragraph 1 of this Article shall be null and void.

4. A database which has been published or otherwise communicated to the public may, without the authorisation of the author or other owner of copyright, be used for the purpose of illustration for teaching or scientific research, as long as the source is indicated and to the extent justified by the non-commercial purpose to be achieved, as well as for the purpose of public and State security or for the purposes of an administrative or judicial procedure.

Article 33. Display of Works

The public display of an original work of fine arts or a copy thereof shall be permitted without the authorisation of the author or his successor in title, if a work has been sold or its ownership has been otherwise transferred to another natural or legal person and where the author or his successor in title knows or has reasonable grounds to know that such a public display (exhibition) of works constitutes part of the regular activities of the natural or legal person who has acquired the work.

SECTION 5 TERMS OF PROTECTION OF COPYRIGHT

Article 34. Duration of Copyright

1.: Author’s economic rights shall run for the life of the author and for 70 years after his death, irrespective of the date when the work is lawfully made available to the public.
2.: The protection of the author’s moral rights shall be of unlimited duration.
1.: The duration of the authors’ economic rights in a joint work shall run for the life of co-authors and for 70 years after the death of the last surviving author.
2.: In the case of anonymous and pseudonymous works, the term of protection of the authors’ economic rights shall run for 70 years after the work is lawfully made available to the public. However, when the pseudonym adopted by the author leaves no doubt as to his identity, or if the author discloses his identity during the prescribed period, the term of protection of the author’s economic rights shall run for the life of the author and for 70 years after his death.
3.: In the case of collective works, the term of protection of the authors’ economic rights shall run for 70 years after the work is lawfully made available to the public. In cases where the natural persons who have created the work leave no doubt as to their identity, provisions of paragraph 1 of this Article shall apply.
4.: The term of protection of authors’ economic rights in an audiovisual work shall extend over the life of the principal director, author of the screenplay, author of the dialogue, art director, director of photography and the composer of music specifically created for the audiovisual work, and for 70 years after the death of the last of them to survive.
1.: A natural or legal person who, after the expiry of copyright protection, for the first time lawfully publishes or lawfully communicates to the public a previously unpublished work, shall benefit from a protection equivalent to the exclusive economic rights in the work, laid down in paragraph 1 of Article 15 of this Law.
2.: The duration of the rights specified in paragraph 1 of this Article shall extend over 25 years from the date of the first lawful publication of the work or the first lawful communication to the public of the work.
1.: The terms laid down in Articles 34-36 shall be calculated from the first day of January of the year following the event which gives rise to them.

2. Where a work is published in separate units (volumes, parts, issues, or episodes), the term of protection shall be calculated for each separate item from the date of its lawful publication.

SECTION 6 TRANSFER OF AUTHORS’ ECONOMIC RIGHTS AND GRANTING OF LICENCES. COPYRIGHT AGREEMENTS

Article 38. Transfer of Authors’ Economic Rights

1.: The authors’ economic rights may be transferred by an agreement, by testamentary succession or by other procedure prescribed by law.
2.: Transfer of author’s economic rights may be full or partial, subject or not subject to payment.
3.: It shall not be permitted to transfer the right in all future works of an author or author’s works, which are not clearly identified. Transfer of the author’s economic rights may not be applied to the modes of use of a work, which at the moment of the transfer of the author’s economic rights do not exist or are unknown.
4.: The authors’ moral rights shall not be subject to transfer to other persons. They exist independently of the author’s economic rights and are retained by the author even after the transfer of the economic rights to other persons.
1.: Under a copyright agreement one party (an author or a holder of his rights) shall transfer or grant the other party (a successor in title or licensee) the authors’ economic rights in a literary, scientific or artistic work or undertakes to create in future a work stipulated in the agreement and to transfer or grant the other party the authors’ economic rights in the said work, and the other party shall undertake to use the work or to commence using it on the terms and conditions stipulated in the agreement and to pay a set remuneration, unless otherwise provided for in the agreement.
2.: An author may transfer the economic rights laid down in paragraph 1 of Article 15 to other persons under a copyright agreement on the transfer of rights, or grant them under a copyright licensing agreement (exclusive or nonexclusive licence). A licence shall be deemed to be exclusive only if the licensing agreement contains the words to that effect. A person to who the author’s economic rights are transferred shall be regarded as a successor in title of the author’s economic rights.
3.: Agreements pertaining to the provision of editing, teaching, consulting, organisational and technical services or other services shall not be regarded as copyright agreements. Agreements the subject matter of which is not the transfer or granting of author’s economic rights in a work shall not be regarded as copyright agreements.

1. Under the publishing agreement the author or any other owner of copyright shall, for a remuneration set in the agreement, transfer or grant the publisher the right to reproduce by means of printing or other mode a literary, scientific or artistic work by producing an amount of copies sufficient to satisfy the reasonable requirements of the public, as well as the right to distribute them.

2. The manuscript of a work, its copy or another medium from which the work is reproduced shall belong to the author by the right of ownership, unless otherwise provided for in the agreement.

3. Provisions regulating legal relations of publishing shall not apply to periodicals and other collective works.

4. Provisions regulating legal relations of publishing shall also apply in cases of commissioning a literary, scientific or artistic work.

Article 44. Form and Terms and Conditions of a Publishing Agreement

1. A publishing agreement shall be concluded in writing.

2. A publishing agreement must, apart from the terms and conditions laid down in Articles 40 and 41 of this Law, lay down the procedure and (or) mode of the presentation of a work, procedure and time limits of approving of the work, author’s rights and responsibilities when preparing the work for publishing (altering, revision, proof-reading, etc. of the work), the biggest and (or) smallest amount of copies of the work which is being published, procedure for distribution thereof, the number of copies (author’s copies – not more than ten copies of a work which is being published) of the published work to be transferred to the author, and other terms and conditions.

Article 45. Publishing of A Work as a Book

1. When a work is published as a book, the following must, apart from the conditions set out in Articles 40 and 44 of this Law, be indicated in a publishing agreement:

1) a language or languages in which a work must be published;

2) a style of finish of a publication (format, cover, illustration and other).

2. If the publishing agreement does not specify a language or languages in which a work must be published, a publisher shall have the right to publish the work only in the language of the original.

3. If the publisher does not publish a work in all the languages stipulated in the publishing agreement within five years from the transfer of the work, the author may terminate the agreement on the publication of the work in the remaining languages.

4. Paragraph 3 of this Article shall apply to translations of works of foreign authors into the Lithuanian and other languages.

Article 46. Publisher’s Duties under the Publishing Agreement

1. Under the publishing agreement, the publisher must:

1) publish a work in an agreed mode and form within the time limits set in the agreement, without any alterations lacking author’s consent, and indicate on each copy of the published work the author’s name or pseudonym indicated by the author, or any other information identifying the author;

2) submit a work prepared for publication to the author to familiarise himself with, unless otherwise provided for in the agreement;

3) commence distribution of the published work at the set time and on the set conditions;

4) ensure that commercial distribution of the work would correspond to the usual practice in the publishing field;

5) calculate and pay remuneration in accordance with the set terms and procedure;

6) return to the author an original (manuscript) of the work, it copy or any other medium from which the work has been reproduced, unless otherwise provided for in the agreement;

7) at the author’s request, furnish necessary written information together with necessary documents, or their copies, indicating the number of copies of the published work, income received from the sold copies of the published work, and the calculated remuneration.

2. A second and subsequent editions or reprints of a work are allowed only in the case, when this is agreed in the publishing agreement and the royalty for an author makes up not less than 5 per cent of the publisher’s revenues from a relevant edition or reprints. The publisher must inform the author in advance about a planned new edition or reprints of the work, so that the author would, within a reasonable period of time, be able to make necessary alterations to the work. Such alterations must not change the character of the work and increase unreasonably the expenses related to the publication of the work.

3. If a work was not published within the time limits stipulated in the agreement, the author may terminate the agreement even in the cases when this happened through no fault of the publisher. In this case the remuneration paid to the author under the agreement shall be left to the author. The author, who incurred losses which the remuneration fails to cover, may claim damages.

Article 47. Author’s Duties under the Publishing Agreement

Under the publishing agreement an author:

1) must submit to a publisher for reproduction a work in an appropriate form within the time limits stipulated in the agreement;

2) must submit an original work created by him, which corresponds to the conditions set out in the agreement and which does not violate the rights of other persons;

3) must not, without a written consent of the publisher, transfer or grant the third persons the right to a work or part thereof, stipulated in the agreement, i.e. must not permit the use of the work in the same manner within the period of time set in the agreement, and if such period of time is not set in the agreement – within three years from the date of the publication of the work.

Article 48. Amount and Procedure of Payment of Remuneration under a Copyright Agreement

1. The amount of remuneration payable under a copyright agreement shall be determined by an agreement between the parties, unless otherwise provided for by the Law.

2. Author’s remuneration determined by the agreement shall be calculated as a certain percent of the revenue obtained by the user for each mode of use of the work, as a lump sum or in any other way specified by the agreement. The parties to an agreement may provide for an advance payment of the whole or part of remuneration.

3. If the amount of remuneration is calculated as a certain percent of the revenue obtained for each mode of use of the work, the author or any other owner of copyright shall have the right to get information on the extent of use of the work, agreements concluded by the user and his revenues obtained from the use of the work.

Article 49. Inheritance of Economic Rights of Authors and Procedure for the Protection of Moral Rights of Authors

1. Economic rights of authors shall be inherited by the operation of law or by testamentary succession.

2. The author shall be entitled to designate a person to whom he entrusts the protection of his moral rights according to the same procedure which is applied for the designation of the executor of the will. In the absence of such instructions, an author’s moral rights shall be protected by his heirs. In the absence of any heirs, as well as after the expiry of author’s economic rights, as provided for in this Law, the protection of author’s moral rights shall be executed by an institution authorised by the Government.

Article 50. Alienation of the Right of Ownership in a Work

1. Copyright in a work shall not be related to the right of ownership in the material expression in which the work is embodied. If the author or other owner of copyright alienates the right of ownership in the material expression of the work, he shall not be deemed to have transferred his economic rights or to have granted a licence for the exploitation of the work, unless otherwise provided for by an agreement.

2. The author or other owner of copyright, who has transferred his economic rights or granted a licence for the exploitation of a work, shall not be deemed to have alienated the right of ownership in the material expression in which the work is embodied.

CHAPTER III RELATED RIGHTS

Article 51. Conditions for the Enforcement of Related Rights

1. Related rights shall be exercised without prejudice to the copyright in literary, artistic and scientific works provided for in Chapter II of this Law.

2. When notifying about their related rights, producers of phonograms and/or performers shall be entitled to place on each copy of a phonogram or on each container of a phonogram a notice consisting of the letter P in a circle, the name (title) of the owner of exclusive related rights and the year of the first publication of a phonogram.

3. Paragraph 2 of Article 6 of this Law shall apply mutatis mutandis to owners of the related rights.

Article 52. Moral Rights of Performers

1. A performer, independently of his exclusive economic rights, and even after the transfer of those rights to other persons, shall retain his moral rights in his direct (live) performance or the fixation of his performance. A performer shall have the right to claim to be identified as the performer in connection with any use of his performance or the fixation thereof, and to object to any distortion or other modification of his performance or the fixation thereof, as well as other derogatory action in relation thereto, which would be prejudicial to his honour or reputation.

2. A performer’s moral rights shall not be subject to transfer to other persons. After the death of the performer, his moral rights shall be protected in conformity with the provisions of paragraph 2 of Article 49 of this Law.

Article 53. Economic Rights of Performers

1. A performer shall enjoy the exclusive right of authorising or prohibiting:

1) the broadcasting, retransmission or other communication to the public of his unfixed performance, except where the performance is itself already a television or radio broadcast;

2) the fixation of his unfixed performance;

3) reproduction of a fixation of his performance;

4) making available to the public of a fixation of his performance;

5) distribution of the original or copies of a fixation of his performance by sale, rental, lending or any other form of transfer of ownership or possession, as well as by importing or exporting them.

2. The right referred to in subparagraphs 4 of paragraph 1 of this Article of authorising the making available to the public of a fixation of the performance shall include its transmission by wire or wireless means, in such a way that members of the public may access it from a place and at a time individually chosen by them (e.g. over computer networks (the Internet) on demand or in other ways).

3. The exclusive right of distribution of a fixation of a performance or its copies, referred to in subparagraph 5 of paragraph 1 of this Article, except for the rental and lending right concerning a fixation of a performance or its copies, shall be exhausted within the territory of the countries of the European Economic Area in respect of a fixation of the performance or its copies which have been sold or otherwise transferred into the ownership within the territory of the countries of the European Economic Area by the performer or his successor in title, or with his consent, and which have been lawfully released into circulation within the territory of the countries of the European Economic Area.

4. When concluding an agreement concerning a audiovisual fixation of his performance with a producer of the audiovisual work, the performer shall transfer the rights stipulated in subparagraphs 1, 3, 4, and 5 of paragraph 1 of this Article to the producer, unless otherwise provided for by an agreement. The amount of remuneration shall be determined by an agreement between the parties for each individual economic right in the performance transferred (a mode of use of an audiovisual fixation of the performance). After the transfer of the right of rental of the original audiovisual fixation of the performance or the copies thereof to the producer of audiovisual work, the performer shall retain the unwaivable right to receive an equitable remuneration for the rental of the audiovisual fixation of the performance or copies thereof.

5. Where a performer transfers the right of rental of his performance fixed in a phonogram to a producer of the phonogram by virtue of an agreement, the performer shall retain the unwaivable right to receive an equitable remuneration for the rental of the phonogram or copies thereof.

6. Normally the rights to a remuneration referred to in paragraphs 4 and 5 of this Article shall be enforced through the association of collective administration of related rights. This remuneration shall be paid by natural or legal persons to whom a producer of a phonogram or audiovisual work transferred or granted the right to rent these phonograms, audiovisual fixations or their copies.

7. At the request of a performer or an association of collective administration of related rights, a producer of an audiovisual work must furnish to the performer or the association of collective administration of related rights the information necessary for the enforcement of the rights provided for in paragraph 4 of this Article.

Article 54. Rights of Producers of Phonograms

1. The producer of a phonogram shall have the exclusive rights to authorise or to prohibit any of the following acts:

1) reproduction of a phonogram;

2) publication of a phonogram;

3) making available to the public of a phonogram or its copies;

4) distribution of a phonogram or its copies thereof to the public by sale, rental or lending, or any other form of transfer of ownership or possession, as well as by importing or exporting.

2. The right referred to in subparagraphs 3 of paragraph 1 of this Article of authorising the making available to the public of a phonogram or its copies shall include its transmission by wire or wireless means, in such a way that members of the public may access it from a place and at a time individually chosen by them (e.g. over computer networks (the Internet) on demand or in other ways).

3. The exclusive right of distribution of a phonogram or its copies, referred to in subparagraph 4 of paragraph 1 of this Article, except for the rental and lending right concerning a phonogram or its copies, shall be exhausted within the territory of the countries of the European Economic Area in respect of the phonogram or its copies which have been sold or otherwise transferred into the ownership within the territory of the countries of the European Economic Area by the producer of the phonogram or his successor in title, or with his consent, and which have been lawfully released into circulation within the territory of the countries of the European Economic Area.

Article 55. Right to Remuneration for Broadcasting or Communication to the Public

1.: Performers and producers of phonograms shall enjoy the right to an equitable remuneration for the direct or indirect use of phonograms published (regardless of the place of their publication) for commercial purposes for broadcasting, retransmission or for any communication to the public. The remuneration must be paid by natural or legal persons who use the phonograms or copies thereof. The amount of remuneration and the conditions of the payment thereof shall be determined in an agreement concluded between users of phonograms and associations of collective administration of related rights. The amount of remuneration shall be fixed in per cents of user’s receipts or a concrete sum of money. This remuneration shall be distributed in equal shares between the performers and producers of phonograms, unless otherwise provided for by the mutual agreement.
2.: If producers of phonograms and associations of collective administration of related rights do not agree on the amount of remuneration and terms of payment thereof, each of the parties may appeal to the Council of Copyright and Related Rights of Lithuania or any other mediator requesting to mediate in negotiations. If the parties do not accept the proposal submitted in such negotiations, the amount and terms of payment shall be set by the court.
3.: The remuneration referred to in paragraph 1 of this Article shall be collected and distributed to performers and producers of phonograms by the association of collective administration of related rights which administers the rights of such character on the Territory of the Republic of Lithuania, taking into account the provisions of Chapter V of this Law.
4.: The provisions of paragraph 1 of this Article shall be exercised without prejudice to the authors’ right to obtain remuneration for the use of works fixed in phonograms.
1.: Broadcasting organisations shall have the exclusive rights to authorise or to prohibit any of the following acts:

2) cable retransmission of their broadcasts;

3) fixation of their broadcasts;

4) reproduction of fixations of their broadcasts;

5) communication to the public of their broadcasts, if such communication is made in places accessible to the public against payment of an entrance fee;

6) making available to the public of fixations of their broadcasts or their copies, including transmission over computer networks (the Internet);

7) distribution of fixations of their broadcasts or copies thereof by sale or by other transfer of ownership or possession, as well as by importing or exporting.

2.: Cable retransmission operators, which merely retransmit the broadcasts of broadcasting organisations, shall not have the rights provided for in paragraph 1 of this Article in respect of the broadcasts retransmitted.
3.: The exclusive right of distribution of fixations of broadcasts or its copies, referred to in subparagraph 7 of paragraph 1 of this Article, shall be exhausted within the territory of the countries of the European Economic Area in respect of a fixation of the broadcast or its copies which have been sold or otherwise transferred into the ownership within the territory of the countries of the European Economic Area by the broadcasting organisation or its successor in title, or with his consent, and which has been lawfully released into circulation within the territory of the countries of the European Economic Area.
1.: A producer of the first fixation of an audiovisual work (film) shall enjoy the exclusive rights to authorise or to prohibit any of the following acts:

1) reproduction of the fixation of an audiovisual work (film) or a copy thereof;

2) broadcasting, retransmission or other communication to the public of the fixation of an audiovisual work (film);

3) distribution of the fixation of an audiovisual work (film) or copies thereof by sale, rental or lending, or by other transfer ownership or possession thereof, as well as by importing and exporting;

4) making available to the public of the fixation of an audiovisual work (film) or copies thereof, including transmission over computer networks (the Internet).

2.: The exclusive right of distribution of a fixation of an audiovisual work (film) or its copies, referred to in subparagraph 3 of paragraph 1 of this Article, except for the rental and lending right, shall be exhausted within the territory of the countries of the European Economic Area in respect of the fixation of an audiovisual work (film) or its copies, which have been sold or otherwise transferred into the ownership within the territory of the countries of the European Economic Area by the producer, his successor in title, or with his consent, and which have been lawfully released into circulation within the territory of the countries of the European Economic Area.
1.: It shall be permitted, without the authorisation of the owner of related rights and without the payment of a remuneration, to use a performance, a phonogram, a fixation of an audiovisual work (film) and a broadcast of a broadcasting organisation or fixations thereof, for:

12) use in connection with the demonstration or repair of equipment.

2.: It shall be permissible, without the authorisation of an owner of related rights, for a natural person to reproduce for private use and for ends that are neither directly nor indirectly commercial, not more than one copy of performance, phonogram, audiovisual work (film) or broadcast of a broadcasting organisation. Compensation for reproduction of an object of related rights for private use shall be paid to owners of related rights in accordance with the procedure established in Article 20 of this Law.
3.: Limitations of related rights specified in paragraph 1 of this Article must not conflict with a normal exploitation of the objects of the said rights and must not unreasonably prejudice the legitimate interests of performers, producers of phonograms, producers of the first fixation of an audiovisual work or broadcasting organisations.
4.: The right of performers, producers of phonograms, producers of the first fixation of an audiovisual work (film) and broadcasting organisations in respect of cable retransmission shall be exercised only through associations of collective administration of related rights in conformity with the procedure established in paragraphs 4 and 5 of Article 65 of this Law. This provision shall not apply to the rights of a broadcasting organisation in respect of its own broadcasts or programmes, irrespective of whether the rights concerned are its own or have been transferred to it by other owners of copyright or related rights.
1.: The rights of performers shall run for 50 years after the date of the performance. If a fixation of the performance is lawfully published or lawfully communicated to the public within this period, the rights of performers shall run for fifty years from the date of the first such publication or the first such communication to the public, whichever is the earlier. The protection of the moral rights of performers shall be of unlimited duration.
2.: The rights of producers of phonograms shall run for 50 years after the fixation is made. If the phonogram is lawfully published during this period, the rights shall expire 50 years from the date of the first such publication. If the phonogram is not lawfully published within 50 years after the fixation is made, however, it is lawfully communicated to the public within the said period, the rights shall expire 50 years from the date of the lawful communication to the public of the phonogram.
3.: The rights of broadcasting organisations shall run for 50 years after the first transmission of a broadcast, irrespective of whether this broadcast is transmitted by wire or over the air, including by cable or satellite.
4.: The rights of producers of the first fixation of an audiovisual work (film) shall run for 50 years after the fixation is made. If the audiovisual work (film) is lawfully published or lawfully communicated to the public during this period, the rights shall expire 50 years from the date of the first such publication or the first such communication to the public, whichever is the earlier.
5.: The duration specified in this Article shall be calculated from the first day of January of the year following the juridical fact which gives rise to the calculation of the duration.
1.: Economic rights of performers provided for in paragraph 1 of Article 53 of this Law may be transferred by an agreement, by testamentary succession or in accordance with other procedure prescribed by law.
2.: Economic rights of producers of phonograms, broadcasting organisations and producers of the first fixation of an audiovisual work (film) may be transferred by an agreement or in accordance with other procedure established by law.
3.: Economic rights of performers, producers of phonograms, broadcasting organisations and producers of the first fixation of an audiovisual work (film) in respect of objects of related rights may be granted by a licensing agreement.
4.: Provisions of Articles 38 – 46, 48 and 50 of this Law shall apply in respect of agreements for the transfer of related economic rights and licensing agreements for the grant of economic rights.
5.: Where a work is performed by a group (choir, ensemble, orchestra, group of actors, etc.), an agreement for the transfer of performer’s economic rights and a licensing agreement shall be concluded by a representative authorised by the group. In the absence of such authorisation, an agreement may be concluded by the leader of the group.

6. Where a performer performs a work in the execution of his duties or following the instructions given by his employer, the performer’s economic rights provided for in paragraph 1 of Article 53 of this Law shall be transferred to the employer for a period of five years, unless otherwise provided for by an agreement.

CHAPTER IV RIGHTS OF MAKERS OF DATABASES (SUI GENERIS RIGHT)

Article 61. Rights of Makers of Databases

1.: The maker of a database who shows that he has made a substantial qualitative and/or quantitative (intellectual, financial, organisational) investment in obtaining, arrangement, verification and presentation of the contents of that database shall have the right to prohibit the following acts:
2.: The rights of makers of databases referred to in paragraph 1 of this Article may be transferred to other persons under the agreement, hereditary succession or in accordance with other procedure prescribed by law.
3.: The rights of makers of databases shall be protected without prejudice to copyright in the making of a database and to copyright or related rights in the works or objects of related rights contained in the database.
4.: The right of distribution of copies of a database, with the exception of the rental right, shall be exhausted in respect of the copies of the database, which have been sold or otherwise transferred into the ownership by the maker of the database or with his consent, and which have been lawfully released into circulation within the territory of the countries of the European Economic Area.
1.: The maker of a database which is lawfully made available to the public in whatever manner may not prevent lawful users of the database from extracting and re-utilising insubstantial parts of its contents, evaluated qualitatively and/or quantitatively, for any purposes whatsoever.
2.: Where a lawful user is authorised to use only certain parts of the database, the provisions of paragraph 1 of this Article shall apply only to those parts of the database.
3.: A lawful user of a database which is lawfully made available to the public in whatever manner may not perform acts which conflict with normal exploitation of the database or unreasonably prejudice the legitimate interests of the maker of the database.
4.: A lawful user of a database which is lawfully made available to the public in any manner must not cause prejudice to the rights of the owners of copyright and related rights in respect of works or subject matter contained in the database.
5.: Any agreements contrary to paragraphs 1 - 4 of this Article shall be null and void.
1.: A lawful user of a database which is made available to the public in whatever manner may, without the authorisation of its maker, extract or re-utilise a substantial part of its contents:

1) in the case of extraction for private purposes of the contents of a non-electronic database;

2) in the case of extraction for the purposes of illustration for teaching or scientific research in various fields, as long as the source is indicated and to the extent justified by the non-commercial purpose to be achieved;

3) in the case of extraction and re-utilisation for the purposes of public and state security, an administrative or judicial procedure.

2.: Repeated and systematic extractions and reutilization of small parts of the contents of a database shall be prohibited where such acts conflict with a normal exploitation of that database or unreasonably prejudice the legitimate interests of the maker thereof.
1.: The rights of makers of databases provided for in Article 61 of this Law shall run for 15 years from the date of completion of the making of the database. If the database is made available to the public in whatever manner within this period, the rights of the maker of the database shall expire 15 years after the date of its making available to the public.
2.: Any substantial change, evaluated qualitatively or quantitatively, to the contents of a database, including any changes resulting from the accumulation of successive additions, deletions or alterations, which may be considered to be a substantial new investment, evaluated qualitatively or quantitatively, shall qualify the database resulting from that investment for its own term of protection.
3.: The term of protection of a database shall be calculated from the first day of January of the year following the date of completion or the date when the database was first made available to the public.

CHAPTER V COLLECTIVE ADMINISTRATION OF COPYRIGHT AND RELATED RIGHTS

Article 65. Scope of Application of Collective Administration of Copyright and Related Rights

1.: Authors, performers, producers of phonograms, broadcasting organisations and other owners of copyright and related rights shall have the right to give the authorisation for the enforcement of their economic rights to associations of collective administration of copyright and related rights (hereinafter referred to as “collective administration associations”) established for this purpose.
2.: Collective administration of rights may be applied in the following spheres:

1) public performance of musical and literary works in any manner or form;

2) broadcasting, retransmission, other communication to the public of literary and artistic works (including background music), as well as making available to the public of objects of copyright and related rights over computer networks (the Internet);

3) resale of original works of art and manuscripts of literary or musical works;

4) cable retransmission of works and objects of related rights, except where they constitute a cable retransmission operator’s own programmes;

5) reproduction of musical and literary works in sound recordings (phonograms), reproduction of literary, musical and other artistic works in audiovisual fixations (audiovisual works);

6) broadcasting, retransmission or other communication to the public of phonograms published for commercial advantage (including background music);

7) rental and lending of works and objects of related rights, except for computer programmes and databases;

8) collecting of remuneration, specified in paragraph 4 of Article 11, paragraph 4 of Article 15, and paragraphs 4 and 5 of Article 53 of this Law, for the transfer of the exclusive right to rent a work or an object of related rights, or their copies;

9) reproduction of works of fine and applied art, photographs, charts and drawings in publications and advertising material;

10) reproduction on paper of works by means of reprography (effected by the use of any kind of photographic technique or by some other process having similar effects);

11) lending of books and other publications in libraries;

12) public display of works;

13) reproduction for private use of audiovisual works or works fixed in phonograms,

14) other ways of exploitation of works or objects of related rights under agreements on collective administration of rights.

3.: The rights provided for in subparagraph 4, 6, 10, 11, and 13 of paragraph 2 of this Article may only be enforced by way of collective administration.
4.: In the case where an owner of copyright or related rights has not authorised any collective administration association to enforce his exclusive right to permit cable retransmission of a work or an object of related rights, it shall be considered that such authorisation is held by the collective administration association which administers the rights of such character on the territory of the Republic of Lithuania. Such owner of copyright or related rights shall enjoy the same rights and obligations under agreements concluded by cable retransmission operators and a collective administration association as other owners of the rights which have granted such authorisation to the said association. If the exclusive rights to cable retransmission of works or objects of related rights are administered by more than one collective administration association, an owner of copyright or related rights may determine which of the said associations shall be considered as the one authorised to administer his rights.
5.: Cable retransmission operators and collective administration associations shall, by way of negotiations, agree on the granting of the rights in cable retransmission of works. If the parties to the negotiations fail to reach an agreement and to conclude an agreement concerning the rights to cable retransmission, each of them may appeal to the Council of Copyright and Related Rights of Lithuania or any other mediator, requesting mediation in the negotiations on the conclusion of an agreement. It shall be prohibited to terminate negotiations between the parties without valid reason, as well as to prevent individual owners of rights to participate in the negotiations.
1.: A collective administration association shall be established on the basis of a voluntary membership as an association of authors, performers, producers of phonograms, broadcasting organisations and other owners of copyright and related rights or their unions. A collective administration association shall be a non-profit organisation.
2.: A procedure for the establishment, registration, management, operation, reorganisation and liquidation of a collective administration association shall be regulated by this Law and by the Law on Associations.
3.: Collective administration associations shall not have the right to engage in commercial activities.

1) granting of non-exclusive licences to users for the exploitation of works or objects of related rights;

2) collection and recovery of remuneration for the exploitation of works or objects of related rights under the granted non-exclusive licences;

3) distribution and paying out of collected remuneration among the owners of copyright and related rights it represents;

4) defending the rights of owners of copyright and related rights it collectively administers, without any special authorisation in court and other institutions;

5) fulfilment of any other functions of collective administration of rights in compliance with agreements for collective administration of copyright and related rights.

Article 68. Methods of Operation of Collective Administration Associations

1.: Decisions concerning the methods and rules for the collection and distribution of the remuneration, the amount of deductions from the remuneration for covering the costs of collective administration, as well as other important aspects of collective administration of rights, shall be taken by the general meeting of the members of a collective administration association (the conference).
2.: The amount of remuneration payable under a licensing agreement for the right to use a work or any object of related rights shall be determined by a common agreement between collective administration associations and users. If no agreement is reached between the collective administration association and the user, any of the parties may apply for the mediation in their negotiations with regard to the amount of remuneration and the payment conditions thereof.
3.: Without the authorisation of the authors or other owners of copyright and related rights, whose rights are administered by the association, the collective administration association may not use the collected remuneration for the purposes (cultural, social or financing of advertising activities) other than the purposes of covering the actual costs of the administration of rights involved and distribution of the remuneration.
4.: The remuneration collected by collective administration associations must, after the deduction of the actual costs of collective administration of rights as well as costs for the collection and distribution of remuneration, be distributed among the authors and other owners of copyright and related rights in the most possible proportion to the actual use of their works and objects of related rights.
5.: Members of collective administration associations shall have the right to receive regular exhaustive information on all the activities of the collective administration association, exploitation of their works and other objects of related rights, the remuneration collected and the remuneration due (the procedure for the collection, distribution and payment of the remuneration), as well as other information related to the enforcement of their rights.
1.: Collective administration associations shall enforce the rights of foreign owners of copyright and related rights on the territory of the Republic of Lithuania on the basis of bilateral and multilateral agreements concluded with respective foreign collective administration associations authorised to represent these owners, or on the grounds of direct membership of foreign owners of copyright or related rights in Lithuanian collective administration associations.
2.: When implementing the rights of owners of copyright and related rights specified in paragraph 1 of this Article, Lithuanian collective administration associations must treat foreign authors and owners of related rights in the same manner they treat the authors and owners of related rights - members of collective administration associations who are citizens of the Republic of Lithuania or natural persons permanently residing in the Republic of Lithuania, or legal persons the headquarters of which are located in the Republic of Lithuania.
3.: Lithuanian collective administration associations shall ensure the right of foreign collective administration associations and the authors or owners of related rights represented by them to receive regular information on the collective administration of their rights in Lithuania (use of works or objects of related rights, remuneration collected) and other information related to the enforcement of their rights.
1.: Users of works or objects of related rights shall have the right to receive information from collective administration associations concerning the authors or owners of related rights represented, as well as information on the agreements concluded between collective administration associations with the respective foreign organisations.
2.: The users of works or objects of related rights must:

1) to create conditions for the representatives of collective administration associations full access to the information necessary for the fulfilment of the functions of collective administration of rights;

2) to provide collective administration associations with all information concerning the legitimacy of the use of works or objects of related rights, as well as information necessary for the collection and distribution of remuneration;

3) not later than 3 days before the exploitation of works or objects of related rights to apply to a collective administration association with the request for a licence to use works or objects of related rights in an appropriate manner.

Article 71. Institution Authorised by the Government in the Sphere of Copyright and Related Rights

1.: State policy in the sphere of copyright and related rights shall be exercised and the protection of the said rights shall, within its competence, co-ordinated by an institution authorised by the Government.
2.: The institution authorised by the Government shall perform the following functions:

3. All existing collective administration associations must submit to the institution authorised by the Government the following documents:

1) copies of their statutes and rules of the collection and distribution of the remuneration, as well as any amendments thereof;

2) copies of all bilateral and multilateral agreements concerning the administration of rights of foreign owners of copyright and related rights (at the request of the institution authorised by the Government);

3) copies of the resolutions of a general meeting (conference) of the members of a collective administration association;

4) data on the governing bodies of collective administration associations and their members.

4. The institution authorised by the Government shall have the right at any time to obtain from any collective administration association information necessary to determine whether the activities of the collective administration association conforms to the provisions of this Law and other laws, and to the statutes of the collective administration association.

5. If the activities of a collective administration association do not conform to the requirements of this Law, other laws or the statutes of the said association, the institution authorised by the Government may apply to court requesting the liquidation of such collective administration association.

6. In the execution of its tasks and functions of the institution authorised by the Government shall have the right to demand from public authorities, local authorities, enterprises, institutions and organisations all relevant information on the protection and enforcement of copyright and related rights, as well as other information necessary for the implementation of the tasks delegated to it.

Article 72. Council of Copyright and Related Rights of Lithuania

1.: The Council of Copyright and Related Rights of Lithuania (hereinafter referred to as the “Council”) is a public institution, which, as an expert and consultant, shall investigate issues related to the implementation of the provisions of this Law and international obligations of the Republic of Lithuania in the field of copyright and related rights and shall submit conclusions and proposals to the institution authorised by the Government.
2.: The Council shall consist of 15 members. Council members shall be appointed by an institution authorised by the Government, in compliance with the principles of equal representation of holders, users of copyright and related rights and independent members, and taking into consideration proposals submitted by holders, users of copyright and related rights, associations of collective administration of rights, institutions of science and studies, and other interested persons. Scientists and other specialists in copyright and related rights.
3.: The members of the Council shall be appointed for a two-year term. The institution authorised by the Government shall approve the composition and regulations of the Council, and render its organisational-technical servicing.
4.: The Council shall:

1) render conclusions and proposals to the institution authorised by the Government on the issues specified in paragraph 1 of this Article;

2) mediate in the negotiations between collective administration associations and users of copyright works and objects of related rights concerning the copyright licensing agreements, the remuneration rates and the procedure of payment thereof, except the cases when a remuneration and the procedure for payment thereof is established by the Government;

3) at the common request of collective administration associations and users of copyright works and objects of related rights, settle disputes concerning exploitation of works or objects of related rights as well as infringement of copyright and related rights.

5.: The Council shall approve the rules pertaining to the mediation in negotiations and settlement of disputes, specified in subparagraphs 2 and 3 of paragraph 4 of this Law. If the parties do not accept a proposal on the granting of copyright or related rights, submitted by the Council or other mediator during the negotiations, licensing conditions shall be established by the court.
6.: Decisions of the Council taken in relation to the disputes concerning the use of works and objects of related rights shall not prevent the parties from applying to the court according to the procedure prescribed by law.

CHAPTER VI ENFORCEMENT OF COPYRIGHT, RELATED RIGHTS AND SUI GENERIS RIGHTS

Article 73. Infringement of Copyright, Related Rights and Sui Generis Rights

The acts which infringe any copyright, related rights and sui generis rights, protected by this Law and other laws, shall be deemed to be the infringement of copyright, related rights and sui generis rights.

Article 74. Technological Measures

1. For the enforcement or protection of the rights laid down in this Law, owners of copyright, related rights or sui generis rights may use effective technological measures (any technology, device or component) that, in the normal course of their operation, are designed to prevent or restrict acts, in respect of objects of copyright, related rights or sui generis rights, which are not authorised by the owners of copyright, related rights or sui generis rights.

2. Technological measures shall be deemed effective where the use of a protected object of copyright, related rights or sui generis rights is controlled by the owners of the rights through application of an access control or protection process (as encryption, scrambling or other transformation of the object of the rights) or a copy control mechanism, which achieves the protection objective. Such technological measures must not prevent the normal operation of electronic equipment and its technological development.

3. The circumvention of any effective technological measures, which the person concerned carries out in the knowledge, or with reasonable grounds to know, that he seeks to circumvent the technological measures applied by the owners of copyright, related rights or sui generis rights, shall be regarded as violation of technological measures.

4. The following acts related to the circumvention of any effective technological measures shall be regarded as violation:

1) the manufacture, import, distribution, sale, rental, advertisement for sale or rental, or possession for commercial purposes of devices, products or components which are primarily designed, produced or adapted for the purpose of enabling or facilitating the circumvention of, any effective technological measures, or which have only a limited commercially significant purpose or use other than to circumvent;

2) the provision of services related to the circumvention of technological measures.

5. Paragraphs 3 and 4 of this Article shall not apply to the development or use of any means of circumventing a technological measure that is necessary to enable acts set out in paragraph 2 of Article 30, and Article 31 of this Law.

6. Paragraphs 3 and 4 shall also apply to technological measures which are designed to ensure the right of users to benefit from the limitations set forth in paragraph 1 of Article 75 of this Law, and which are applied voluntarily by the owners of copyright, related rights and sui generis rights.

Article 75. Limitations for Application of Technological Measures

1. When technological measures applied by owners of copyright, related rights and sui generis rights prevent the users of such rights from benefiting from the limitations of copyright, related rights and sui generis rights, provided for in paragraph 1 of Article 20, subparagraphs 1 and 2 of paragraph 1 of Article 22, paragraph 1 of Article 23, Article 27, subparagraph 2 of paragraph 1 of Article 29, subparagraphs 4, 5, 6, 7, and 8 of paragraph 1 of Article 58, and paragraph 1 of Article 63 of this Law, the users of the rights must be provided with conditions or adequate means (i.e. decoding devices and other) enabling to use legitimately accessible objects of copyright, related rights or sui generis rights to the extent necessary for the users of the rights to benefit from the limitations of copyright, related rights and sui generis rights provided for their interests.

2. Paragraph 1 of this Article shall not apply to works, objects of related rights and sui generis rights made available to the public by way of interactive on-demand transmissions, so that members of the public may access them from a place and at a time individually chosen by them. Conditions of the provision of such services shall be set in agreements.

3. The owners of copyright, related rights and sui generis rights who desire to apply voluntary measures ensuring the right to benefit form the limitations of copyright, related rights and sui generis rights, provided for in paragraph 1 of this Law, must furnish information to the institution authorised by the Government about a measure to be applied, and other information related to the implementation of such measure, including information about going negotiations between owners of the rights, users of the rights and other interested persons. The institution authorised by the Government shall have the right to appoint its representative to take part in those negotiations

4. When the owners of copyright, related rights and sui generis rights do not take measures (i.e. do not provide with decoding devices, do not conclude agreements with the users of the rights, etc.) which would enable the users to benefit from the limitations specified in paragraph 1 of this Article, the users of the rights who have the right to benefit from such limitations, may apply to the Council for mediation in such dispute. The mediator(s) shall present proposals and help the parties to reach agreement. If the parties do not accept a proposal of the mediator(s), the dispute shall be settled by Vilnius regional court.

Article 76. Violation of Rights-Management Information

Violation of rights-management information shall be the removal or alteration of any rights-management information without permission of the owner of the rights; as well as distribution, importation with the aim of distributing, broadcasting, communication to the public or making available to the public of objects of copyright, related rights and sui generis rights in which the rights-management information has been removed or altered without permission, when the person knows, or has reasonable grounds to know, that by so doing he is inducing, enabling, facilitating or concealing an infringement of the rights protected under this Law.

Article 77. Remedies for Infringement

1.: Owners of copyright, related rights and sui generis rights, with the aim of defending their rights, licensees of exclusive rights, with the aim of defending the rights assigned to them, as well as associations of collective administration of the rights, with the aim of defending the administered rights, shall be entitled to apply, in the manner prescribed by law, to court to demand:

1) recognition of rights;

2) injunction with the aim of prohibiting the continuation of unlawful acts;

3) prevention from carrying out acts because of which the rights may be actually infringed or damage may be actually caused;

4) redress of the infringed moral rights (injunction to make appropriate amendments, to announce the infringement in the press, or any other way);

5) exaction of unpaid remuneration for unlawful use of a work, objects of related rights or sui generis rights;

6) compensation for property damage, including the lost income and other expenses, and in the cases provided for in Article 84 – non-pecuniary damage, as well;

7) payment of compensation;

8) application of other measures for defence of the rights, provided for by this and other laws.

2.: Seeking to ensure the enforcement of an injunction to continue the unlawful acts, as well as an injunction to prevent any acts because of which the rights may be actually infringed or damage may be actually caused (subparagraphs 2 and 3 of paragraph 1 of this Article), the court may, at the request of the persons who are entitled to make such demands, obligate an infringer to lodge adequate assurance intended to ensure compensation for any possible damage.
3.: Where the person, against whom an injunction aimed at prohibiting the continuation of the unlawful acts is issued or who is liable to be subject to the corrective measures referred to in Article 82 are applied, acted unintentionally and without negligence, the court may, at the request of the said person, order pecuniary compensation to be paid to the injured party instead of applying the measures provided for in paragraph 1 of this Article, if execution of the measures in question would cause him disproportionate harm and if pecuniary compensation to the injured party appears reasonably satisfactory. It shall be considered that a person, who has paid pecuniary compensation, acquires the right to exploitation of a work, an object of related rights or sui generis rights.

1) the names and addresses of the manufacturers, distributors, suppliers and other previous holders of the works, copies of other objects of the protected rights, goods (services), as well as the intended wholesalers and retailers;

2) information on the quantities of manufactured, delivered, received or ordered works, other objects of the protected rights, goods, as well as the price obtained or due for the goods or services in question;

3) information on the exploited works and objects of related rights or sui generis rights, the scope and duration of their exploitation, income received by the users and other information necessary for calculation of remuneration.

2. Infringers of the rights protected under this Law, other persons who possess for commercial purposes the goods and copies of works, other objects of the protected rights, which infringe the rights protected under this Law, who were found to be using on a commercial scale the services infringing the rights protected under this Law or who were found to be providing on a commercial scale services used by third persons in activities infringing the rights protected under this Law, as well as those indicated by the above mentioned persons as being involved in the manufacture or distribution of the goods or copies of works, other objects of the protected rights, which infringe the rights protected under this Law, or the provision of the services, infringing the rights defined by this Law, may be ordered to provide information referred to in this paragraph, without prejudice to the provisions which afford an opportunity for refusing to provide information which would force the person to admit to his own participation or that of his close relatives in an infringement of the rights protected under this Law and govern the protection of confidentiality of information sources or the processing of personal data.

Article 80. Evidence

1. The court may, on application by a party which has presented reasonably available evidence sufficient to support its claims, and has, in substantiating those claims, specified evidence which lies in the control of the opposing party, order in accordance with the procedure laid down in the Code of Civil Procedure that such evidence be presented by the opposing party, subject to the protection of confidential information. A reasonable sample of a substantial number of products shall be considered by the court to constitute reasonable evidence of an infringement of the rights protected under this Law.

2. Under the conditions specified in paragraph 1 of this Article, in the case of an infringement of the rights defined by this Law, committed on a commercial scale, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code on Civil Procedure, order the communication of banking, financial or commercial documents under the control of the opposing party, subject to the protection of confidential information. In the event of failure to provide such evidence without valid reasons within the time limit set by the court or refusal to permit to make use of them, the court shall be entitled to take a decision on the basis of the evidence submitted to it.

Article 81. Provisional Measures and Measures for Preserving Evidence

1. Where there are sufficient grounds to suspect that an infringement of copyright, related rights or sui generis rights has been committed, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, apply provisional measures necessary to prevent any imminent infringement, to forbid the continuation of the infringements and to enforce the final decision of the court, that is:

1) to forbid persons to commit any imminent infringement of the rights protected under this Law;

2) to order persons to discontinue, on a provisional basis, any infringement of the rights protected under this Law;

3) to forbid an intermediary to provide services to a third party who uses these services by infringing the rights covered by this Law;

4) to seize, to forbid the entry into or remove from the channels of commerce the goods and copies of works, other objects of the rights protected under this Law, suspected of infringing copyright, related rights or sui generis rights;

5) to seize the movable and immovable property of the persons allegedly infringing the rights protected under this Law, which is possessed by the said persons or third parties, including the bank accounts, the means and equipment allegedly mostly used to create or manufacture goods, copies of works, other objects of the rights of the protected rights;

6) to apply other measures defined by the Code of Civil Procedure.

2. If the applied provisional measures referred to in subparagraphs 1 and 2 of this paragraph are infringed or such infringement continues, the court may order the alleged infringers to lodge adequate security intended to ensure damage compensation to the person who requested the application of provisional measures.

3. For the purpose of application of provisional measures, the court may, upon request of an interested person, order the competent authorities to communicate bank, financial or commercial documents, or provide appropriate access to the relevant information.

4. The court shall be entitled to require the person, who requests application of provisional measures, to provide any reasonably available evidence in order to satisfy itself with a sufficient degree of certainty that he or a person, for whose interests application of provisional measures is requested, is the owner or user of the rights protected under this Law and that the applicant's right is being infringed, or that such infringement is imminent.

5. The court may, on application by a party who has presented reasonably available evidence to support his claims that his rights protected under this Law has been infringed or is about to be infringed, apply measures to preserve relevant evidence in respect of the alleged infringement, that is:

1) the detailed description and detention of the goods and copies of works, other objects of the protected rights, which infringe the rights protected under this Law, or only the description thereof;

2) the arrest and seizure of the goods and copies of works, other objects of the protected rights, which infringe the rights protected under this Law, and, in appropriate cases, the materials and implements used in the production and/or distribution of these goods, copies, and the documents relating thereto.

3) the application of other provisional measures covered by the Code on Civil Procedure.

6. Provisional measures and measures for preserving evidence may be applied without the defendant having been informed and heard, in particular where any delay is likely to cause irreparable harm to the applicant or where there is a demonstrable risk of evidence being destroyed. Where measures to preserve evidence are applied without the defendant having been informed and heard, the defendant must be so informed without delay after the application of the measures at the latest. Upon request of the defendant, including his request to be heard, the court may revoke the applied provisional measures and measures for preserving evidence, or other measures for the said ones in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure.

7. Where the applied provisional measures or measures to preserve evidence are revoked by the court, or where they lapse due to any act or omission by the person who applied for the application of such measures, or where a court’s decision comes into force stipulating that there has been no infringement or threat of infringement of the rights protected under this Law, or the person who applied for the application of provisional measures or measures for preservation of evidence, does not institute, within the period determined by the court, proceedings, the defendant shall be entitled to claim compensation for any injury caused by those measures.

8. The norms of the Code of Civil Procedure shall apply in respect of all other issues related to application of provisional measures and measures to preserve evidence, which are not covered by this Article.

Article 82. Corrective Measures

1. The persons referred to in paragraph 1 of Article 77 of this Law shall have the right to apply to the court and to request to recall, to remove from the channels of commerce the goods, copies of works, other objects of the rights protected under this Law, in such a way, that the rightholder would not incur any injury and the protection of his rights would be safeguarded (e.g., to remake into other goods or to apply similar measures), or to destroy copies and goods which the court has found to be infringing the rights protected under this Law, as well as, in appropriate cases, the materials and implements principally used in the creation or manufacture of the specified objects.

2. The measures indicated in paragraph 1 of this Article shall be applied regardless of other claims by a person, requesting the application of such measures, for compensation of the prejudice suffered by him as a result of the infringement of his rights. Moreover, these measures shall be carried out unrequitedly, at the expense of the infringer, taking into account the proportionality between the seriousness of the infringement and the remedies ordered as well as the lawful interests of third parties.

3. When the measures referred to in paragraph 1 of this Article may be applied to the person who acted unintentionally or without negligence, the court may, at the request of that person, apply the alternative measures provided for in paragraph 3 of Article 77 of this Law, if such measures to the injured party appear reasonably satisfactory.

Article 83. Recovery of Material Damage. Compensation

1. The procedure for recovery of material damage shall be regulated by the Civil Code and this Law.

2. When appraising the amount of damage (losses) actually caused by the infringement of the rights protected under this Law, the court shall take into account the substance of the infringement, the amount of the inflicted damage, lost profits as well as other expenses suffered by the owner of copyright, related rights or sui generis rights, other important circumstances. The profits made by the infringer may, at the request of the persons referred to in paragraph 1 of Article 77 of this Law, be recognised as losses. Infringing copies of works or other objects of the rights protected under this Law may be handed over to the respective owners of copyright, related rights or sui generis rights, if so requested.

3. The amount of lost profits of the persons indicated in paragraph 1 of Article 77 of this Law shall be set taking into account the profits that would have been received when legally using works or other objects (taking into consideration royalties and fees which are normally paid for lawful use of such works or other objects, or royalties and fees which are paid for lawful use of similar works or other objects, or royalties and fees most suitable for the modes of use of a work or any other object), as well as taking into account concrete circumstances which might have created conditions to receive profits (works performed by owners of rights, used materials and implements, negotiations on conclusion of agreements pertaining to the use of a work, etc.).

4. Instead of requesting compensation of damage (losses) caused by the infringement of the rights protected under this Law, the persons specified in paragraph 1 of Article 77 of this Law may claim:

1) compensation in the amount of up to 1 000 minimum living standards (MLS), which is set by the court, taking into account the culpability of the infringer, his property status, causes of unlawful actions and other circumstances relevant to the case, as well as the criteria of good faith, reasonableness and justice; or

2) royalties or fees which would have been due if the infringer had requested authorisation to use the works or other objects of the rights protected under this Law, and where the infringer acted intentionally or with negligence – up to twice the amount of such royalties and fees.

5. Where the infringer did not knowingly, or with reasonable grounds to know, engage in infringing activity, the court may, at the request of the owner of copyright, related rights or sui generis rights, order the recovery of profits. The profit of the infringer shall be considered to be a total that the infringer has saved and (or) received by infringing the rights protected under this Law. The profits of the infringer shall be determined and recovered regardless of the fact whether or not the owner of the rights himself would have gained the similar profits. When determining the profits of the infringer, the owner of the rights must present only the evidence, which would confirm the gross earnings received by the infringer; the amount of the net earnings (earning after the deduction of expenses) must be proved by the infringer himself.

Article 84. Redress of Non-pecuniary Damage

A person who has infringed personal moral rights of the author or performer, referred to in Article 14 and Article 52 of this Law, must redress non-pecuniary damage. The amount of such damage expressed in money shall be set by the court, in compliance with the norms of the Civil Code, which regulate redress of non-pecuniary damage.

Article 85. Publication of Judicial Decisions

The court, which takes a decision on the infringement of the rights protected by this Law, may, at the request of the persons referred to in paragraph 1 of Article 77 of this Law, order the infringer to disseminate, at his own expense, the information concerning the decision, including announcing the decision in full or in part in the mass media, or in any other way. The decision of the court or the information about the decision may be disseminated after the coming into force of the decision, unless otherwise established by the court. The manner of dissemination of the court decision and the extent of the dissemination shall be defined in the decision. The owner of copyright, related rights or sui generis right may request that the infringer pays in advance into the account, indicated by the court, a sum of money necessary to disseminate the information concerning the court decision or the court decision itself.

Article 86. Claims of Collective Administration Associations Filed in the Interest of Owners of Copyright and Related Rights They Represent

1. Collective administration associations shall, in the interest of the owners of copyright or related rights they represent, and without their separate authorisation, be entitled to file claims for the recovery of royalties and fees from the users of works or objects of related rights, who exploit the mentioned works or objects of related rights without a licence of a collective administration association or without paying royalties and fees to owners of the rights.

2. An amount of compensation subject to recovery or the sum of a claim shall be set on the basis of the rates fixed by collective administration associations for the use of works and objects of related rights. When works and objects of relate rights are used by communicating them to the public, including background music, after a fact of unlawful use of works or objects of related rights has been established, it shall be considered that they have been used at least a month, unless otherwise proved.

3. The court, where it establishes that the works or objects of related rights have been used without a licence of a collective administration association, shall take a decision to exact from the user the remuneration 2 times larger than the one due under the granted licence to use a work or an object of related rights.

4. All recovered royalties and fees shall, in accordance with the procedure established by its regulations and remuneration payment rules, be distributed and paid by a collective administration association to the authors or owners of related rights.

Article 87. Administrative and Criminal Liability

Administrative and criminal liability for violations of copyright, related rights and sui generis rights shall be defined respectively by the Code of Administrative Offences and the Criminal Code.

Article 88. Application of Border Measures

Border measures provided for by legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania, may be applied to infringing copies of works, other objects protected under this Law, goods infringing the rights protected under this Law, which are imported from third countries into the Republic of Lithuania or exported from it into third countries.

The Law of the Republic of Lithuania on

The Law of the Republic of Lithuania on Copyright and Related Rights is harmonised with the following legal acts of the European Union:

1) Council Directive 91/250/EEC of 14 May 1991 on the legal protection of computer programs, with amendments made by Council Directive 93/98/EEC of 29 October 1993 harmonising the term of protection of copyright and certain related rights;

2) Council Directive 92/100/EEC of 19 November 1992 on rental right and lending right and on certain rights related to copyright in the field of intellectual property, with amendments made by Council Directive 93/98/EEC of 29 October 1993 harmonising the term of protection of copyright and certain related rights and Directive 2001/29/EC of the European Parliament and of the Council of 22 May 2001 on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society;

3) Council Directive 93/83/EEC of 27 September 1993 on the co-ordination of certain rules concerning copyright and rights related to copyright applicable to satellite broadcasting and cable retransmission;

4) Council Directive 93/98/EEC of 29 October 1993 harmonising the term of protection of copyright and certain related rights, with amendments made by Directive 2001/29/EC of the European Parliament and of the Council of 22 May 2001 on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society;

5) Directive 96/9/EC of the European Parliament and of the Council of 11 March 1996 on the legal protection of databases;

6) Directive 2001/29/EC of the European Parliament and of the Council of 22 May 2001 on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society;

7) Directive 2001/84/EC of the European Parliament and of the Council of 27 September 2001 on the resale right for the benefit of the author of an original work of art;

8) Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights.

Autorių Teisių Ir Gretutinių Teisių Įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 50-1598 Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185 Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. kovo 21 d. (20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.): Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo)

pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); 3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui

generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis

ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.

2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.

4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.

8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.

9. Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.

10. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.

11. Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija.

12. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).

13. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.

14. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.

15. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.

16. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų).

17. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.

18. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

19. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

20. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.

21. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

22. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.

23. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

24. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.

25. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

26. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.

27. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.

28. Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas.

29. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

30. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.

31. Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos: 1) autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat

gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje;

2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas tuo pat metu išleistu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje;

3) audiovizualinių kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių gamintojo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams;

5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, kurie kūrinį atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio Įstatymo ginamų fonogramų dalis arba naudojamas transliuojamose programose ar originaliose laidose, kurioms taikoma šio Įstatymo numatyta apsauga;

6) transliuojančiosioms organizacijoms ir kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio

priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

2. Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.

3. Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.

II SKYRIUS AUTORIŲ TEISĖS

PIRMASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

4 straipsnis. Autorių teisių objektai 1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors

objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. 2. Autorių teisių objektai: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma,

įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados,

mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir

režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai

ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai,

taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat

pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su

geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai. 3. Be to, autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai,

inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);

2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;

3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

5 straipsnis. Autorių teisės nesaugomi objektai Autorių teisių objektais nelaikomi: 1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri

duomenys; 2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai,

nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;

4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; 5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; 6) folkloro kūriniai.

ANTRASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI

6 straipsnis. Autorius 1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. 2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi,

jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.

3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.

7 straipsnis. Bendraautorystė 1. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi

bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.

2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.

3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

4. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius 1. Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius

mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.

2. Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinius, sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar

fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį. 2. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo

funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas 1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą.

Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.

2. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius 1. Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi

režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius.

2. Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis.

4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises

panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

TREČIASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISĖS

13 straipsnis. Autorių teisių atsiradimas Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės 1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos

kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo

kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas

autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat

dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio

neliečiamybę). 2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties

asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti

naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

15 straipsnis. Autorių turtinės teisės 1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip

perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu

kompiuterių tinklais (internete). 2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo

tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). 3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su

autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.

6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).

7. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo 1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos

ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas.

3. Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė 1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir

literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus. Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.

2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio atlyginimo sumokėjimą.

4. Autorinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų atitinkanti suma pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį. Autorinis atlyginimas apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus, jeigu autorinio atlyginimo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršija 12 500 eurų atitinkančią sumą pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį:

1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 300 iki 3 000 eurų; 2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000,01 iki 50 000 eurų; 3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų; 4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų; 5) 0,5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų; 6) 0,25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų. 5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti

autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.

6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.

7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Bendrijos narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

18 straipsnis. Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė 1. Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo

parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.

2. Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją.

3. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato

ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.

4. Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

5. Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją.

KETVIRTASIS SKIRSNIS TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių

apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais 1. Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo

asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos atgaminant šiuos kūrinius: 1) architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių pavidalu; 2) kompiuterių programas (išskyrus šio Įstatymo 30 ir 31 straipsniuose numatytus atvejus); 3) elektronines duomenų bazes (išskyrus šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytus atvejus). 3. Atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisių

perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų (išskyrus laikmenas, skirtas eksportui, profesionalioms reikmėms ir žmonių, turinčių klausos ar regos negalią, reikmėms) didmeninio pardavimo kainos.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atlyginimą privalo mokėti asmeniniam atgaminimui skirtų analoginių ir skaitmeninių garso bei audiovizualinių laikmenų gamintojai ir importuotojai, išskyrus tuos atvejus, kai tuščios laikmenos įvežamos išimtinai asmeniniam naudojimui (su keleivio bagažu).

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, taikomos ar netaikomos techninės apsaugos priemonės, nustatytos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo paskirstymo ir mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė, suderinusi su šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems laikmenų gamintojams bei importuotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Atlyginimas neturi būti didesnis kaip 6 procentai tuščios garso ar audiovizualinės laikmenos didmeninės kainos. Atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems teisių subjektams paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos. Ne daugiau kaip 25 procentai šio atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama kūrybinės veiklos programoms.

6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atlyginimą importuotojai privalo sumokėti į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos sąskaitą prekių muitinio įforminimo metu iki prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti, jeigu kitaip nenumatyta importuotojo ir šios kolektyvinio administravimo asociacijos sutartyje.

21 straipsnis. Citavimas 1. Leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba,

tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.

2. Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta.

22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais 1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo,

tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama: 1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus

kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;

2) atgaminti nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais teisėtai išleistus kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, skirtu būdu tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia, išskyrus kūrinius, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui;

3) naudoti kūrinius, esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos viešai paskelbiant ar padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo.

2. Nustatant, ar kūrinys buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

23 straipsnis. Kūrinio atgaminimas reprografijos būdu 1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo atgaminti reprografijos

būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje): 1) išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį, ar trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be

jų, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję;

2) kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos, kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamu naudoti šių įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusį netinkamu naudoti egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais ir jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos atgaminant reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje) visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikos kūrinio natas.

3. Už šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje) autoriai ir leidėjai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą. Jį moka asmenys, teikiantys mokamas reprografinio atgaminimo paslaugas. Atlyginimo dydį, atsižvelgdama į tai, taikomos ar netaikomos techninės apsaugos priemonės, nurodytos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo paskirstymo ir mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė. Atlyginimą autoriams ir leidėjams surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.

24 straipsnis. Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais 1. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo: 1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis

ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą;

2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;

3) informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;

4) reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminti ir viešai paskelbti tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;

5) atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti

sudaryti tokių kūrinių rinkinius.

25 straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai ar parodijai Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti

kūrinį karikatūrai ar parodijai.

26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir

viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu.

27 straipsnis. Kūrinio panaudojimas visuomenės saugumo tikslais Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir

viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos.

28 straipsnis. Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimas 1. Leidžiama be autoriaus sutikimo ir be autorinio atlyginimo: 1) atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose

vietose, išskyrus parodas ir muziejus; 2) pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio

rekonstrukcijai. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra

pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas.

29 straipsnis. Kūrinio laikinas atgaminimas 1. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo: 1) atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys

neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia autorių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota kūriniu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;

2) daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams.

30 straipsnis. Kompiuterių programų archyvavimas ir atgaminimas adaptavimo tikslais 1. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto

leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad:

1) būtų galima naudotis šia kompiuterių programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;

2) būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti.

2. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).

3. Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.

4. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus.

31 straipsnis. Kompiuterių programos dekompiliavimas 1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių

programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu:

1) šiuos veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo laisvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;

3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.

2. Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją: 1) naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos kompiuterių programos suderinamumui

užtikrinti; 2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos programos

suderinamumui užtikrinti; 3) naudoti savo išraiška iš esmės panašios kompiuterių programos kūrimui, gaminimui ar rinkodarai

arba bet kokiam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui. 3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

32 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas 1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto

leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.

2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. 4. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto

leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.

33 straipsnis. Kūrinio rodymas Be autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo leidžiama viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo

kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių parėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)

PENKTASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI

34 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas 1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties,

neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą. 2. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

35 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai 1. Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių

gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties. 2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus

pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.

36 straipsnis. Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui 1. Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs

anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės galioja 25 metus po kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.

37 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas 1. Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po

tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas. 2. Autorių teisių į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), galiojimo

terminas skaičiuojamas kiekvienam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR LICENCIJŲ SUTEIKIMAS.

AUTORINĖS SUTARTYS

38 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas 1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų

nustatyta tvarka. 2. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis. 3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius.

Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.

4. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

39 straipsnis. Autorinės sutartys 1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių

turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.

3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.

40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos 1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos: 1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus

kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas; 2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui); 3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis

(išimtinė ar neišimtinė licencija); 4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį; 5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas; 6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai; 7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė; 8) kitos sutarties sąlygos. 2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia

konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

41 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis 1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį

kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

2. Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

42 straipsnis. Autorinių sutarčių forma 1. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio

užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos turi būti pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.

3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

43 straipsnis. Leidybos sutartis 1. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už

sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

2. Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

3. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams.

4. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

44 straipsnis. Leidybos sutarties forma ir sąlygos 1. Leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu. 2. Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, turi būti nustatyta

kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

45 straipsnis. Kūrinio išleidimas knyga 1. Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 40 ir 44 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos

sutartyje turi būti nurodyta: 1) kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas; 2) leidinio apipavidalinimas (formatas, viršelis, iliustracijos ir kita). 2. Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas

turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba. 3. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos

sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis. 4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

46 straipsnis. Leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį 1. Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo: 1) išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius

nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją;

2) pateikti autoriui susipažinti parengtą išleisti kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip; 3) pradėti platinti išleistą kūrinį sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis; 4) užtikrinti, kad kūrinio komercinis platinimas atitiktų įprastą praktiką leidybos srityje; 5) sutartyje nustatytais terminais ir nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti autorinį atlyginimą; 6) grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys

atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip; 7) autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais,

nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis.

2. Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.

3. Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

47 straipsnis. Autoriaus pareigos pagal leidybos sutartį Pagal leidybos sutartį autorius privalo: 1) įteikti kūrinį leidėjui atgaminti tinkama forma sutartyje nustatytu laiku; 2) pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų

teisių; 3) be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį

tretiesiems asmenims, t. y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos. Straipsnio numeracijos pakeitimas: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

48 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo tvarka 1. Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip. 2. Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už

kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu.

3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.

49 straipsnis. Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka 1. Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. 2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam

jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas 1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys

išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas.

III SKYRIUS GRETUTINĖS TEISĖS

51 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos 1. Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į

literatūros, mokslo ir meno kūrinius. 2. Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant

kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.

3. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių subjektams. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

52 straipsnis. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės 1. Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos

kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

2. Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po atlikėjo mirties asmeninės neturtinės teisės saugomos šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės 1. Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos

atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida; 2) įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą; 3) atgaminti atlikimo įrašą; 4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą; 5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip

perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.

4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas teises, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.

5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai įgyvendinamos per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.

7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui reikalingą informaciją. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

54 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės 1. Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti fonogramą; 2) išleisti fonogramą; 3) padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą; 4) platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant

nuosavybėn arba valdyti, taip pat jas importuojant ir eksportuojant. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą

apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą 1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais

išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.

2. Jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos nepažeidžiant autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už fonogramose įrašytų kūrinių naudojimą.

56 straipsnis. Transliuojančiųjų organizacijų teisės 1. Transliuojančiosios organizacijos turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) retransliuoti savo transliacijas; 2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas; 3) įrašyti savo transliacijas; 4) atgaminti savo transliacijų įrašus; 5) viešai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta už įėjimo mokestį visuomenei prieinamose

vietose; 6) padaryti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių

tinklais (internete); 7) platinti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn arba

valdyti, taip pat importuojant ir eksportuojant. 2. Kabelinės retransliacijos operatoriai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas,

neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų įrašus ar jų kopijas

Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

57 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės 1. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti

šiuos veiksmus: 1) atgaminti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją; 2) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą; 3) platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant

panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant; 4) padaryti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą

kompiuterių tinklais (internete). 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti audiovizualinio kūrinio (filmo)

įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

58 straipsnis. Gretutinių teisių apribojimai 1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą,

audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus šiais atvejais:

1) laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia gretutinių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota gretutinių teisių objektu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;

2) atgaminant trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;

3) gretutinių teisių objektus, esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais, jeigu gretutinių teisių subjektai tokio naudojimo nėra uždraudę;

4) atgaminant gretutinių teisių objektą viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugota arba atgaminta prarasta, sunaikinta arba tapusi netinkama naudoti kopija, arba kai reikia atkurti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusią netinkama naudoti kopiją, jeigu tokios kopijos neįmanoma gauti kitais būdais ir jei toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję;

5) trumpalaikiams gretutinių teisių objektų įrašams, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. Tokie įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams;

6) nekomerciniais tikslais atgaminant žmonėms, turintiems klausos negalią, skirtu būdu tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia;

7) nekomerciniais tikslais panaudojant kaip pavyzdį mokomajame, mokslo tiriamajame darbe, kritikai ar apžvalgai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant atlikėjo vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;

8) panaudojant visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti tinkamą valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą ar pranešimą apie juos;

9) atgaminant ir viešai skelbiant religinių apeigų metu; 10) kai atsitiktinai gretutinių teisių objektas įtraukiamas į kitą medžiagą; 11) karikatūrai ar parodijai; 12) kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu. 2. Be gretutinių teisių subjektų leidimo leidžiama fiziniam asmeniui išimtinai asmeniniam

naudojimui atgaminti nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų ne daugiau kaip vieną atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančiosios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimas už gretutinių teisių objekto atgaminimą asmeniniam naudojimui gretutinių teisių subjektams mokamas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų teisėtų interesų.

4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.

59 straipsnis. Gretutinių teisių galiojimo terminai 1. Atlikėjų teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba

teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per 50 metų nuo įrašo padarymo datos fonograma nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos.

3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

5. Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.

60 straipsnis. Turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas 1. Šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal

sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. 2. Fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo

įrašo gamintojų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka. 3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio

(filmo) pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti pagal licencinę sutartį. 4. Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių

suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos. 5. Kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), sutartis dėl

atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas.

6. Kai atlikėjas kūrinį atlieka vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjo turtinės teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

IV SKYRIUS DUOMENŲ BAZIŲ GAMINTOJŲ TEISĖS

(SUI GENERIS TEISĖS)

61 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisės 1. Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei

pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus:

1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną;

2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį platinant duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, perduodant visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

3. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

4. Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į duomenų bazės gamintojo arba jo leidimu Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

62 straipsnis. Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos 1. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti

teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles (vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu) duomenų bazės turinio dalis.

2. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.

3. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės atlikti veiksmus, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.

4. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatoms prieštaraujančios sutartys negalioja.

63 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai 1. Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas turi teisę be

duomenų bazės gamintojo leidimo perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai: 1) neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniam naudojimui; 2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo

tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas; 3) duomenų bazė perkeliama ir naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo

administravimo ar teismo proceso tikslais. 2. Neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės

turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

64 straipsnis. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai 1. Šio Įstatymo 61 straipsnyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po

duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos.

2. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.

3. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba pirmą kartą tapo viešai prieinama.

V SKYRIUS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ KOLEKTYVINIS

ADMINISTRAVIMAS

65 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritis 1. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių

bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos).

2. Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas: 1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis; 2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant

foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);

3) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui; 4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių

kabelinės retransliacijos operatorių programos; 5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir

kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams); 6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam

paskelbimui (įskaitant foninę muziką); 7) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas

ir duomenų bazes; 8) šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyto

atlyginimo už perduotą išimtinę teisę nuomoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą arba jų kopijas surinkimui; 9) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms)

leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje; 10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje); 11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose; 12) kūrinių viešam rodymui; 13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais; 14) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl

kolektyvinio teisių administravimo. 3. Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 10, 11 ir 13 punktuose nurodytos teisės įgyvendinamos tik

kolektyvinio administravimo būdu. 4. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai

kolektyvinio administravimo asociacijai įgyvendinti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto kabelinę retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal kabelinės retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo asociacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai asociacijai tokius įgaliojimus. Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo asociacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš tų asociacijų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.

5. Kabelinės retransliacijos operatoriai ir kolektyvinio administravimo asociacijos derybomis susitaria dėl teisių į kūrinių kabelinę retransliaciją suteikimo. Jei derybų šalims nepavyksta susitarti ir sudaryti sutartį dėl teisių į kabelinę retransliaciją, bet kuri iš jų gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose dėl sutarties sudarymo. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių subjektams dalyvauti derybose. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacija 1. Kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių,

atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija.

2. Kolektyvinio administravimo asociacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja šis Įstatymas ir Asociacijų įstatymas.

3. Kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės verstis komercine veikla.

67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų uždaviniai ir funkcijos Kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių ir gretutinių teisių subjektų vardu ir

remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių kolektyvinio administravimo atlieka šias funkcijas: 1) suteikia naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus; 2) renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal

suteiktas neišimtines licencijas; 3) paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių

subjektams; 4) be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose gina savo kolektyviai administruojamas autorių

teises ir gretutines teises; 5) atlieka kitas kolektyvinio teisių administravimo funkcijas vadovaudamasi sutartimis dėl autorių

teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo.

68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos metodai 1. Sprendimus dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio

atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio, taip pat kitais svarbiais teisių kolektyvinio administravimo klausimais priima kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinis narių susirinkimas (konferencija).

2. Atlyginimo, mokamo pagal autorinę licencinę sutartį už suteiktą teisę naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, dydis nustatomas kolektyvinio administravimo asociacijų ir naudotojų susitarimu. Jeigu kolektyvinio administravimo asociacija ir naudotojas nesutaria, bet kuri šalis gali kreiptis į tarpininką prašydama tarpininkauti derybose dėl autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygų.

3. Be autorių ar kitų autorių teisių bei gretutinių teisių subjektų, kurių teises asociacija administruoja, leidimo kolektyvinio administravimo asociacijos surinkto autorinio atlyginimo negali naudoti kitiems tikslams (kultūriniams, socialiniams ar reklamos finansavimo), išskyrus teisių administravimo bei autorinio atlyginimo paskirstymo sąnaudų padengimą.

4. Kolektyvinio administravimo asociacijos privalo surinktą autorinį atlyginimą, iš kurio atskaitytos kolektyvinio teisių administravimo ir atlyginimo rinkimo bei paskirstymo sąnaudos, autoriams ir kitiems autorių teisių bei gretutinių teisių subjektams sumokėti kiek įmanoma proporcingai jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktiniam naudojimui.

5. Kolektyvinio administravimo asociacijų nariai turi teisę reguliariai gauti išsamią informaciją apie visą kolektyvinio administravimo asociacijos veiklą, savo kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą, surinktą bei jiems priklausantį atlyginimą (jo rinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką) bei kitą informaciją, susijusią su jų teisių įgyvendinimu.

69 straipsnis. Užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių kolektyvinis administravimas 1. Užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teises Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos

kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales ir daugiašales sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti šiems subjektams, arba užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų tiesioginės narystės Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijose pagrindu.

2. Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas autorių ir gretutinių teisių subjektų teises, Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos užsienio autorius ir gretutinių teisių subjektus privalo traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius ir gretutinių teisių subjektus – kolektyvinio administravimo asociacijų narius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveines Lietuvos Respublikoje.

3. Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos turi sudaryti sąlygas užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir šių atstovaujamiems autoriams ar gretutinių teisių subjektams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą Lietuvoje (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, surinktą autorinį atlyginimą) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių įgyvendinimu.

70 straipsnis. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų teisės ir pareigos 1. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai turi teisę gauti iš kolektyvinio administravimo

asociacijų informaciją apie atstovaujamus autorius ar gretutinių teisių subjektus bei kolektyvinio administravimo asociacijų sutartis, sudarytas su atitinkamomis užsienio organizacijomis.

2. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo: 1) sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo asociacijų atstovams gauti informaciją, būtiną

kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti; 2) teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių

objektų naudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną atlyginimui surinkti ir paskirstyti; 3) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į

kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

71 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Vyriausybės įgaliota institucija 1. Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą pagal

savo kompetenciją koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas: 1) apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo

praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2) rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3) įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas;

4) atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje; 5) atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą; 6) kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų

naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo; 7) šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises; 8) teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei

gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;

9) sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus; 10) organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo

klausimais; 11) palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis

organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje. 3. Visos kolektyvinio administravimo asociacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai privalo pateikti: 1) savo įstatų ir autorinio atlyginimo rinkimo bei paskirstymo taisyklių ir jų pakeitimų nuorašus; 2) visų dvišalių ir daugiašalių sutarčių dėl užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių

administravimo nuorašus (Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimu); 3) kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) nutarimų

nuorašus; 4) duomenis apie kolektyvinio administravimo asociacijų valdymo organus ir jų narius. 4. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę bet kada gauti iš bet kurios kolektyvinio administravimo

asociacijos informaciją, būtiną nustatyti, ar kolektyvinio administravimo asociacijos veikla atitinka šio ir kitų įstatymų nuostatas bei kolektyvinio administravimo asociacijos įstatus.

5. Jeigu kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka šio, kitų įstatymų ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija gali kreiptis į teismą prašydama likviduoti kolektyvinio administravimo asociaciją.

6. Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei funkcijas, turi teisę gauti reikiamą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo klausimais, taip pat kitą informaciją, reikalingą savo uždaviniams įgyvendinti.

72 straipsnis. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba 1. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri

kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Taryba susideda iš 15 narių. Tarybos narius skiria Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais ir atsižvelgdama į pateiktus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Tarybos nariais gali būti mokslininkai ir kiti autorių teisių ir gretutinių teisių specialistai.

3. Tarybos nariai skiriami 2 metams. Tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina, taip pat organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Taryba: ` 1) teikia išvadas ir siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais;

2) tarpininkauja kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų derybose dėl autorinių licencinių sutarčių sudarymo, autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai autorinį atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė;

3) bendru kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu nagrinėja ginčus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, taip pat dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo.

5. Taryba patvirtina šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų tarpininkavimo derybose ir ginčų sprendimo taisykles. Jeigu šalys nepriima derybose pateikto Tarybos ar kito tarpininko siūlymo dėl autorių teisių ar gretutinių teisių suteikimo, licencijos sąlygas nustato teismas.

6. Tarybos sprendimai dėl ginčų, kilusių naudojant kūrinius ar gretutinių teisių objektus, neatima iš ginčo šalių teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

VI skyriaus pakeitimas: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

VI SKYRIUS AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS

73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais

pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

74 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės 1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms

įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.

2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.

3. Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.

4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:

1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais;

2) paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos

priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.

6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat taikomos techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai.

75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimai 1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos

priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 23 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7, 8 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.

3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.

4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Tarybą prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.

76 straipsnis. Informacijos apie teisių valdymą pažeidimas Informacijos apie teisių valdymą pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą

panaikinimas ar pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektų, kuriuose be leidimo panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimas, importavimas platinimo tikslais, transliavimas, viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamais, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas žinoti, kad šiais veiksmais jis skatina, leidžia, palengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų teisių pažeidimą.

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai 1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių

licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie

pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių

objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84

straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. 2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti

veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus 1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę

kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.

79 straipsnis. Teisė gauti informaciją 1. Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir

laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:

1) kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijų, prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas;

3) duomenis apie naudotus kūrinius ir gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus, jų panaudojimo mastą, trukmę, naudotojų gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus atlyginimui apskaičiuoti.

2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

80 straipsnis. Įrodymai 1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės 1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui

generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi

pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą

saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. 2. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos

priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:

1) išsamiai aprašyti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančių kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;

2) areštuoti ir paimti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančias kūrinių ir kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes, o prireikus – medžiagas ir priemones, kurios naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui bei su jomis susijusius dokumentus;

3) taikyti kitas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. 6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui

ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.

8. Visais kitais su laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu susijusiais klausimais, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, taikomos Civilinio proceso kodekso normos.

82 straipsnis. Atkuriamosios priemonės 1. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti

atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus – ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija 1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. 2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių)

dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.

3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs

asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

85 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas Sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio

1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų 1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių

subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.

3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

4. Visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams.

87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių

pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.

88 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas Neteisėtoms kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijoms, šio Įstatymo saugomas teises

pažeidžiančioms prekėms, kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo priedas

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas yra suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo;

2) 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje su pakeitimais, padarytais 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;

3) 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo;

4) 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo su pakeitimais, padarytais 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;

5) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos;

6) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;

7) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai;

8) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Priedo papildymas: Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1886, 2000 07 20, Žin., 2000, Nr. 66-1985 (2000 08 04) AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2. 32

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21) AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį Įstatymą iš naujo nesuteikiama. Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms. Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Nauja įstatymo redakcija

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31) AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27) AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2008-03-27) autrap@lrs.lt

1999年5月18日第VIII-1185号版权和邻接权法（2005年3月5日第IX-1355号法新版本）（最新由2008年3月13日第X-1454号法修改）， 立陶宛

可用资料

OFFICIAL TRANSLATION

Article 1. Revised Version of the Law of the Republic of Lithuania on Copyright and Related Rights

CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

Article 1. General Provisions

Article 2. Main Definitions of this Law

Article 3. Scope of Application of the Law

CHAPTER II COPYRIGHT

SECTION 1 SUBJECT MATTER OF COPYRIGHT

Article 4. Subject Matter of Copyright

Article 5. Works not Attributed to the Subject Matter of Copyright

SECTION 2 OWNERS OF COPYRIGHT

Article 6. Author

Article 7. Joint Authorship

Article 8. Copyright in Collective Works

Article 9. Copyright in a Work Created in the Execution of Official Duties or Fulfilment of Work Functions

Article 10. Copyright in Computer Programmes

Article 11. Copyright in Audiovisual Works

Article 12. Copyright Notice

SECTION 3 AUTHORS’ RIGHTS

Article 13. Commencement of the Authors’ Rights

Article 14. Author’s Moral Rights

Article 15. Economic Rights of Authors

Article 16. Distribution of a Work after the First Sale or other Transfer of Ownership Rights in the Work

Article 17. The Resale Right with Respect to an Original Work of Art or an Original Manuscript

Article 18. Right of Making Available of Work of Fine Art and Work of Architecture

SECTION 4 LIMITATIONS ON ECONOMIC RIGHTS

Article 19. Conditions of Limitation on Economic Rights

Article 20. Reproduction of Works for Personal Use

Article 21. Quotation

Article 22. Reproduction of a Work for Teaching and Scientific Research Purposes

Article 23. Reprographic Reproduction of Works

Article 24. Use of a Work for Information Purposes

Article 25. Use of a Work for the Purpose of Caricature or Parody

Article 26. Use of a Work during Religious Celebrations

Article 27. Use of a Work for the purposes of Public Security

Article 28. Limitations to Copyright in Works of Architecture and Sculptures

Article 29. Temporary Reproduction of a Work

Article 30. Making of a Back-up Copies and Reproduction for Adaptation of Computer Programmes

Article 31. Decompilation of Computer Programmes

Article 32. Use of Databases

Article 33. Display of Works

SECTION 5 TERMS OF PROTECTION OF COPYRIGHT

Article 34. Duration of Copyright

Article 35. Special Duration of the Economic Rights of Authors

Article 36. Economic Rights of Authors in a Work Published after the Expiry

of Copyright Protection

Article 37. Calculation of Copyright Protection

SECTION 6 TRANSFER OF AUTHORS’ ECONOMIC RIGHTS AND GRANTING OF LICENCES. COPYRIGHT AGREEMENTS

Article 38. Transfer of Authors’ Economic Rights

Article 39. Copyright Agreements

Article 40. Terms and Conditions of Copyright Agreements

Article 41. Copyright Agreements for Commissioned Works

Article 42. Form of Copyright Agreements

Article 43. Publishing Agreement

Article 44. Form and Terms and Conditions of a Publishing Agreement

Article 45. Publishing of A Work as a Book

Article 46. Publisher’s Duties under the Publishing Agreement

Article 47. Author’s Duties under the Publishing Agreement

Article 48. Amount and Procedure of Payment of Remuneration under a Copyright Agreement

Article 49. Inheritance of Economic Rights of Authors and Procedure for the Protection of Moral Rights of Authors

Article 50. Alienation of the Right of Ownership in a Work

CHAPTER III RELATED RIGHTS

Article 51. Conditions for the Enforcement of Related Rights

Article 52. Moral Rights of Performers

Article 53. Economic Rights of Performers

Article 54. Rights of Producers of Phonograms

Article 55. Right to Remuneration for Broadcasting or Communication to the Public

Article 56. Rights of Broadcasting Organisations

Article 57. Rights of Producers of the First Fixation of an Audiovisual Work (Film)

Article 58. Limitations of Related Rights

Article 59. Duration of Related Rights

Article 60. Transfer of Economic Rights and Grant of Licences

CHAPTER IV RIGHTS OF MAKERS OF DATABASES (SUI GENERIS RIGHT)

Article 61. Rights of Makers of Databases

Article 62. Rights and Obligations of Lawful Users of Databases

Article 63. Limitations of Rights of Makers of Databases

Article 64. Term of Protection of Databases

CHAPTER V COLLECTIVE ADMINISTRATION OF COPYRIGHT AND RELATED RIGHTS

1999年5月18日第VIII-1185号版权和邻接权法（2005年3月5日第IX-1355号法新版本）（最新由2008年3月13日第X-1454号法修改），立陶宛